A. Bražinskas: lietuvio vardą-gestą žino visų žemynų vertėjai

Nesuklysime Arūną BRAŽINSKĄ, Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktorės pavaduotoją, pavadinę lietuvių gestų kalbos (LGK) politikos formuotoju. Jo indėlis į Lietuvos pasiekimų aruodą įspūdingas. Nuo 2019 m. mūsų herojaus vardą ir vardą-gestą jau žino ir kitų šalių gestų kalbų (GK) vertėjai, nes jis – Pasaulio gestų kalbos vertėjų asociacijos (angliškai WASLI) Tarybos narys, koordinuojantis pasaulio regionų kurčiųjų vertėjų lyderių veiklą ir atsakingas už gestų kalbos vertimo mokymus. Keturi mokytojai A.Bražinsko profesinė karjera, kaip KAGKVC direktorės pavaduotojo ir LGK mokytojo, prasidėjo maždaug prieš 21 metus. Kas jį įkvėpė veikloms? Už sklandžią LGK ir meilę jai pašnekovas dėkoja savo nuostabiems tėvams. Atrasti mėgstamą darbą, kaip teigia, padėjo LGK gestotyrininkas Mantrimas Danielius. O kelią į turtingą gestų kalbos pasaulį parodė ir įkvėpimo šaltiniu ateities darbams tapo kurčiasis danas Asgeris Bergmannas. Ir dar yra Ramunė Leonavičienė, Vertimo centro direktorė. Tai ji prieš 21 metus prisikalbino A. Bražinską į KAGKVC komandą. Mūsų herojus prisimena, kad labai dvejojo priimdamas pasiūlymą. Bet abejonės kankino, kol pravėrė Kauno vertėjų centro duris. Nuo tada jie su direktore – tandemas. Jie – komanda, kuri paskui save veda tokius pat LGK aistruolius ir nori Lietuvai, kurtiesiems ir LGK vertėjams to, kas geriausia. Kartu jie buvo ir pirmieji VDU (8 metus) ir LSMU (2 metus) studentų LGK lektoriai. Iš jų mokėsi kiti. Amerikietiški kalneliai Bet grįžkime į Kauno apskrities vertėjų centro kūrimosi pradžią. Jiedu su p. Ramune pasiraitojo rankoves. Tvarkė nesibaigiančius kasdienius reikalus, organizavo projektų rengimą, sėmėsi patirties užsienyje, ieškojo tinkamo vertimo paslaugų modelio Lietuvai. Įsteigė Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociaciją. Tai atvėrė kelius į Europos gestų kalbos vertėjų forumo (angl. EFSLI), WASLI narystę. Iš šių renginių lietuviai grįždavo su glėbiu informacijos ir idėjų. Jų entuziazmas ir pastangos rado atgarsį valdžios institucijų kabinetuose, tad nemažai sumanymų pavyko realizuoti. Mūsų herojus ne tik stengėsi dalintis savo žiniomis su kolegomis, bet ir pats tobulino kompetencijas, stiprino įgūdžius. Tai neliko nepastebėta. Prieš tapdamas WASLI tarybos nariu, buvo išrinktas EFSLI kurčiųjų vertėjų komiteto nariu (2015-2019), buvo atsakingas už vertimo mokymus Europoje (angl. EFSLI DI). Šiandien vis dažniau girdime: LGK vertimo paslaugų sistema yra viena iš geriausių Europoje. Paslaugos nelimituotos ir nemokamos, jų spektras vis plečiamas, į paslaugų teikimą sėkmingai įsitraukė kurtieji vertėjai. „Tai mūsų visų bendro darbo rezultatas“, – išdidžiai šypsosi herojus. Ar kelias rezultatų link visada buvo tiesus? A. Bražinskas tik papurto galvą. Taip tiesiog nebūna. Iš pradžių LGK vertėjai kalbėjo „kažkaip ne taip, kaip tarpusavyje kalba kurtieji“, bet bendromis pastangomis pavyko „pakeisti situaciją“. Panašiu metu „ietis sukryžiavo“ gestų kalbos ir „kalkės“ šalininkai. O kokia pykčio audra kilo, kai vertimo paslaugos buvo atsietos nuo socialinės pakraipos paslaugų. Pasipylė kurčiųjų kaltinimai vertėjams nekompetencija, negebėjimu versti... Visa tai teko ištverti ir dar pokyčių reikalingumą apginti. Iš tiesų, ką beaptarinėtume – ar tą „blogąją“ patirtį, ar girdinčių ir kurčių vertėjų įgūdžių tobulinimą, Vertėjų etikos kodekso parengimą, šalies tarptautiniuose renginiuose pradėtas teikti tarptautinių gestų (TG) paslaugas, skirtingų, daugialypių vertimo strategijų praktinį taikymą, vertimą vaizdo įrašais, gestų parinkimą (o