Ekspertė skatina lytiškumo ugdymą priimti kaip būtinybę: „Pas mus jau yra pagimdžiusių dešimtmečių“

[intro_text content="„Tėvai dažnai vengia šios temos, viskas palikta savieigai ir internetui“, – kalbėdama apie lytinio švietimo problemą konstatuoja viena iš Gyvenimo įgūdžių programos rengėjų, Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė dr. DAIVA ŠUKYTĖ."] Dienraštis „Bernardinai.lt“ pradeda pokalbių ciklą „Lytiškumo ugdymas: kodėl šią temą laikome tabu?“, kuriame ekspertai aptaria lytinio švietimo problemą. 2024 m. Lietuvoje pristatyta Gyvenimo įgūdžių programa sukėlė didelį ažiotažą: viena jos temų – lytinis švietimas – paskatino dalies tėvų ir politikų nepasitenkinimą. Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė D. Šukytė pripažįsta, kad lytinio ugdymo padėtis šalyje yra prasta, mokytojai šią temą pamokose praleidžia. Tačiau, anot jos, nebūtų viskas taip sudėtinga, jeigu nebūtų kilęs toks ažiotažas. Pradėjus įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programą dalis mokytojų tam nebuvo pasirengę. „Tenka pripažinti – kai programa startavo mokyklose, dar ne visi mokytojai buvo išėję mokymus, dar nebuvo paleista nacionalinė kvalifikacijos kėlimo programa“, – problemą įvardija specialistė. [youtube embed=df4PDYNSDKc] Nors daugelis lytiškumo ugdymo temą laiko tabu, tyla ar nepakankamas švietimas itin žalingi: nepilnamečių nėštumas, lytiškai plintančios ligos ir elementarių žinių apie menstruacijas neturėjimas – tokia dalies jaunimo realybė. „Norėčiau, kad šią temą priimtume kaip būtinybę. Nuolat važinėju po mokyklas ir kalbu apie tai. Viena mokytoja, kuri veda gyvenimo įgūdžių pamokas, man sakė, kad su gimnazistais aptarė temas, kurios jiems būtų aktualios, parengė tokių temų sąrašą. Tarp jų – ne tik priklausomybės, santykiai, tačiau ir lytiškumas. „Jaunam žmogui reikia tokių temų, jam aktualu įgyti šių žinių“, – pabrėžia pašnekovė. Gana plati tema D. Šukytė atkreipia dėmesį, kad gana konservatyvioje mūsų visuomenėje kalbėtis su atžalomis apie lytiškumą nėra įprasta. „Tėvai dažnai vengia šios temos, viskas palikta savieigai ir internetui. Norėčiau, kad ši tema būtų ne tokia įjautrinta ir priimama natūraliai. Ji reikalinga kiekvienam jaunam, bręstančiam žmogui – kuo anksčiau pažinti, sužinoti apie lytiškumą“, – tvirtina ji. Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovės tikinimu, svarbu lytiškumo ugdymo nesusiaurinti, nes tam skirtose pamokose susipažįstama ne tik su reprodukcine sveikata ar lytiniais santykiais. „Lytiškumo ugdymas skirtas savęs pažinimui, gebėjimui kurti santykius, spręsti tarpusavio konfliktus, suprasti užuominas, taip pat suvokti galimas pasekmes“, – aiškina D. Šukytė. „Socialinio, emocinio ugdymo srityje išmokstama daug kitų įgūdžių, kad žmogus iš tiesų užaugtų sveikas, saugus ir gebėtų savimi pasirūpinti, kurti tvarius santykius“, – sako pašnekovė. [caption id="attachment_1246829" align="alignleft" width="2560"] Daiva Šukytė, Vakaris Vingilis Gyvenimo įgūdžių programos rengėja, Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė dr. Daiva Šukytė, žurnalistas Vakaris Vingilis. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras[/caption] Kaltas sovietmetis? Paklausta, kodėl Lietuvoje šią temą dažnai laikome tabu, D. Šukytė atsigręžia į sovietmetį – tuo laikotarpiu bijota kalbėti net apie menstruacijas. „Pati esu tarybinės mokyklos vaikas ir puikiai prisimenu, kaip biologijos mokytoja paprašė pasilikti kelias mergaites ir bandė joms kalbėti apie tai, kas yra natūralu – apie menstruacinį ciklą. Ji raudonavo, jautėme, kad jai nepatogu“, – prisimena pašnekovė. Vis dėlto kaltas ne tik sovietmetis – konservatyvus požiūris į lytiškumą gali būti ir lietuvių kultūros dalis. „Mes santykius laikome privačiu dalyku. Tai mūsų kultūros bruožas, ir niekas negali to paneigti. Kiekviena šeima individualiai sprendžia, kiek atvirai kalbėtis apie tokius dalykus. Palyginkime su Danijos kultūra – šioje šalyje atvirai apie lytinius santykius galima šnekėti nors ir prie pusryčių stalo. Tai tikrai nebūdinga mūsų kultūrai“, – dėsto D. Šukytė. Apie lytiškumą – plačiai Paklausta, kokios temos svarbiausios Gyvenimo įgūdžių programoje, D. Šukytė pirmiausia patikina – į programos turinį neįtraukta tema apie lytinį tapatumą. „Ateidami į mokyklą vaikai apie lytinį tapatumą jau žino, bet pagrindinis šiuo atveju klausimas – kas esi kaip žmogus? Kokie tavo gebėjimai, savybės, talentai, kas tau rūpi? Kokios tavo stipriosios, silpnosios savybės? Kokie tavo santykiai? Kaip tobuliniesi, kaip kuri santykį su kitais? Gyvenimo įgūdžių programoje didelė dalis temų orientuotos į saugų santykių kūrimą, to mokymąsi ir rizikų, kylančių jaunam žmogui, suvokimą“, – teigia Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė. [caption id="attachment_1228647" align="alignleft" width="2560"] moksleiviai Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption] Pasak pašnekovės, kalbant apie lytiškumo ugdymą, su mokiniais svarbu diskutuoti ir apie lytinius santykius, lytiškai plintančias ligas, jų prevenciją. „Labai svarbus gebėjimas – atpažinti netinkamą elgesį. Kalbant apie paauglių nėštumą, pas mus jau yra pagimdžiusių dešimtmečių. Prievartos prieš vaikus ir jaunus žmones taip pat yra labai daug. Vienas iš programos tikslų – išmokyti jauną žmogų pažinti savo kūną, žinoti ribas, kas gali tą kūną liesti, kas – ne, atpažinti netinkamo prisilietimo signalus“, – nurodo D. Šukytė. Sunkiausia kalbėti apie seksualinę prievartą Aptardama mokytojų pasirengimą dėstyti lytiškumo ugdymą, specialistė pabrėžia, kad šiuo atveju sunkiausia yra kalbėti apie seksualinės prievartos atvejus, dėl to svarbūs specialūs mokymai pedagogams. „Tarptautiniai tyrimai rodo – jeigu klasėje yra 30 vaikų, tikėtina, kad trys iš jų patiria seksualinę prievartą, ir šie dalykai yra nematomi. Vaikai dažnai to nepasako, jie gali jausti gėdą, ginti tai darančius žmones, nes daugiausia seksualinės prievartos atvejų pasitaiko artimoje aplinkoje“, – konstatuoja D. Šukytė. [caption id="attachment_1228621" align="alignleft" width="2560"] Mokykla, klasė, švietimas, vaikai, mokiniai, mokslas, mokykla, mokytis Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption] Pasak ekspertės, vaikams labai sunku prisipažinti, jei tėtis, mama, senelis, dėdė, pusbrolis ar pusseserė jiems daro kažką netinkamo. „Tai labai skaudi tema, bet jei vaikai kokybiškai ugdomi, tokie atvejai išryškėja, ir vaikai laiku gauna pagalbą. Lietuvoje pasitaiko, kai būtent po lytiškumo ugdymo pamokų įsikiša policija, suveikia kiti algoritmai. Tokios pamokos – vienas iš būdų sumažinti prievartos prieš vaikus atvejus“, – įsitikinusi D. Šukytė. „Vaikus ne kopūstuose randame“ Ekspertė pabrėžia – kalbėti apie lytiškumo ugdymą privalo ir tėvai, jie į vaikų užduodamus su tuo susijusius klausimus turi atsakyti konkrečiai. „Iš tėvų ugdymo galios niekas nėra atėmęs, jie yra pirmieji ir svarbiausi savo vaikų ugdytojai. Jei vaikai užduoda klausimus – kalbėtis reikia visada. Ugdymo procese svarbu kai kurių dalykų nestimuliuoti, bet vaikai yra smalsūs, ir, kai pradeda kuo nors domėtis, į jų klausimus reikia atsakyti teisingai – vaikus ne kopūstuose randame, ir ne gandrai juos atneša“, – pabrėžia D. Šukytė. „Jeigu nepaaiškins tėvai, atsiras draugų, kurie tai padarys, padės internetas. Tai jeigu tėvai nori kurti artimą, glaudų ir atvirą santykį su savo vaikais, turi šiomis temomis su jais kalbėtis, jausti, kada vaikams kyla šių klausimų. Kai mergaitėms prasideda menstruacijos, tėvai dažnai to net nesužino, nes mergaitės bijo, gėdijasi apie tai klausti. Mokytojai paprastai žino daugiau nei tėvai, o šitaip neturėtų būti“, – tikina D. Šukytė. [caption id="attachment_1243715" align="alignleft" width="2560"] Mokykla. mokiniai Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption] Pašnekovė akcentuoja – ugdant vaikus nė viena tema neturėtų būti tabu. Jaunam bet kokio amžiaus žmogui smalsu, įdomu, tad suaugusiųjų pareiga – padėti jam susivokti gyvenime. Visada atsiras kas paaiškina, tad, pasak Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovės, tėvai, užuot bandę viską slėpti maiše ir tam tikrais klausimais su vaikais nediskutuoti, turi būti atviri ir kalbėtis. „Nematau kito kelio, jeigu norime išlaikyti santykį su vaikais“, – įsitikinusi ji. Svarus Bažnyčios vaidmuo lytiškumo ugdymo srityje Yra nuomonių, kad kokybiško lytinio ugdymo stabdys gali būti ir Bažnyčia, tačiau D. Šukytė patikina – katalikų tikybos programa yra pasaulietiška, o temų apie šeimą norėtųsi net daugiau. „Teko skaityti absoliučiai visas tikybos programas. Mano supratimu, jos yra gana pažangios ir pasaulietiškos. Temų apie šeimą yra labai mažai, norėtųsi daugiau“, – teigia pašnekovė. „Bažnyčios vaidmuo tikinčiųjų visuomenėje visada yra didelis. Žmonės lanko bažnyčią, klauso pamokslų; kunigas, jei yra bendruomenės autoritetas, taip pat atsakingas už tai, kas vyksta visuomenėje. Bažnyčia tiek pat atsakinga, kiek ir mokytojai, socialiniai darbuotojai, policija, nes visi esame bendruomenės nariai“, – svarsto D. Šukytė. Anot jos, katalikiškų mokyklų socialinio ir emocinio ugdymo kelias, vedantis į lytiškumo ugdymą, – sveikintinas. „Lytiškumo ugdymas apima ne tik seksualinius santykius, jis pirmiausia yra apie save patį, savęs pažinimą ir santykio su kitais kūrimą, buvimą bendruomenėje, kuri grįsta tarpusavio pagarba, susiklausymu, geranoriškumu“, – aiškina specialistė. Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]