„Sviestas sviestuotas, lašiniai lašiniuoti“: ar metų pakaks pasirengti istorijos egzamino rašiniui?

[intro_text content="Pagal atnaujintą istorijos bendrojo ugdymo programą, šių metų abiturientai turėtų sulaukti naujovių: egzamine tektų ne tik analizuoti šaltinius, bet ir rašyti rašinį. Reaguodami istorijos mokytojai pažėrė kritikos: skubota reforma, neparengta metodika ir nesusiformavę moksleivių įgūdžiai. Atsižvelgdama į nuogąstavimus, Švietimo agentūra pasiūlė rašinio dalį atidėti dar metams."] Atnaujintoje istorijos bendrojoje programoje numatyta, kad per valstybinį brandos egzaminą mokiniai turės sukurti samprotaujamojo pobūdžio tekstą. Planuojama, kad naujovė įsigalios šiais mokslo metais ir rašinį per istorijos egzaminą turės rašyti dabartiniai dvyliktokai. Sulaukus istorijos mokytojų kritikos bangos, Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovas Simonas Šabanovas pasiūlė numatytus istorijos egzamino pakeitimus atidėti iki kitų metų. „Siūlau egzamino rašinio diegimą pavėlinti dar vienus metus, pratęsti daugiausia diskusijų sukėlusių temų atidėjimą egzamino užduotyse. Taip pat inicijuosiu darbo grupės sudarymą iš istorijos mokytojų atstovų, tarptautinio bakalaureato mokymo patirtį turinčių mokytojų ir universiteto atstovų egzamino vertinimo kriterijų išgryninimui. Tikiuosi, jog kritinis požiūris ir daugiau nuomonių leis pamatyti ateitį iš istorijos perspektyvos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė S. Šabanovas. NŠA vadovas tikino atsižvelgiantis į girdimą istorijos mokytojų kritiką ir viliasi rasti kompromisą. [caption id="attachment_1195381" align="alignleft" width="2000"] Nacionalinės švietimo agentūros direktorius Simonas Šabanovas. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] „Priimu švietimo bendruomenės kritiką po penktadienio istorijos vertinimo kriterijų projekto paskelbimo, tačiau tai buvo užprogramuota. Nuo savo darbo Nacionalinėje švietimo agentūroje pradžios siekiau suburti istorikų darbo grupę, kad rastume bendrą sutarimą dėl egzamino formato ir istorijos bendrosios programos“, – vasario pradžioje dėstė S. Šabanovas. „Tačiau girdžiu, kad vyksta nesutarimai istorikų bendruomenės viduje, ir bendros nuomonės iki šiol nėra. Tikėdamasis, jog visgi greitai pavyks suderinti požiūrius ir poreikius, bei siekdamas sklandesnio mokinių pasiruošimo pokyčiams, savo iniciatyva kreipiausi į Švietimo, sporto ir mokslo ministeriją su prašymu dar kartą apsvarstyti susidariusią situaciją“, – akcentavo jis. R. Popovienė: toks vėlinimas turėtų būti paskutinis Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikino, kad toks siūlymas yra svarstytinas, tačiau jį reikia aptarti su moksleivių ir istorijos mokytojų atstovais. „Girdžiu istorijos mokytojų bendruomenės nuogąstavimus dėl rašinio 2025–2026 mokslo metų valstybiniame brandos egzamine. Situaciją aptarėme su Nacionalinės švietimo agentūros vadovu. Kadangi istorikų bendruomenė šiuo klausimu nėra vieninga, artimiausiu metu inicijuosiu pasitarimą su istorijos mokytojų bei moksleivių atstovais“, – teigė R. Popovienė. „NŠA vadovo siūlymas pavėlinti egzamino rašinio diegimą yra svarstytinas. Tačiau noriu pabrėžti – tokiu atveju su mokyklų vadovais ir istorijos mokytojais privalome aiškiai suderinti naujovės datą, iki kurios mokytojams užtektų laiko įsisavinti ir moksleiviams perteikti rašinio metodiką, o mokiniams – spėti kokybiškai pasirengti rašiniui“, – akcentavo ji. Ministrės teigimu, toks istorijos egzamino atnaujinimo vėlinimas turėtų būti paskutinis. „Dar vienas egzamino rašinio pavėlinimas, jei toks bus, turi būti paskutinis. Istorijos egzamino rašinys yra taikomas įvairiose valstybėse, jis ugdo istorinį mąstymą, gebėjimą kritiškai analizuoti probleminius istorijos klausimus, įvertinti skirtingų istorinių šaltinių patikimumą ir interpretavimą“, – dėstė R. Popovienė. [caption id="attachment_1228624" align="alignleft" width="2500"] Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] Esė ar rašinys? Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) viceprezidentas EMILIS MIKULSKIS pabrėžė, kad pirmiausia reikėtų išgryninti užduoties pavadinimą – tai yra esė ar rašinys: „Dabar kalbama apie rašinį, bet kai kur paminima ir esė.“ „Jeigu pasiliekame prie rašinio, pats žinių patikrinimo formatas nėra blogas ir suteikia galimybes parodyti savo žinias. Rašymo ir analizavimo įgūdžių mokomės ir per anglų kalbos, ir per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, tad istorijoje pasikeistų kontekstas ir šaltiniai“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sakė E. Mikulskis. Vis dėlto problema tampa istorijos bendrojo ugdymo programa, pagal kurią reikėtų ruoštis egzaminui. Todėl, anot E. Mikulskio, metų jam tinkamai pasirengti nepakaks. „Turėtų būti ne vieni, bet maždaug ketveri metai – kad dabartiniai 5–6 klasių mokiniai rašinį rašytų 11-oje klasėje. Tad keliame klausimą: kaip sparčiai galime atnaujinti programą, kuri šią dieną yra per plačios apimties?“ – klausė LMS viceprezidentas.

Patiems mokytojams reikia daugiau pasirinkimo, kaip vertinti, nes vienas gali matyti analizę rašinyje, kitas – ne, o nuo to kentės tik netinkamai įvertintas mokinys.

E. Mikulskis taip pat atkreipė dėmesį į pedagogų parengimą ir jiems skirtą metodiką. „Patiems mokytojams reikia daugiau pasirinkimo, kaip vertinti, nes vienas gali matyti analizę rašinyje, kitas – ne, o nuo to kentės tik netinkamai įvertintas mokinys. Rašinio labai ilgai neturėjome, daugelis istorijos mokytojų pagal tokią praktiką nėra dirbę, ir tai nėra vieno seminaro klausimas. Keičiasi ir mokymo stilius priklausomai nuo to, ar rengiamasi testui, ar atviriems klausimams, ar samprotavimui. Kai kam iš išorės tai gali atrodyti menkniekis, bet tai yra skirtingas mokymas ir rengimas“, – aiškino jis. [caption id="attachment_1229174" align="alignleft" width="2560"] Lietuvos moksleivių sąjungos vicepirmininkas Emilis Mikulskis. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption] Rašinys vėluoja 30 metų Vilniaus Valdorfo mokyklos istorijos mokytojas ANTANAS JONUŠAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikino, kad pati rašinio kaip žinių patikrinimo forma – gera idėja ir ji turėjo būti įgyvendinta seniai. „Tai klasikinis daugelyje Vakarų šalių įprastas egzaminavimo būdas, kuris labai gerai parodo mokinių žinias, gebėjimą jas pritaikyti, samprotauti ir argumentuoti. Tai yra tie įgūdžiai, kurių mokomės istorijos pamokose, todėl su rašiniu vėluojame jau 30 metų“, – tvirtino jis. Mokytojas neabejoja – rašinio dalies nukėlimas yra tik laikinas sprendimas, paliksiantis tas pačias problemas: netinkamą mokymo programą, miglotus kriterijus ir bendradarbiavimo švietimo bendruomenėje trūkumą. „Švietimo sistemoje įvedant naujovę, pirmiausia įprasta ją sukurti kokybiškai, pasirengus ištestuoti priemones ir tada, jei mokytojų grįžtamasis ryšys yra teigiamas, uždegti žalią šviesą reformai įgyvendinti. Deja, 2022 metais priėmę naująsias programas, šios tradicijos nesilaikėme: konsultacijos su mokytojų bendruomene buvo labiau fiktyvios, į mokytojų komentarus ir pastabas tinkamai nereaguota. Turime, ką turime: rugsėjį pradėjome su nauja programa be mokymo priemonių, egzaminas buvo neaiškus, ir po pusantrų metų vis dar neturime aiškių būsimo rašinio kriterijų, jų projektas – nekokybiškas“, – įvertino A. Jonušas. Pasak pedagogo, jei istorijos mokytojai nuspręstų boikotuoti rašinio užduotį ir būsimą bandomąjį egzaminą, sprendimas būtų visiškai tikėtas ir pagrįstas: „Mokytojai vertina savo laisvę, bet kai kalbame apie egzaminą, mums reikia aiškumo ir kokybės.“ [caption id="attachment_1171329" align="alignleft" width="2500"] Istorijos mokytojas Antanas Jonušas. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] A. Bitautas: reikėtų permąstyti ne tik programas, bet ir ko reikalaujame iš vaikų Vilniaus „Taikos“ progimnazijos istorijos ir etikos mokytojas ALGIS BITAUTAS kritikuoja per plačią egzamino apimtį ir ragina koncentruotis į vieną kokybiškai parengtą užduotį. „Pirmoji egzamino dalis, kaip ir pernai, bus laikoma prie kompiuterių, o antroji pagal naują sistemą turėjo skilti į šaltinių bloką ir istorijos rašinį ar esė, dėl to vis dar nėra apsispręsta. Galbūt reikėtų permąstyti ne tik programas, bet ir ko reikalaujame iš vaikų? Jeigu norime patikrinti, ar jie gerai iškalė datas ir asmenybes, gal nekalbėkime apie rašinį. Ir atvirkščiai, jeigu norime rašinio, pasilikime tik jį. Parenkime vieną dalį su visais parametrais, tada ir mokytojams bus aišku, ką ruošti“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo A. Bitautas. „Kaip ir pernai, vaikus kankinome visus metus, galiausiai buvo paleista lengvesnė egzamino versija, mokiniai susirinko taškus ir kreivai žiūrėjo į mokytoją: kam reikėjo tiek kankinti ir tiek visko kalti, nors mokėmės pagal programą?“ – pridūrė jis.

Reikėtų pasižiūrėti į tarptautinę praktiką, kuri funkcionuoja daug metų, ir niekam nekyla jokių klausimų. Jų nekyla todėl, kad užduotys integruotos viso ugdymo proceso metu, esė mokiniai rašo reguliariai ir turi susiformavusius gebėjimus.

Anot A. Bitauto, keičiama iki tol aiški buvusi egzamino sistema kelia įtampą tiek mokiniams, tiek mokytojams. „Kai buvo įvedami tarpiniai patikrinimai, puikiai atsimenu, kaip tuometinis viceministras Ramūnas Skaudžius ramino jaunuolius, kad stengsis kiek įmanoma sumažinti mokiniams įtampą. Ne tik nesumažino, bet dar daugiau pridėjo. Anksčiau egzamino sistema buvo aiški: testo klausimai ir šaltinių sprendimas. O dabar viskas sumaišyta ir nebeaišku – sviestas sviestuotas, lašiniai lašiniuoti. Neįmanoma tiek visko reikalauti, todėl reikia sustoti ir apsispręsti, ko mes norime“, – dėstė istorijos mokytojas. Pedagogas siūlo naują ugdymo programą rengti remiantis tarptautinio bakalaureato praktika. „Reikėtų pasižiūrėti į tarptautinę praktiką, kuri funkcionuoja daug metų, ir niekam nekyla jokių klausimų. Jų nekyla todėl, kad užduotys integruotos viso ugdymo proceso metu, esė mokiniai rašo reguliariai ir turi susiformavusius gebėjimus. Pagal mūsų naujai parengtus vadovėlius nemačiau, kad būtų prašoma rašyti esė: nei pavyzdžių, kaip tai turėtų atrodyti, nei literatūros sąrašo, – atkreipė dėmesį A. Bitautas ir pridūrė: – Lietuvoje nėra žmonių, kurie gebėtų gerai parengti istorijos esė metodologiją pagal tarptautinių šalių praktiką.“ [caption id="attachment_1162650" align="alignleft" width="2500"] Istorijos ir etikos mokytojas Algis Bitautas. Evgenios Levin / „Bernardinai.lt“ nuotrauka[/caption] Kitas neatsakytas klausimas, anot pedagogo, išlieka mokėjimas už rašinių vertinimą ir taisymą. „Natūralu, kad dirbant su vyresnėmis klasėmis pagal naujas programas krūvis yra išaugęs, nes nėra dalies medžiagos. Sėdi, savarankiškai renki medžiagą leisdamas asmeninį laiką. Mokytojai kaip ir susitaikė, kad nieko neiškovos, nes buvo aiškiai pasakyta: „Geram mokytojui vadovėlio nereikia, gali dirbti ir be jo.“ Gerai, dirbame, bet jeigu prisidės esė, kurią rašys šešios paralelinės klasės, kada aš jas taisysiu ir už kiek? Sutartyje užmokesčio nėra nurodyta“, – pabrėžė A. Bitautas. „Prieš kalbant ir įvedant naują reformą, reikėtų gerai sustyguoti visas grandis ir pažiūrėti į nežinomuosius. Kitu atveju gimnazijų mokytojai bus apkraunami papildomu darbu, kurio jie nenori dirbti. Mokytojai nėra George’o Orwello arkliai, kuriems gali krauti bet kokį krūvį, ir jie vis tiek veš. Prieinama būsena, kai vežti tampa nebeįmanoma“, – apgailestavo mokytojas. Kaip numatyta, antroji egzamino dalis nuo šių metų bus skirta samprotaujamojo pobūdžio tekstui kurti. Kuriant tekstą, probleminis klausimas bus svarstomas pagal pateiktus istorijos šaltinius. Sukurto teksto apimtis – nuo 250 iki 500 žodžių. Maksimalus įvertinimas siekia 20 taškų arba penktadalį viso galutinio egzamino įvertinimo. Sprendimą, kada įsigalios šis pokytis, turi priimti ministerija. Projektas „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama