Išmanioji apranga karius paslepia nuo radarų, o alpinistams padeda nesušalti

Aplinkai draugiška karinė apranga. Ilgą laiką gynyba ir ekologija atrodė sunkiai suderinamos, tačiau Europos gynybos agentūra (EDA) pabrėžia, kad gynybos sektoriuje reikia taikyti žiedinės ekonomikos principus – nuo žaliavų pasirinkimo iki galimybės perdirbti jau nudėvėtą aprangą.

Kartu su užsienio partneriais tokią aprangą bando kurti Lietuvos mokslininkai, o tekstilės pramonės atstovai ieško kelių, kaip savo gaminiais aprūpinti NATO struktūras.

Birželio mėnesį Lietuvos tekstilės įmonių atstovai Liuksemburge dalyvavo NATO NSPA (Viešųjų pirkimų paramos ir pirkimų agentūros) organizuotame susitikime, kur aptarė galimybes dalyvauti NATO viešuosiuose pirkimuose, kuriems gali pristatyti ir pasiūlyti nemažai inovatyvių technologijų.

Bendrovė „Garlita“ NATO NSPA atstovus sudomino miegmaišiais ne su sintetiniais užpildais, o su tvariu ir kokybišku vilnos užpildu.

Liemenė neleidžia nuskęsti

Kariuomenei reikalingą aprangą bei kitas priemones nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo kuria Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Tekstilės technologijų skyrius.

Kaune įsikūrusiame skyriuje dar 1992-aisiais pradėtos gaminti pirmosios medžiagos neperšaunamosioms liemenėms.

Tekstilės technologijų skyriuje padaroma viskas – nuo medžiagų parinkimo, kompozicijos ir siuvimo iki šaudykloje atliekamų bandymų.

Tekstilės technologijų skyriaus vadovė, mokslų daktarė Julija Baltušnikaitė-Guzaitienė „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad liemenių „smegenys“ slypi daugiasluoksniame pluoštinių medžiagų kompozite, kuris efektyviai sugeria ir paskirsto kulkos energiją.

Pastaraisiais metais mokslininkai liemenes patobulino taip, kad jos dengtų apie 80 procentų gyvybiškai svarbių kūno zonų.

Sukurtas ir unikalus balistinės liemenės modelis, kuris neskęsta. Vandenyje atsidūręs žmogus liemenėje patraukia virvutę ir išsipučia balionėlis. Toks gaminys vandenyje išlaiko iki 180 kilogramų svorio.

Visi gaminiai yra išbandomi realioje šaudykloje, kuri taip pat veikia Kaune, FTMC Tekstilės technologijų skyriuje.

Karių nemato net radarai

Šio skyriaus mokslininkai kuria ir karių uniformas, kurios turi būti ne tik atsparios ir patogios, bet ir užtikrinti maksimalų karių saugumą įvairiomis sąlygomis.

Tekstilės technologijų skyriuje kuriami įvairūs jų komplektai, pritaikyti skirtingai aplinkai ir skirtingoms užduotims.

Daugiasluoksniai kostiumai su PU/PTFE membrana skirti drėgnam orui – jie nepraleidžia vandens ir leidžia kūnui kvėpuoti. Laivų įguloms skirtos uniformos pagamintos iš sumažinto degumo medžiagų su specialiu slepiamuoju piešiniu.

Kad kariai būtų sunkiai pastebimi, neužtenka tik kamufliažo spalvos. Tekstilės technologijų skyrius kartu su partneriais kuria kamufliažines medžiagas su antiradarine danga, kad karių neužfiksuotų radarai. Šios medžiagos kuriamos kartu su didžiaisiais Europos tyrimų centrais, o jų maskavimo efektyvumas tikrinamas tiek laboratorijose, tiek poligonuose.

Tokios aprangos bandymai jau buvo atlikti Prancūzijos, Portugalijos bei Švedijos poligonuose.

Apranga draugiška aplinkai

Taktiniams veiksmams skirtos uniformos kuriamos taip, kad kariai galėtų nevaržomai judėti. Be to, uniformos dažnai papildomos antimikrobinėmis ar nedegumo savybes suteikiančiomis detalėmis.

Tekstilės technologai stengiasi sukurti tokią aprangą, kokios iš tiesų reikia kariams, todėl ji išbandoma tiek laboratorijose, tiek realiomis sąlygomis. Taip objektyviai įvertinamas jų patvarumas ir funkcionalumas.

Daktarės J.Baltušnikaitės-Gu-
zaitienės teigimu, užsienio spaudoje akcentuojama, kad ateities karinėje tekstilėje aukščiausio lygio apsauga ir komfortas turi derėti su tvarumu. Todėl regeneruotų pluoštų, natūralių žaliavų ir inovatyvių dangų naudojimas laikomas konkurenciniu pranašumu – jis leidžia mažinti poveikį gamtai neprarandant funkcionalumo.

„Tokiu būdu apranga tampa ne tik draugiška aplinkai, bet ir atitinka šiuolaikinius gynybos poreikius, kur svarbu būti vienu žingsniu priekyje technologijų lenktynėse“, – sakė J.Baltušnikaitė-Guzaitienė.

Drabužiai su jutikliais

FTMC Tekstilės technologijų skyriuje kuriama ne tik karinė apranga, bet ir laisvalaikio, darbo bei išmanieji drabužiai.

Kas tai? „Išmanieji drabužiai – tai apranga, kurioje integruoti jutikliai, laidžios struktūros ar net aktyvūs elementai. Tokia apranga gali savarankiškai matuoti kūno parametrus – pulsą, temperatūrą, net kvėpavimą – ir perduoti duomenis į telefoną ar kitą įrenginį“, – pasakojo Tekstilės technologijų skyriaus vadovė.

Apie tai, kad sumažėjo pulsas ar pakilo temperatūra, išmanųjį drabužį vilkintis žmogus gali būti įspėtas garsiniu signalu, įsižiebusia lempute ar vibracija pačiame drabužyje. Tam taikomi laidūs polimerai, kurie tekstilei suteikia elektrinį laidumą, bet išsaugo lankstumą, oro pralaidumą ir atsparumą skalbimui.

Anot J.Baltušnikaitės-Guzai-
tienės, vienas didžiausių išmaniosios tekstilės iššūkių – medžiagų ilgaamžiškumas, ypač po daugybės skalbimų, todėl tam skiriamas ypatingas dėmesys.

Laidžios dangos formuojamos aplinkai draugiškesniais metodais ir gali būti dedamos ant įvairių pluoštų, kad technologijos būtų kuo tvaresnės.

Įspės ir apie radiaciją

Išmaniosios technologijos taikomos įvairiai aprangai – nuo karių uniformų, apsauginių drabužių iki sportinių marškinėlių, fiksuojančių fizinį krūvį, ar striukių su integruotais šildymo elementais.

J.Baltušnikaitė-Guzaitienė svarstė, kad ateityje pažangi tekstilė galės veikti kaip sveikatos stebėsenos sistema, o kai kurie audiniai net keis spalvą kilus radiacijos ar kitam pavojui.

Kad keliautojas, sportininkas ar darbininkas galėtų apsisaugoti nuo perkaitimo ar sušalimo, Tekstilės technologijų skyrius sukūrė Europos vieninguoju patentu apsaugotą vėsinančią-šildančią liemenę.

Orui tekant per minkštus perforuotus kanalus užtikrinamas komfortas krūtinės bei nugaros zonose ir reguliuojama drėgmė tarp kūno ir liemenės. Tokia apranga tinka ir kopiant į kalnus bei kitur, kur susiduriama su itin šaltu oru.

„Sukūrėme ir šildančius marškinėlius su įaustomis laidžiomis gijomis. Temperatūrą iki 38 °C jie palaiko apie keturias valandas, o jų parametrus vartotojas gali valdyti telefonu“, – pasakojo skyriaus vadovė.

Padėjo žinomas dizaineris

Tačiau šiais išradimais neapsiribojama. Tekstilės technologijų skyriuje papildomai tiriamos medžiagos su fazinį būvį keičiančiomis mikrokapsulėmis ir TIR (tolimųjų infraraudonųjų spindulių) energiją kaupiančiais biokeramikos priedais. Šios medžiagos pagerina šilumos balansą įvairiomis klimato sąlygomis.

Visos mokslininkų sukurtos inovacijos išbandomos realioje aplinkoje. Taip užtikrinama, kad laboratorijoje sukurtas sprendimas veiks ir sudėtingomis sąlygomis.

Kokios inovacijos gali būti taikomos laisvalaikio aprangoje? J.Baltušnikaitė-Guzaitienė teigė, kad vienas svarbesnių reikalavimų laisvalaikio aprangai – termofiziologinis komfortas. Vilkint ją neturi būti nei per šalta, nei per karšta.

Kuriant laisvalaikio drabužius svarbios ne tik jų savybės, bet ir dizainas, todėl į pagalbą FTMC mokslininkams atėjo dizaineris Seržas Gandžumianas.

Kartu su šiuo mados kūrėju FTMC sukūrė ir visuomenei pristatė ekodizaino laisvalaikio aprangos gaminius, pasižyminčius komfortu ir ilgaamžiškumu. Pasibaigus naudojimo laikui šie drabužiai gali būti perdirbami ar kompostuojami.

Į rinką žengia kanapės

FTMC dalyvavo ir „Eureka“ tinklo projekte „Ekodizaino laisvalaikio apranga iš natūralių ir bioskaidžių pluoštų, paremta žiedinės ekonomikos principais“.

Kaip alternatyvą šiuo metu itin plačiai naudojamiems sintetiniams pluoštams mokslininkai siūlė biologiškai skaidžius polilaktido, vilnos, gamtinių kanapių, lajocelio pluoštus.

Iš jų suprojektuotoms naujų struktūrų medžiagoms pritaikytos inovatyvios detalės, kurioms panaudotos gamtai draugiškos organinės cheminės medžiagos.

Šioje srityje tyrimai dar tęsiami. Šiuo metu vykdomas naujas „Eureka“ projektas, kuriuo siekiama tekstilės pramonėje naudoti daugiau aplinkai draugiškų žaliavų ir cheminių medžiagų. Viena jų – kanapės.

J.Baltušnikaitė-Guzaitienė pastebėjo, kad grynų kanapių pluoštas vis aktyviau žengia į rinką. Lyginant su medvilne, jis daro perpus mažesnį poveikį aplinkai.

Mokslų daktarės teigimu, kanapės ypač patrauklios dėl mažo ekologinio pėdsako: joms auginti nereikia pesticidų, sunaudojama daug mažiau vandens nei medvilnei, o jas auginant dirvožemis net pagerinamas. „Vadovaudamiesi žiedinės ekonomikos principu siekiame, kad gaminiai būtų perdirbami ar kompostuojami, o technologiniai procesai būtų kuo ekologiškesni“, – sakė mokslininkė.

Projekto dalyviai planuoja sukurti vartotojui patrauklią tvarios mados kolekciją, parodant, kad ji gali būti estetiška, maloni dėvėti, patvari ir ilgaamžė.

Ieško naujų žaliavų

Be kanapių pluošto, Tekstilės ir technologijų skyrius naudoja polilaktidą, vilną, kanapes, taip pat linus, bambukus, sojų proteiną, kitus biologiškai skaidžius pluoštus.

FTMC Tekstilės technologijų skyriuje prasideda ir čia sukurtų medžiagų bei technologijų kelias į rinką. „Siekiame kurti inovatyvias medžiagas, gaminius ir technologijas, kurias galėtume perduoti pramonei. Bendradarbiaudami su tekstilės ir kitų pramonės šakų įmonėmis Lietuvoje ir užsienyje užtikriname, kad prototipai būtų pritaikytai serijinei gamybai ir atitiktų rinkos reikalavimus“, – pasakojo J.Baltušnikaitė-Guzaitienė.

Tekstilės technologijų skyrius kasmet gauna daugiau nei du šimtus užsakymų išbandyti tekstilės medžiagas ir sertifikuoti gaminius.

Skyriaus laboratorijose atliekama daugybė įvairių tyrimų – nuo pagrindinių medžiagų savybių vertinimo iki sudėtingų bandymų ekstremaliomis sąlygomis.

Išbando tikromis kulkomis

Tekstilės medžiagų ir gaminių bandymų ir sertifikavimo laboratorijoje, kuriai vadovauja dr. Vitalija Rubežienė, nustatomos mechaninės audinių savybės: jų atsparumas dilinimui, plyšimui, tempimui, lankstymui, matuojamas spalvos pokytis veikiant šviesai, prakaitui, drėgmei.

Laboratorijoje vertinama, kaip gaminys keičiasi po kelių dešimčių skalbimų, – kaip keičiasi jo matmenys, siūlių stabilumas. Tiriamos ir audinių degumo savybės.

Sukurti ir išbandyti produktai toliau tobulinami kartu su įmonėmis, kol pasiekia galutinį vartotoją. J.Baltušnikaitė-Gu-
zaitienė vadovauja Išmaniosios ir funkcinės tekstilės laboratorijai, kur ir atsiranda inovatyvūs sprendimai.

FTMC turi ir unikalią balistinių tyrimų laboratoriją, kur į medžiagų pavydžius šaudoma tikromis kulkomis. Taip vertinamas jų atsparumas šūviams pagal tarptautinius standartus.

„Tokie išsamūs tyrimai leidžia ne tik sertifikuoti medžiagas pagal nustatytus standartus, bet ir prognozuoti, kas su jomis bus realiomis sąlygomis, – pavyzdžiui, ar uniforma neišbluks saulėje, ar nesusitrauks po skalbimo, ar ugniagesių apranga neužsiliepsnos gaisro metu, ar šarvinė liemenė atlaikys kulkos smūgį“, – pasakojo J.Baltušnikaitė-Guzaitienė.

Autorius: Milda KUIZINAITĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama