LAISVĖS PREMIJA - KUNIGUI IR RADIJO DARBUOTOJUI JULIUI SASNAUSKUI

Sausio 13-ąją, Seime įvykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sovietmečio rezistentui, politiniam kaliniui, 45-ių pabaltijiečių memorandumo kūrėjui ir signatarui, Lietuvos Laisvės lygos nariui, pogrindinės spaudos ledėjui, katalikų radijo „Mažoji studija“ vadovui, Juozo Tumo-Vaižganto premijos laureatui, kunigui pranciškonui Juliui Sasnauskui įteikė 2024 m. Laisvės premiją už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

Sveikindama laureatą Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Rima Baškienė pabrėžė: „Net gyvendamas griežto režimo sovietinėje sistemoje J. Sasnauskas sugebėjo būti laisvas savo dvasia, nes mintys apie laisvę siejosi su tikėjimu ir drąsa veikti nepaisant spaudimo ar represijų, suvokiant, kad pasipriešinimas sistemai yra ne tik politinis veiksmas, bet ir moralinė pareiga.“

Dėkodamas už apdovanojimą Laisvės premijos laureatas prisiminė rašytojo, visuomenės veikėjo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto žodžius, kuris, dar gyvendamas Stokholme, 1917 metų gale, gavęs kiek paankstintą žinią apie Nepriklausomybės paskelbimą pats savęs klausė, kam gi ta laisvė jam reikalinga.

„Atsakymas gražus: „O ar aš žinau? Tik jaučiu, kad negaliu be jos būti. Ir mes negalime be jos. Žiūriu į laisvės kartą, į tuos, kurie gimė ir užaugo jau laisvoje tėvynėje. Ten, tarp jų, kažkur slypi viso buvusio pasipriešinimo prasmė ir grožis. Ten yra apdovanojimas, dar viena premija, džiaugsmo vieta. Ir, jei reikia, atsakymas į klausimą, ar už tokią Lietuva buvo kovojama kone penkis dešimtmečius“, − sakė Laisvės premijos laureatas J. Sasnauskas.

Kalbėdamas apie kelią į laisvę, jis pastebėjo, kad niekas tame kelyje nebuvo veltui: nei pogrindžio spauda, nei trispalvė vėliava, iškelta ant kamino, nei nelegali maldos eisena į Šiluvą, net kalėjimai ir tremtys – ne veltui.

Laisvės premijos laureatas pasidžiaugė jaunimu, kuris gimė ir užaugo laisvoje Lietuvoje.

„Žiūriu į laisvės kartą, į tuos, kurie gimė ir užaugo jau laisvoje tėvynėje. Ten, tarp jų, kažkur slypi viso buvusio pasipriešinimo prasmė ir grožis. Ten yra apdovanojimas, dar viena premija mums visiems, džiaugsmo vieta. Ir, jei reikia, atsakymas į klausimą, ar už tokią Lietuvą buvo kovojama kone penkis dešimtmečius. Tik dėl to, kad esame „pašaukti laisvei“, kaip sako Šventasis Raštas, šiandien galime atjausti ir net ginti Ukrainą. O taip pat pasimokyti iš jos, kokia brangi ir nepamainoma yra laisvės dovana“, – kalbėjo laureatas.

LEIDO IR PLATINO POGRINDŽIO LEIDINIUS

Pranciškonas kunigas Julius Sasnauskas – Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, publicistas. Dar moksleivis įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą, bendravo su Lietuvos disidentais Viktoru Petkumi ir Antanu Terlecku. Kartu su Antanu Terlecku ir kitais pogrindžio dalyviais leido ir platino pogrindžio leidinius „Laisvės šauklys“ ir „Vytis“.

1979 metais dirbdamas sargu Pažangiosios mokslo minties muziejuje (Šv. Jonų bažnyčioje), rengė ir spausdino pogrindžio leidinius, informaciją apie Lietuvos disidentų teismus, viešus pareiškimus apie žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje.

1979 m. kartu su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu, Vladu Šakaliu, Julius Sasnauskas parengė „45 pabaltijiečių memorandumą“ ir rinko jam parašus. Dalyvavo viešose Lietuvos disidentų solidarumo akcijose – Romo Ragaišio, Angelės Ramanauskaitės teismuose ir kt.

1979 m. gruodžio 11 d. suimtas ir kalintas KGB izoliatoriuje Vilniuje. Bendrabyliai Antanas Terleckas ir Julius Sasnauskas buvo teisiami „už dalyvavimą nelegalių leidinių bei kitokios antitarybinio turinio literatūros gaminimą, dauginimą ir platinimą“. 1980 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Julius Sasnauskas nuteistas vieneriems metams ir šešeriems mėnesiams lagerio ir penkeriems metams tremties. 1980–1981 metais kalintas Vilniuje, 1981 m. gegužės 28 d. ištremtas į Parabelės kaimą, Tomsko sr., Vakarų Sibire.

Tremtyje dirbo santechniku, kūriku, krovėju. Į laisvę paleistas 1986 m. gegužės 29 d., 1986 m. grįžo į Lietuvą. Dalyvavo ir aktyviai prisidėjo rengiant 1987 m. rugpjūčio 23 dienos mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

1986 m. davė vienuolio pranciškono įžadus. 1987–1992 metais Julius Sasnauskas studijavo Kauno kunigų seminarijoje, 1994–1997 metais gyveno ir mokėsi Kanadoje. 1995 m. birželio 4 d. Toronto lietuvių Prisikėlimo parapijoje vysk. Paulius Baltakis OFM įšventino Julių Sasnauską į kunigus.

KATALIKŲ RADIJO „MAŽOJI STUDIJA“ VADOVAS

Nuo 1997 m. J. Sasnauskas gyvena Vilniaus Bernardinų vienuolyne, dirba LRT eteriu transliuojamoje katalikų radijo „Mažojoje studijoje“. Ją 1995 metais įsteigė Lietuvos vyskupų konferencija. 

„Mažoji studija“ rengia kultūrinio-religinio pobūdžio laidas, kurios transliuojamos per LRT radiją. „Mažosios studijos“ radijo laidose stengiamasi pateikti brandžios kultūros ir religijos sąveikos pavyzdžių, padedančių puoselėti ir skleisti dvasines vertybes, šviesti Lietuvos visuomenę kultūriškai ir pasaulėžiūriškai, suteikti platesnę mąstymo krypties pasirinkimo galimybę. Laidose taip pat informuojama apie visuotinės Bažnyčios veikimą pasaulyje, siekiama skatinti ryšius tarp tautų ir visuomeninių, kultūrinių bei religinių grupių. Julis Sasnauskas yra „Mažosios studijos“ direktorius ir vyriausiasis redaktorius.

JUOZO TUMO-VAIŽGANTO PREMIJOS LAUREATAS

 2016 metais Juliui Sasnauskui buvo paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Juozo Tumo-Vaižganto premija. Ji buvo paskirta už knygą „Kaip buvo pradžioje“ bei pastarųjų metų publicistinę veiklą, prasmingai atskleidžiančią ėjimą prieš srovę ir kasdienį gražių esmių teigimą.

Julius Sasnauskas yra parašęs ir daugiau knygų: „Dar kartą – Žmogaus Sūnus: sakymai ir postilės“ (1999, 2007), „Jei esame čia: laiškai“ (su A. Terlecku, 2000), „Bernardinų dienoraščiai“ (2002), „Malonės akrobatika: iš gatvių ir skverelių teologijos“ (2006, 2007), „Postilės“ (su G. Kazlauskaite, 2009), „Pagaunama ir nepagaunama“ (2013),  „Kraujomaiša“ (2019).

Penkioliktoji respublikinė literatūrinė Juozo Tumo-Vaižganto premija Juliui Sasnauskui buvo įteikta per tradicinį respublikinį renginį - Vaižgantines, kurios įvyko tradicinėje vietoje - rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto gimtajame Malaišių kaime (Anykščių rajonas, Svėdasų seniūnija). Premiją įteikė LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.

KITI APDOVANOJIMAI

1998 metais Julius Sasnauskas buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius). 2009 metais jam įteikta Lietuvos žurnalistų draugijos skiriama Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. 2012 metais jis apdovanotas šv. Kristoforo statulėle. 2013 metais - Marijos Žemės Kryžiaus 4 klasės ordinu (Estija). 2020 metais J. Sasnauskui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. 2023 m. birželio 29 d. įteiktas Vilniaus universiteto atminties diplomas.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Laisvės premija įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.

Autorius: Vytautas Žeimantas

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama