Privalomas istorijos egzaminas – priemonė jaunimo pilietiškumui skatinti?

[intro_text content="Sausio mėnesį švietimo bendruomenė iš naujų valdančiųjų išgirdo idėją – istorijos brandos egzaminą paversti privalomu. Pasak iniciatoriaus DARIAUS JAKAVIČIAUS, privalomas istorijos mokymasis lavintų jaunimo kritinį mąstymą ir pilietiškumą. Visgi istorijos mokytojai pirštu duria į nesutvarkytą mokymosi programą ir neišnaudotas pilietinio ugdymo pamokas."] Reikia lavinti jaunimo kritinį mąstymą Praėjusį mėnesį parlamentaras D. Jakavičius prakalbo apie ketinimą inicijuoti diskusiją dėl privalomo istorijos egzamino arba bent būtino šio dalyko mokymosi 11-oje ir 12-oje bendrojo ugdymo programos klasėse. Socialdemokrato teigimu, to priežastis – jaunimo kritinio mąstymo trūkumas, pastebėtas, kai įsigaliojo nevienareikšmiškai sutiktas totalitarinių režimų simbolius iš viešųjų erdvių šalinantis desovietizacijos įstatymas. „Desovietizacijos įstatymas gal ir yra neblogas, bet pačioje visuomenėje truputį trūksta suvokimo, supratimo, kritinio mąstymo. Norėtųsi, kad augintume kartą, kuri 11–12 klasėse mokytųsi istorijos, laikytų egzaminą ir turėtų Konstitucijos pagrindus, suvoktų politologijos dalyką“, – ELTAI teigė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas D. Jakavičius. „Nerimą kelia tai, kad, kai pradėjo galioti desovietizacijos įstatymas, visi tie procesai, visuomenėje pasimatė nesusivokimas. (...) Kad ir į menininkus, pavyzdžiui, į Salomėją Nėrį, žiūrima iš vienos pusės. Norisi išugdyti gebėjimą atrinkti faktus, o to istorija ir moko“, – tęsė jis. Visgi, pasak Seimo Švietimo ir mokslo komitetui priklausančio parlamentaro, ar istorijos egzaminas arba dalykas turėtų būti privalomas – reikalinga išsami diskusija. „Norėčiau platesnės diskusijos, kad ir pati bendruomenė į ją įsitrauktų. Dėl pilietiškumo, patriotizmo ir kritiškumo ugdymo. Svarbiausia būtų ne tai, kad mokiniai laikytų istorijos egzaminą, o tai, kad istorijos neitų nesirinkti. Tai irgi tenkintų“, – akcentavo D. Jakavičius. „Žinau, kad bus ir priešiškai nusiteikusių žmonių, argumentų, ar ne per daug egzaminų, bet man svarbiausia, kad jaunimas nepamestų istorijos. (...) Didžioji dalis gabiausių jaunų žmonių, dažnai besirenkančių gyvybės mokslų studijas, eina lengvesniu keliu. Jeigu jie žino, kad tarp keturių egzaminų istorija nebus reikalinga, jos ir nesirenka – dešimtoje klasėje renkasi geografiją, ir viskas tuo pasibaigia“, – sausį kalbėjo politikas. [caption id="attachment_1229173" align="alignleft" width="2560"] Darius Jakavicius Parlamentaras Darius Jakavičius. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption] Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovė RAMINTA POPOVIENĖ nurodė, kad tokia galimybė šiuo metu nėra svarstoma. „Esant tokiai geopolitinei padėčiai mums svarbūs istoriniai dalykai turi būti išdėstomi pagrindinių dalykų programoje. Šiandien apie tai kalbame ir pilietiškumo pamokose. Kartais ne tas papildomo egzamino įvedimas arba pasirengimas egzaminui užtikrina, kad moksleivis apie tai gali turėti daugiau žinių. Kalbėdami apie privalomą istorijos egzaminą, turime kalbėti ir apie dalykų turinį, apie tai, kaipgi išsiteks tos valandos moksleivio pamokų tinklelyje. Tai labai plati diskusija, bet šiandien tai yra vieno ar kito žmogaus siūlymai. Žinoma, galime diskutuoti, bet ministerija šiuo metu šioje srityje nepasirengusi ir neplanuoja daryti kokių nors reformų, pokyčių“, – šią savaitę dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalbėjo ministrė. „Politikams reikėtų būti kuo toliau nuo istorijos mokymo“ „Politikas pasiūlė sprendimo būdą, susiedamas tai su tam tikra problema, bet istorijos mokymo neturėtume naudoti siekdami savo tikslų, nesvarbu, ar tai būtų patriotinių jausmų skatinimas, ar politiniai tikslai. Yra toks pasakymas, kad politikams reikėtų būti kuo toliau nuo istorijos mokymo, nes tai yra autonominė sritis, ir su tuo susijusius klausimus turėtų spręsti istorijos mokytojai – žmonės, kurie to dalyko paskirtį išmano geriausiai“, – teigė Vilniaus Valdorfo mokyklos istorijos mokytojas ANTANAS JONUŠAS. Mokytojas pasigedo argumentų, kodėl būtent istorijos pamokos turėtų būti išskirtos iš kitų visuomenės mokslo rūšių. „Mokiniai turi dalykų blokus, iš kurių renkasi mokomuosius dalykus 11–12 klasėse. Istorija yra visuomenės mokslų bloke, šalia geografijos, ekonomikos ir verslumo, filosofijos. Jeigu vieno iš šių dalykų egzaminą paverčiame privalomu, kyla natūralus klausimas – kuo šis dalykas yra svarbesnis ir išskirtinesnis už kitus? Labai tikiu istorijos mokymo galia ir svarba, bet manau, kad tą patį mano ir geografijos ar ekonomikos ir verslumo mokytojai“, – svarstė A. Jonušas. Vilniaus Valdorfo mokyklos istorijos mokytojas pripažino, kad siekis ugdyti kritinį ir istorinį mokinių mąstymą, medijų raštingumo įgūdžius ir atsparumą dezinformacijai yra sveikintinas, vis dėlto vyresnėse klasėse dėmesys skiriamas ne įgūdžiams lavinti, o brandos egzaminui pasirengti.

Sprendimas jau tuo metu buvo kvestionuojamas, bet ir šią dieną nežinau įrodymų, patvirtinančių, kad įvedus privalomą egzaminą sustiprėjo mokinių loginio ir matematinio mąstymo gebėjimai.

„Jeigu esame susirūpinę pilietiškumo kompetencijų, kritinio mąstymo ar medijų raštingumo gebėjimo stygiumi, pirmiausia reikėtų atlikti analizę, kokia reali situacija Lietuvoje ir kokias problemas norime spręsti. Dabar politikai siūlo sprendimą, kuris, mano galva, nėra susijęs su priežastimis ir tais reiškiniais, kuriuos neva norima stiprinti“, – tvirtino A. Jonušas. Jis sakė tikintis, kad privalomas istorijos brandos egzaminas būtų sutiktas neigiamai ir mokytojų, ir mokinių: „Baigę dešimt klasių mokiniai renkasi savo dalykų portfelį. Jeigu jie privalėtų pasirinkti istoriją, dalis jaustųsi nelaimingi dėl Lietuvos švietimo sistemos ir keltų pagrįstą klausimą – kam to reikia?“ Mokytojas šią idėją prilygino nuolatinės kritikos sulaukiančiam privalomam matematikos egzaminui, kuris tapo privalomas norint įstoti į valstybės finansuojamą vietą Lietuvos aukštojoje mokykloje. „Sprendimas jau tuo metu buvo kvestionuojamas, bet ir šią dieną nežinau įrodymų, patvirtinančių, kad įvedus privalomą egzaminą sustiprėjo mokinių loginio ir matematinio mąstymo gebėjimai. Tad iš mokinio perspektyvos būtų daug nepasitenkinimo, nes krūvis didėja, o pasirinkimo laisvė mažėja“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalbėjo A. Jonušas. [caption id="attachment_1171331" align="alignleft" width="2500"] Istorijos mokytojas Antanas Jonušas. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] Pasirengęs žingsniui atgal Pasak idėjos istorijos brandos egzaminą paversti privalomu autoriaus D. Jakavičiaus, nors tokie gebėjimai kaip kritinis mąstymas ar patriotiškumas yra ugdomi ir per kitų mokyklinių dalykų pamokas, vis dėlto didžiausias dėmesys tam turėtų būti skiriamas istorijos pamokose. „Jau nuo Sokrato laikų buvo ugdoma, kad kiekvienas šalies pilietis turi gebėti kritiškai mąstyti. Sutinku, kad tai ugdoma per lietuvių kalbos ir kitų dalykų pamokas, bet patriotizmas ir istorinė atmintis turėtų būti ugdomi istorijos pamokose“, – neabejoja parlamentaras. „Kai istorinė atmintis paliekama tik literatūrai, tada ir lieka literatūrinė atmintis iš Vaižganto, Maironio ar Žemaitės kūrybos“, – pridūrė jis. D. Jakavičius atkreipė dėmesį, kad mažėja mokinių, pasirenkančių istorijos dalyką ir laikančių brandos egzaminą, – jų mažiau negu 40 procentų: „Taip, mūsų Konstitucija rašo, kad mokslas yra privalomas iki 16 metų, bet įsivaizduoju dabartinį šešiolikmetį ir jį palyginu su abiturientu – žmogus žino, ko nori, bet tvirčiau subręsta vyresnėse klasėse.“ Parlamentaras tikino galintis atsisakyti privalomo egzamino minties, bet idėja pasirenkamą istorijos dalyką paversti privalomu turėtų išlikti. „Mokytojai sunerimę, kad besirenkančių istorijos egzaminą gali dar labiau sumažėti, nes jis pasidarė gana sudėtingas, todėl sutinku, jog galima atsitraukti nuo istorijos egzamino žinant, kokia yra naujosios programos apimtis. Esu linkęs žengti žingsnį atgal ir likti prie diskusijos, kad tas dalykas neturėtų būti pasirenkamas kaip socialinių mokslų dalis šalia geografijos ar ekonomikos, bet jis turėtų būti privalomas visiems. Nebūtina visiems laikyti egzaminą, užtektų turėti dvi savaitines pamokas“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo D. Jakavičius. Politikas taip pat kritikuoja pilietiškumo pamokų trūkumą ir jų kokybę. „Kai pradėjau dirbti mokykloje 1998 metais, geografiją pasirinkę vaikai privalėjo turėti 20 politologijos kurso pamokų. Šią dieną akcentuojama, kad viso to mokomasi 9–10 klasėse per pilietiškumo pamokas. Sutikčiau, jeigu tos pamokos tęstųsi ir vyresnėse klasėse, bet dabar to tikrai neužtenka, ir dar kyla klausimas, ar visas pilietiškumo pamokas dėsto istorijos mokytojai“, – svarstė parlamentaras. [caption id="attachment_1216642" align="alignleft" width="2560"] Mokykla, klasė, švietimas, vaikai, mokiniai, mokslas, mokykla, mokytis Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption] Prieš įvedant pokyčius reikia peržiūrėti jau esamą sistemą Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) viceprezidentas EMILIS MIKULSKIS teigė abejojantis, kad privalomas istorijos dalykas paskatins didesnį jaunimo pilietiškumą. „Pilietiškumas yra šiek tiek daugiau negu tik savos valstybės istorijos žinojimas. Tai, kad šis dalykas taps privalomas, nebūtinai duos naudos ir grąžos, kurios tikimasi. Atvirkščiai, galbūt pamatysime panašius kaip matematikos privalomo egzamino ir atmetimo rezultatus“, – sakė jis. Pasak E. Mikulskio, pateikta idėja neatsako į esminius klausimus – kada egzaminas būtų privalomas ir kokiais kriterijais remiantis būtų sudarytas? „Jeigu egzaminas yra privalomas, tai ar tik norint baigti mokyklą, ar ir stojant į aukštąsias mokyklas Lietuvoje? Jeigu taip, tokiu būdu būtų dar labiau apsunkinamas stojimas ir atsirastų papildomų barjerų“, – įsitikinęs pašnekovas. LMS viceprezidentas taip pat įžvelgia didėjantį moksleivių darbo krūvį ir kliūtis renkantis kitus dalykus – geografiją ar antrą mokslo dalyką, tokį kaip biologija ar fizika: „Atsirastų neigiamas vertinimas, nes iš higienos normų išlipti negalima, o krūvis šiuo metu ir taip yra per didelis.“ E. Mikulskio teigimu, nauji sprendimai ieškomi pamirštant apie jau esamas galimybes, pavyzdžiui, pilietinio ugdymo pamokas.

Prezidento rinkimų rodikliai dar nebuvo blogi, o Seimo ir Europos Parlamento rinkimai atskleidė tam tikrą sopulį.

„Kalbėdami apie pilietiškumo ugdymą, mes neišnaudojame ir iki galo nesutvarkome įrankių, kuriuos turime, neperžiūrime visos sistemos. Bandome išrasti naują instrumentą, nors galėtume peržiūrėti pilietiškumo ugdymo pamokų kokybę, galimybes kartu su nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis eiti į mokyklas ir plačiau, įvairiau pristatyti pilietiškumą“, – problemos sprendimo būdus dienraščiui „Bernardinai.lt“ vardijo E. Mikulskis. Kita opi ir dažnai švietimo bendruomenės minima problema – atnaujinta, bet iki galo neparengta istorijos bendrojo ugdymo programa. „Istorijos mokytojų asociacija tarpusavyje iki galo nesutaria, kaip turėtų atrodyti programa, tačiau akivaizdi išvada – kad ji netenkina, yra kreiva šleiva, bet pagal ją norime surengti privalomą egzaminą“, – atkreipė dėmesį E. Mikulskis. Vis dėlto LMS vicepirmininkas teigė pastebintis pilietiškumo trūkumą tarp jaunimo, tai atsispindi ir visuomeniniame gyvenime. „Jaunimo pilietiškumo rodikliai, palyginti su Europos, nėra blogi, bet jeigu vertinsime pagal pilietiškumo indeksą, matysime, kad jaunimas nėra pati pilietiškiausia visuomenės grupė. Vėliau tai atsispindi balsuojant: prezidento rinkimų rodikliai dar nebuvo blogi, o Seimo ir Europos Parlamento rinkimai atskleidė tam tikrą sopulį, – apgailestavo E. Mikulskis ir pridūrė: – Priemonių reikia ieškoti, bet ne istorijos egzamine.“ [caption id="attachment_1229174" align="alignleft" width="2560"] Lietuvos moksleivių sąjungos vicepirmininkas Emilis Mikulskis. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption] Idėja – gera, bet supratimo nėra Vilniaus „Taikos“ progimnazijos istorijos ir etikos mokytojas ALGIS BITAUTAS atviras – nors idėjos iniciatoriaus siekiai geri, vis dėlto politikas nenusimano, kas darosi šiandienėse istorijos pamokose. „Gerbiamo Seimo nario motyvai puikiai suprantami – didesnis patriotiškumas, pilietiškumas. Tačiau įsiklausęs supranti, kad jis nelabai suvokia, kur šiuo metu yra mokyklinė istorija ir ką mokiniai mokosi 11–12 klasėse. Seimo narys norėtų, kad mokinys daugiau išmanytų pilietiškumo pagrindus, Konstitucijos klausimus, bet visiškai nepasižiūrėjo į naująsias bendrojo ugdymo programas, kuriose temų apie Konstituciją ir pamatinius dalykus, anksčiau įtrauktų į pilietiškumo pagrindus, nebeliko. Idėja svarstytina, bet supratimo ir vizijos, koks tai turėtų būti egzaminas ir iš ko jis turėtų būti sudarytas, nėra“, – D. Jakavičiaus idėją kritikavo A. Bitautas. Pasak mokytojo, švietimo politiką formuojantys biurokratai naujomis programomis atbaidė dalį mokinių nuo meilės istorijai, pavertė ją nuobodžia ir perkrauta faktologija. „Pastaruoju metu pastebiu, kad istorijos dalyką renkasi kur kas mažiau mokinių, nes programos nėra patrauklios dėl per didelės apimties ir per didelės faktologijos. Žmonių, kurie anksčiau istorijos mokydavosi kaip įdomaus dalyko, bet nebūtinai tokio, kuris bus reikalingas jiems ateityje, dabar yra kur kas mažiau. Akmenėlis krenta į programos autorių daržą: kodėl reikia viską pateikti taip nuobodžiai – visko prigrūsti, perkrauti faktologija? Mokiniai, kurie labai stengiasi mokydamiesi ir yra orientuoti gauti aukštus balus, skundžiasi, kiek jiems mokymuisi reikia skirti valandų per savaitę. Kitą kartą pagalvoji, ar suaugęs tiek laiko praleidžia darbe, kiek mokinys jo skiria mokslams“, – svarstė mokytojas. [caption id="attachment_1162651" align="alignleft" width="2500"] Istorijos ir etikos mokytojas Algis Bitautas. Evgenios Levin / „Bernardinai.lt“ nuotrauka[/caption] Kaip ir kiti pašnekovai, A. Bitautas teigė, kad dabartinė švietimo sistema neišnaudoja ne tik pilietinio ugdymo pamokų, bet ir mokiniams privalomų socialinių-pilietinių valandų. „Progimnazijose įvedėme daugybę dalykų: karjeros ugdymo planavimą, gyvenimo įgūdžių programą... Gal metas tarti „stop“ naujiems dalykams ir grįžti prie seno, gero ir to, kas veikė? Per vieną kartą per savaitę vykstančias pilietiškumo pagrindų pamokas būtų galima bendradarbiauti su Lietuvos šaulių sąjunga, nevyriausybinėmis organizacijomis, pasavanoriauti, budėti prie Sausio 13-osios laužų ar nueiti į Rasų kapines. Paleidome nemažai gražių iniciatyvų, tačiau nei esame numatę veiksmų planą, kaip tos iniciatyvos funkcionuos, nei paskirstę mokytojų krūvio dalį. Būtent per socialines-pilietines valandas galėtų funkcionuoti pilietiškumas, taip pamažu galėtume kurti valstybinį istorinį atminimą. Tik ne įvesdami privalomą istorijos egzaminą“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalbėjo istorijos ir etikos mokytojas. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiais metais vyksiančios pagrindinės brandos egzaminų sesijos metu istorijos egzaminą laikyti pasirinko 10,4 tūkst. vienuoliktokų ir 10 tūkst. dvyliktokų. Iš viso pirmas valstybinių brandos egzaminų dalis laikys beveik 30 tūkst. vienuoliktokų, o pagrindinėje brandos egzaminų sesijoje dalyvaus daugiau kaip 27 tūkst. dvyliktokų. Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]