gal neoficialų norminimą?) įvairioms sąvokoms įvardyti – visur vienu pirmųjų smuikų griežia mūsų herojus. Kitaip ir būti negali, nes jis yra direktorės pavaduotojas metodiniam darbui, taip pat LKD Respublikinės valdybos narys. O prireikus, ypač kai sudėtingi atvejai – ir kurčiasis LGK bei TG vertėjas. Nuostabu, kaip A. Bražinskas geba šiuos daugybę vaidmenų tarpusavyje derinti. Ateities vizija „Mūsų tikslas ateityje – ne tik skubios pagalbos paslaugų, bet visų LGK vertimo paslaugų teikimas visą parą. Dabar pagal teisės aktus 1 vertėjui per metus tenka 40 kurčiųjų. O iš tikrųjų beveik 70 kurčiųjų. Vis tiek tikiu, kad ateityje bus, kaip, pvz., dabar Norvegijos mieste Trondheime, kur studijuoja daug kurčiųjų studentų, ir santykis yra 1:1, o kartais 1 kurčiajam skiriami ir 2 vertėjai“, – entuziastingai dalinasi pašnekovas. – Svarbiausia, kad vertėjų profesija būtų paklausi ir jų ateityje netrūktų.“ Dar viena svajonė ateičiai – kad būtų parengtos LGK (LGK mokytojų taip pat labai trūksta) ir LGK vertimo magistro ir doktorantūros studijų programos. „Jau turime kurčiųjų, studijuojančių doktorantūroje, o vertėjai rengiami tik bakalauro lygiu“, – neslepia susirūpinimo A. Bražinskas. Be to, jam nerimą kelia, kad iš pagrindinių Vilniaus kolegijos kurčiųjų dėstytojų tik Nijolė Pivorienė yra baigusi magistrantūros studijas. „Kad efektyviai galėtume mokyti kitus, pirmiausiai reikia patiems daug mokytis“, – ragina pašnekovas. Tačiau čia kritika ir baigiasi. Netrukus pašnekovas jau džiaugiasi dėl vaisingos LKD ir Vertimo centro partnerystės. Tada, truputį pasvarstęs, sako: „Lietuvoje reikalai pamažu juda vis geryn.“ Žvilgsnis į Europą ir pasaulį „Jeigu lygintumėmės su kitomis valstybėmis, manau, mūsų vertimo paslaugų sistema netgi geresnė negu JAV“, – teigia A. Bražinskas. – Tik pagal skaičių Jungtinėms Valstijoms niekas neprilygsta, ten yra apie 15 tūkstančių amerikiečių gestų kalbos vertėjų. Tačiau mūsų paslaugų sistema ne tokia sudėtinga kaip JAV.“ Didžioji Britanija, Vokietija vertėjus rengia aukštu lygiu ir kokybiškai. Panaši situacija yra Belgijoje, Čekijoje. Skandinavijos šalyse ir Estijoje vertėjų studijų situacija gera, o štai Italijoje – prastoka. Ten yra magistro studijos, bet nekokybiškos. Nemokamų LGK vertimo paslaugų nėra. Ispanijoje LGK vertėjai rengiami tik kursuose. Atitinkama ir paslaugų kokybė. Paslaugas iš dalies apmoka patys klientai, iš dalies valstybė. Skandinavijos šalyse vertimo paslaugos labai kokybiškos, bet iš visų geriausios yra Suomijoje. Šios valstybės kurtiesiems jos teikiamos ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje. Pvz., Paryžiaus muziejuje ar nardymo kursuose Egipte, kruiziniuose laivuose ir kt. Valstybė GK vertėjams tokiais atvejais apmoka ne tik už darbą, bet ir kelionių išlaidas. Tačiau ir pažengusiose GK vertimo srityje šalyse, jei viena yra gerai, tai kita esą – problematiška. Pvz., Vokietijoje 1 val. vertimo kaina yra labai didelė, užsakymų sistema nepatogi. Tarkim, eini pas gydytoją ir turi ieškoti tinklalapyje tuo metu laisvų vertėjų, pats derini vertimo laiką, vietą. Už paslaugą moka įstaiga, kurioje ją gauni. Didžiojoje Britanijoje, pvz., gali taip nutikti, kad įstaiga galės apmokėti tik už 2 val., o klientui reikia 3 val. Tokiu atveju, prasidėjus trečiai valandai, vertėjas atsistos ir išeis. Japonijoje sistema panaši kaip Lietuvoje. Ten labai geras vertimo paslaugų finansavimas, bet yra iššūkių dėl vertėjų rengimo. „Nepaprastai griežta vertėjų atranka Pietų Korėjoje, – tęsia pasakojimą A. Bražinskas. – Jie mokomi specializuotose mokyklose, po studijų vertimo įgūdžius tikrina atrankos komisija. Net yra taip, kad vertėjai savaitei apgyvendinami viešbutyje, ten neturi interneto ryšio, negali konsultuotis telefonu, kasdien įvairiais būdais yra testuojami. Ir iš, pvz., 170 dalyvaujančiųjų konkurse atrankos barjerą įveikia daugiausiai 30 vertėjų. Tačiau stengtis verta – jų darbo apmokėjimas išskirtinai geras.“ Pašnekovas už savo žodžius gali atsakyti. Jis daug keliauja. 2019 m. A. Bražinskas tapo WASLI tarybos nariu ir juo bus iki 2027 m. (antra kadencija). Jis koordinuoja visų 9 pasaulio regionų kurčiųjų vertėjų lyderių darbą. WASLI sudėtyje yra Europos, Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Arabijos, Azijos, Afrikos, Okeanijos, Balkanų šalių ir buvusios Sovietų Sąjungos (dalies respublikų) (angl. EECAC) regionai. „Jeigu kalbėčiau apibendrintai, tai globaliojoje Šiaurėje situacija daug geresnė nei Pietuose. Žvelgiant iš arčiau – kiekvienoje šalyje vis kitaip. Skirtingai ruošiami vertėjai, skirtingi ryšiai su kurčiųjų bendruomene. O ryšys labai svarbu“, – teigia pašnekovas. Tarptautiniai įsipareigojimai A. Bražinską verčia suktis neįtikėtinu daugeliui mūsų greičiu. Kartais, kai mes visi einame miegoti, mūsų herojus pradeda mokymus vertėjams kitame pasaulio krašte. Arba tą daro prieš aušrą, kai mums pats miego saldumas. Veda ir kontaktinius mokymus. Pernai – Moldovos, Ukrainos GK vertėjams, ne taip seniai grįžo iš Japonijos. Birželį į Tekančios saulės šalį vyks vėl. Ten rengiamasi 2025 m. lapkritį vyksiančioms kurčiųjų olimpinėms žaidynėms. „Nereikia į mano mokymus žvelgti kaip į tradicinius, – komentuoja pašnekovas. – Pirmiausiai mokausi aš pats. Susipažįstu su japonų kultūra, tada su kurčiųjų japonų kultūra, istorija, šalyje veikiančia vertimo paslaugų sistema. Susitikau ir dar susitiksiu su valdžios ir savivaldybių atstovais: socialinių reikalų ir švietimo ministerijų, Tokijo, kitų savivaldybių, kur vyks varžybos, darbuotojais, už kurčiųjų sportą atsakingais asmenimis. Gilinu japonų gestų kalbos žinias. Kad galėčiau mokyti kitus, pirmiausiai turiu daug išmokti pats, tik taip galėsiu jaustis jiems lygus.“ Gyvenimo prieskoniai Taigi, arbata ar kava, klausiame. Arbata. Nuo kavos tampa mieguistas. Teigia, kad gardžiausia jam lietuviška žolelių arbata. Iš „svetimųjų“ arbatų išskiria Šri Lankos arbatą, kurią ypač pamėgo išmokęs ruošti pagal vietos gyventojų receptą. Taip pat labai skani japonų matcha arbata. Keliomis pasaulio kalbomis Arūnas kalba? Aštuoniomis: gimtąja LGK, amerikiečių, rusų (ir kitų buvusių SSRS šalių), britų, lenkų gestų kalbomis, TG (tarptautiniais gestais). Taip pat gali suprasti vokiečių, čekų, ispanų, italų, graikų, arabų, japonų, korėjiečių gestų kalbas. Skaityti gali lietuviškai, angliškai, lotyniškai, rusiškai, graikiškai (yra vertęs Naująjį Testamentą į LGK). A. Bražinskas yra GK poezijos pradininkas Lietuvoje ir vizualinio vernakulo kūrėjas, dalyvauja atlikėjo D. Vaitiekūno įgyvendinamame kūrybiniame projekte „Mes taip nesitarėm“. Vaidino spektaklyje „Tyla?! Nieko baisaus...“ Jis yra oficialus ir aktyvus IX forto muziejaus ir Trakų pilies gidas. Taip pat – aistringas fotografas (dalyvauja parodose), mėgėjas alpinistas. Šviežiausia aistra – gilusis nardymas. Mūsų herojus sako: „Povandeninis pasaulis labai gražus. Nuostabu matyti, kaip žuvys tarpusavyje bendrauja, bučiuojasi...“ Jeigu galėtų sutiktos auksinės žuvelės paprašyti išpildyti 1 norą, koks jis būtų? „Galėti apsieiti be miego. Būtų galima nuveikti daug daugiau“, – šypsosi pašnekovas. Viršelio nuotraukoje - Arūnas Bražinskas. Fotografės Ramunės Eskertaitės nuotrauka. 

Autorius: Nijolė Krasniauskienė

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama