Šimtukininkė G. Januškaitė: „Tikri gebėjimai ne visuomet išmatuojami brandos egzaminais“

[intro_text content="„Džiaugiuosi, kad mano atvejis yra tas, ko siekiama brandos egzaminais – parodyti ne tai, kiek iškalei ar prisimeni, bet kokie tavo interesai ir žinios“, – sako Druskininkų „Ryto“ gimnazijos absolventė GABIJA JANUŠKAITĖ, valstybiniuose brandos egzaminuose pelniusi du šimtukus, o šiandieną tęsianti politikos mokslus."] Dienraštis „Bernardinai.lt“ pradeda jaunimo akademinės sėkmės istorijų ciklą „Tiesiai į šimtuką“. Pirmojoje istorijoje G. Januškaitė pasakoja, kiek laiko mokslams skiria pirmūnai, kokia yra užklasinės veiklos nauda ir kokią reikšmę turi aukščiausi pažymiai. [youtube embed=fctAKBi00mY] Mokytis buvo įdomu Paklausta, kokia mokinė buvo visus dvylika metų, mergina šypteli: „Turbūt paprasčiausias atsakymas – gera mokinė.“ „Mokiausi neblogai – pasitaikydavo aštuonetų, bet visada būdavau pirmūnė. Mokiausi ne todėl, kad parodyčiau rezultatą – jo niekada nesiekiau, bet todėl, kad buvo įdomu, o gal ir jaučiau pareigą. Namų darbus atlikdavau, bet ypatingų norų būti pirmūne ar gauti šimtuką nebuvo“, – sako ji. Didžiąją moksleivės laiko dalį užimdavo ne mokslai ar namų darbai, bet užklasinė veikla. „Buvo pandemija, bet turėjau įvairios veiklos, todėl mokslams daug laiko nelikdavo – mokiausi tiek, kiek turėjau galimybių. Mokslai nebuvo tokie sudėtingi, kad būtų reikėję jiems aukoti dieną ir naktį. Iš kitos pusės, turėjau truputį mokslinių interesų, todėl ir laisvalaikis buvo susijęs su akademine veikla“, – aiškina G. Januškaitė. Tuometės moksleivės laisvalaikis buvo įvairus: lankyti šokiai ir muzikos mokykla, užsiimta savanoryste, dalyvauta konkursuose ir olimpiadose. „Mėgstu skaityti, leisti laiką su žmonėmis, kai yra galimybių – keliauti. Patinka visos meno sritys: muzika, literatūra, lankau muziejus, koncertus, užsiimu kita kultūrine veikla“, – vardija mergina. Pasak G. Januškaitės, užklasinė veikla gali smarkiai pagerinti gyvenimo kokybę – padeda lavinti gebėjimus, kelia kompetencijas. „Labai smagu, kai du dalykai eina koja kojon – gyvenime praverčiančios kompetencijos ir smagiai leidžiamas laikas, kuris ne tik padeda atsipalaiduoti, bet ir gali tapti investicija į ateitį, – teigia ji ir priduria: – Džiaugsmas ir pasitenkinimas yra svarbesni elementai, bet taip pat svarbu papildoma nauda – žinios, gebėjimai, pažintys.“ [caption id="attachment_1247193" align="alignleft" width="1128"] Druskininkų „Ryto“ gimnazijos mokiniai. Gabijos Januškaitės asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Tėvų požiūris, padėjęs į mokslo procesą žvelgti laisviau „Tėvai į mano mokymąsi smarkiai nesikišo. Turiu dvi jaunesnes mokyklą lankančias seses, ir, regis, į jų pažymius kreipiama truputį daugiau dėmesio“, – šypteli G. Januškaitė paklausta, ar tėvai dažnai tikrindavo elektroninį dienyną, gautus pažymius. „Niekada nesimokiau ir nesiekiau rezultatų dėl šeimos, tėvų ar kieno kito spaudimo bei raginimo. Jaučiau, jog šeimai svarbu, o gal smagu, kad man neblogai sekasi mokykloje, bet reguliariai dienyno netikrindavo. Džiaugiuosi tokiu man priimtinu tėvų požiūriu, kuris leido pačiai laisviau žvelgti į mokslo procesą. Išmokau ne siekti gryno rezultato per kančias, bet mokytis todėl, kad tai smagu ir įdomu“, – pasakoja mergina. G. Januškaitė taip pat prisimena autoritetais tapusius pedagogus: „Ir progimnazijoje, ir gimnazijoje turėjau nuostabių mokytojų. Nenorėčiau kurių nors išskirti, bet artimiausios buvo tos, kurios dėstė man patinkančius dalykus: socialinės krypties, istorijos, geografijos mokytojos, auklėtojos – puikios ir įdomios asmenybės, skatinusios domėtis.“ „Džiugu, kad moksliškas santykis yra jaučiamas ne tik universitetinėje aplinkoje, bet ir mokykloje. Mokytojai yra svarbi stropesnių mokinių gyvenimo dalis ir nemaži autoritetai“, – mano ji. [caption id="attachment_1247200" align="alignleft" width="2560"] Druskininkų „Ryto“ gimnazijos absolventė Gabija Januškaitė. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras[/caption] Egzaminams rengėsi nedaug Mergina prasitaria – egzaminams rengėsi nedaug, o ypač tiems, kuriuos išlaikė labai gerai. „Domiuosi politiniais ir kitais įvykiais, todėl egzaminus, susijusius su socialiniais mokslais ar net literatūra, išlaikiau neblogai ne dėl metodinio darbo mokykloje, bet dėl savo interesų. Žinoma, namų darbus ar mokytojų skirtas pasirengimo egzaminui užduotis atlikdavau, bet nei tai atėmė daug laiko, nei tam reikėjo pastangų“, – tikina G. Januškaitė. „Džiaugiuosi, kad mano atvejis yra tas, ko siekiama brandos egzaminais – parodyti ne tai, kiek iškalei ar prisimeni, bet kokie tavo interesai ir žinios“, – priduria ji. G. Januškaitės brandos egzaminų kraityje – istorijos ir geografijos dalykų šimto balų įvertinimai. „Ar tikėjausi? Galbūt buvo svarstymų apie anglų ar lietuvių kalbos ir literatūros šimtukus, bet apie istorijos ir geografijos dalykų – ne“, – prisipažįsta.

Smagu palyginti rezultatus, ypač matematikos egzamino, kurį mūsų karta išlaikė rekordiškai blogai.

Maloni staigmena taip pat padėjo suvokti, kad pasirinkta būsimų studijų kryptis – tinkama, atliepia rezultatus: „Studijuoju politikos mokslus, tad socialinių mokslų bagažas buvo panaudotas.“ Praėjus beveik trejiems metams nuo mokyklos baigimo, G. Januškaitė teigia egzaminų rezultatų nesureikšminanti, bet kartkartėmis prisimenanti gautus įvertinimus kartu su bendraamžiais: „Smagu palyginti rezultatus, ypač matematikos egzamino, kurį mūsų karta išlaikė rekordiškai blogai.“ Vis dėlto, pasak merginos, gyvenime pažymiai didelės įtakos neturi. „Tai labiau vidinį pasitenkinimą keliantis, o kartais kiek skaudesnis prisiminimas, bet ne kasdienybės klausimas, apie kurį nuolat galvočiau. Man tai buvo smagus priedas prie asmeninių interesų ir patvirtinimas, kad mano studijų kryptis pasirinkta tinkama“, – pabrėžia pašnekovė. [caption id="attachment_1247195" align="alignleft" width="1993"] Druskininkų „Ryto“ gimnazijos mokiniai. Gabijos Januškaitės asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Tradicija kas vakarą žiūrėti „Panoramą“ Baigusi gimnaziją, G. Januškaitė mokslus tęsia sostinėje – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Ji sako studijas pasirinkusi natūraliai, nes pasaulio įvykiais domėjosi visada. „Nuo pat devynerių metų skaičiau laikraščius, žiūrėjau žinias. Vis dar turiu tradiciją kiekvieną vakarą įsijungti „Panoramą“, dėl to kartais kyla kurioziškų situacijų, kai grįžtu vėlyvą naktį namo ir vis tiek įjungiu televizorių. Domėjimasis pasaulio įvykiais buvo mano gyvenimo dalis nuo vaikystės, tad natūraliai, galvojant apie karjeros kelią, mintys krypo į tą pusę“, – pasakoja mergina. Be politikės karjeros, mergina svajojo tapti lakūne. Vis dėlto dėl sveikatos ir nepakankamo ryžto šios svajonės teko atsisakyti. „Devintoje klasėje turėjome karjeros ugdymo modulį, kurio metu parengėme pristatymą apie būsimą karjeros kelią ir privalėjome susisiekti su norimos srities ekspertais. Nustūmusi į šalį pilotavimą ir aviaciją, pasidomėjau, kur galima studijuoti norint tapti diplomate. Pradėjau gilintis į Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto veiklą, parašiau keletui dėstytojų, ir jie man atrašė. Pirma pažintis su institutu padarė puikų įspūdį – nuo to laiko žinojau, kur stosiu“, – lemiamą karjeros pasirinkimo momentą prisimena pašnekovė. Trečio kurso studentė atvira: nors į institutą įstojo norėdama tapti diplomate, studijuodama suprato, kiek daug yra nuostabių ir nebūtinai su grynąja politika susijusių sričių. [caption id="attachment_1247199" align="alignleft" width="2560"] Druskininkų „Ryto“ gimnazijos absolventė Gabija Januškaitė. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras[/caption] „Reikėtų pareikšti užuojautą ir palaikymą dabartiniams moksleiviams“ „Laimė, mokyklą baigiau dar prieš didžiąsias pertvarkas“, – sako G. Januškaitė svarstydama apie dabartinę Lietuvos švietimo sistemos padėtį, tebesitęsiančias reformas. „Reikėtų pareikšti užuojautą ir palaikymą dabartiniams moksleiviams, kurie patiria gerokai daugiau iššūkių. Vis dėlto žvelgdama į gimnazistus matau labai daug kompetentingų, motyvuotų ir rimtai į gyvenimą žvelgiančių žmonių. Tai džiugina“, – šypsosi ji.

Siurprizas – geriau išlaikyti egzaminus padeda būtent interesai, o ne sėdėjimas prie vadovėlio ir mokymasis atmintinai.

Paprašyta duoti patarimą dabartiniams moksleiviams, studentė taria: „Rekomenduočiau į savo gyvenimą įnešti šiek tiek laisvės.“ „Paskutinėse gimnazijos klasėse sukuriama tokia atmosfera, kurioje privalai gerai išlaikyti egzaminus ir daug mokytis, bet tada žmonės beprotiškai daug laiko praleidžia prie knygų ir pamiršta kitus interesus. Siurprizas – geriau išlaikyti egzaminus padeda būtent interesai, o ne sėdėjimas prie vadovėlio ir mokymasis atmintinai. Tikiuosi, dabartiniai gimnazistai taip nebedaro“, – viliasi ji. Pasak G. Januškaitės, taip pat vertėtų pasitikėti savo mokytojais ir atlikti jų skiriamas užduotis. „To turėtų pakakti, bet jei rezultatas pasirodys per mažas, supraskime, kad tai viso labo tik skaičius, įvertinimas iš institucinės perspektyvos. Tikrieji gebėjimai ne visuomet išmatuojami brandos egzaminais. Jeigu pasiseka, džiugu, bet jeigu ne – liūdėti nereikia, nes galima atrasti daugybę sričių, kur jus vertins ne tik skaitine išraiška“, – dabartiniams moksleiviams optimizmo įkvepia mergina. Projektas „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Austėja Zovytė, Kostas Kajėnas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama