Apie palankų vėją

Kai burinė jachta „Rabalder“ dviem dienoms ruošėsi išplaukti iš nedidelio Latvijos miestelio Paviluostos, virš jos zujančios žuvėdros ir kirai negalėjo nuspėti, kokia neįprasta šio laivo įgula. Viršelio nuotraukoje Baltijos bangų fone ant denio pozuojantiems (iš kairės į dešinę) Virginijui Juciui, Alvydui Valentai, Tomui Vaišvilai, Pauliui Kriukui nei bangų, nei žuvėdrų arba visai nematyti, arba vos vos. Bet argi tai svarbiausia? Užtat kvepia nuotykiu, kvepia jūra, garsais ir vis įsiūbuojančiu vėju! Susirinkę iš skirtingų vietų ir dėl skirtingų dalykų, šie vyrai visgi širdyje turi šį bei tą bendra – smalsumą, aistrą pažinti, patirti, atrasti savo „amerikas“. 

Jachtos kapitonas Kornelijus Tauterys turbūt geriausiai galėtų papasakoti apie palankų Baltijos vėją. Taip kelionėje jis naujai iškeptiems jūreiviams kantriai aiškino apie visas tokio laivo, jo įrangos, pačios jūros subtilybes. Ne tik dalijosi paslaptimis, o viską leido išbandyti. Bet apie palankų vėją gyvenime kiekvienas kažką žinome patys: arba kantriai jo laukiame (ir kartais nesulaukiame), arba drąsiai einame jo pasitikti. 

Viršelyje – neregių ir silpnaregių komanda pasirengusi plaukti / K. Tauterio nuotr. 

Apvali birželio mėnesio žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka, kurioje pozuoja keturi burine jachta plaukiantys vyrai, užsisegę juodas, petnešas primenančias gelbėjimosi liemenes. Priekyje ant iškilios vidurinės denio dalies sėdi V. Jucius, stambesnio sudėjimo vyras, vilkintis žalią striukę ir žalias kelnes, užsidėjęs juodą kepurę su snapeliu ir akinius nuo saulės. Dešinioji ranka ilsisi ant kairės šlaunies, o kairioji įsikibusi į šone esančią metalinę rankeną prie baltos dėžės. Jo apskritas veidas plačiai šypsosi pravertomis lūpomis. Tolėliau prie stiebo stovi A. Valenta, vilkintis pilką striukę ir žalias kelnes. Jis į šoną ištiesta dešine ranka laikosi už poros viršun kylančių lynų, kairę laiko nuleidęs. Alvydo trumpi žili plaukai sušukuoti į dešinę galvos pusę, veidas atrodo ramus: akys užmerktos, lūpos sučiauptos. Už jo stovintis T. Vaišvila kaire ranka laikosi už stiebo, o dešine apglėbęs prilaiko Alvydą už gelbėjimosi liemenės. Šis įgulos narys vilki žalią striukę ir juodas kelnes bei yra užsidėjęs žydrą megztą kepurę ir akinius nuo saulės. Jo besišypsančios lūpos kiek pravertos. Kitapus stiebo ant denio sėdi P. Kriukas, apsirengęs juoda striuke ir smėlio spalvos kelnėmis, užsidėjęs akinius stačiakampiais rėmeliais. Jis kaire iki pečių pakelta ranka laikosi už įstrižai link horizontalaus buomo kylančio lyno, o dešinę yra nuleidęs. Vyras šypsosi sučiauptomis lūpomis. Ant stiebo ištempta balta burė, už jo baltuoja dar viena. Dešinėje apačioje mėlynas plastikas pridengia virvių raizgalynę. Denį supa pertvara, kurią sudaro ploni kuoliukai ir dvi tarp jų ištemptos virvės. Fone tęsiasi tamsiai mėlynas vanduo su smulkiomis bangelėmis, virš horizonto atsiveria žydras dangus su lengvais plunksniniais debesimis. Nuotrauka perteikia polėkį leistis į nuotykį.

Autorius: Redakcija

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama