„Valstybė kaltina kitus pati nepasižiūrėdama į veidrodį“: ar pagalbinis apvaisinimas turėtų būti prieinamas nesusituokusiems?

Vaisingumo klinikoms darbo pakanka

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas šešta pora pasaulyje susiduria su vaisingumo problemomis. Nors Lietuvoje tokių porų skaičiuojama apie 50 tūkstančių, nevaisingumo gydymo pradininkė Lietuvoje, Vaisingumo centro vadovė GRAŽINA BOGDANSKIENĖ dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtina, kad tikrų skaičių statistika neatspindi.

„Lietuvoje neturime registro tiksliai apskaičiuoti, kiek yra nevaisingų asmenų, todėl manau, kad realūs skaičiai yra didesni. Kai prieš beveik 30 metų įkūrėme Vaisingumo centrą, buvome pirmieji. Šiandieną tokių centrų Lietuvoje yra penki ar šeši, ir darbo visiems užtenka“, – teigia centro vadovė.

Anot G. Bogdanskienės, nors politikai atvirai kalba apie gimstamumo mažėjimo problemą Lietuvoje, tikrų sveikatos sistemos spragų nemato.

Kai kurioms 35 metų pacientėms jau yra menopauzė, o kitų ir sulaukus 48-erių puikiausi hormoniniai tyrimai.

„Tikroji problema yra ta, kad žmonės negali valstybiniuose centruose atlikti visų reikiamų tyrimų, kurie būtų finansuojami ligonių kasų. Gali būti atliktas ultragarso tyrimas ar ištirtas paprastas makšties tepinėlis, bet išsitirti lytiniu būdu plintančias ligas, hormonus – ne“, – tikina ji.

Kita problema – nustatyta 42 metų amžiaus riba, iki kurios gali būti kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Pasak G. Bogdanskienės, ribą reikėtų išplėsti ir leisti gydytojui spręsti, iki kokio amžiaus gydymas turėtų būti kompensuojamas.

„Kai kurioms 35 metų pacientėms jau yra menopauzė, o kitų ir sulaukus 48-erių puikiausi hormoniniai tyrimai. Jeigu yra indikacija vyresnėms nei 42 metų moterims, pagalbinį apvaisinimą atlikti galima, tačiau valstybė to nekompensuoja“, – apgailestauja gydytoja.

Šeimos planuojamos vis vėliau

„Pastaruoju metu sumažėjęs vaisingumas yra ne tik Lietuvos, bet ir apskritai išsivysčiusių pasaulio šalių, ypač Europoje, problema. Tai dažnai siejama su karjera, geresniu gyvenimu, noru gyventi dėl savęs, sprendimu apskritai neturėti palikuonių, kontracepcijos prieinamumu“, – vardija akušerė-ginekologė AKVILĖ VILKAITIENĖ.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad šeimos planuojamos vis vėliau. „Praėjusio amžiaus dešimtame dešimtmetyje moterys gimdė būdamos 22-ejų, o dabar planuojančiųjų šeimą ir gimdančiųjų vidurkis panašėja į Europos – siekia 30–31 metus, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia A. Vilkaitienė. – Kuo vėliau planuojama šeima, natūralu, tuo daugiau atsiranda problemų, susijusių su amžiumi, vaisingumu ir vadinamuoju geru gyvenimu.“

Vardindama nevaisingumo priežastis, gydytoja išskiria biologinius ir aplinkos veiksnius: netinkamą mitybą, nesirūpinimą sveikata ir žalingą gyvenimo būdą.

„Moterų ovuliaciją gali slopinti vaistai nuo uždegimo, tam tikri skydliaukės hormonai, netinkamas antidepresantų, raminamųjų vartojimas. Vyrams aktualesnis klausimas yra anabolinių steroidų, kokaino vartojimas. Lytiniu būdu plintančios infekcijos, didelė partnerių kaita atitinkamus sunkumus lemia abiem lytims“, – vardija specialistė.

„Valstybė kaltina kitus, pati nepasižiūrėdama į veidrodį“

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas priimtas 2016 m., pradėjo veikti 2017-ųjų pavasarį. Šios paslaugos tapo mokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, ir jomis pasinaudojo keli tūkstančiai porų.

Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus. Pora turi būti sudariusi registruotos partnerystės sutartį.

2023 m. gegužę buvusi Seimo narė MORGANA DANIELĖ teikė įstatymo pataisas leisti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis naudotis nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims.

„Nors skelbiame susirūpinimą gimstamumo mažėjimu, mūsų įstatymai yra apriboję teisę naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis daliai žmonių, kurie nori ir gali turėti vaikų. To nėra normaliose išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, Baltijos šalyse. Politikai šaukia, kad rūpinasi problema, bet žeminamai sako, jog kaltos „išpuikusios ir nežinia ko norinčios“ moterys. Valstybė kaltina kitus, pati nepasižiūrėdama į veidrodį“, – tvirtina M. Danielė.

Už šias pataisas balsavo 40 Seimo narių, „prieš“ buvo 42 ir susilaikė 21 parlamentaras – projektas grąžintas tobulinti.

„Nustebino balsavimas, nes tai mačiau kaip spragą, likusią nuo ideologinio laikotarpio, kurią reikia ištaisyti pirmiau, nei kalbėti apie paskatas ir finansus. Spragą ištaisyti nieko nekainuoja“, – sako projekto iniciatorė.

Anot politikės, nesusituokusios poros priverstos vykti į gretimas šalis, kuriose pagalbinio apvaisinimo procedūrai nereikalinga civilinė santuoka.

„Daliai žmonių dėl neaiškių ideologinių priežasčių sudėti barjerai ir palikti papildomi sunkumai, todėl pacientai turi važiuoti į Latviją ir prašyti pagalbos. Svarbus ne kilometrų klausimas, bet moralė ir pažeminimas“, – piktinasi M. Danielė.

Pusė besikreipiančių porų – nesusituokę asmenys

Įstatymo spragą teigia jaučiantys ir vaisingumo specialistai. „Apie 50 procentų porų, kurios kreipiasi, yra nesusituokę asmenys. Vadinasi, mes negalime atlikti pagalbinio apvaisinimo. LR Konstitucija garantuoja teisę visiems gauti prieinamą gydymą. Tokiu atveju nesusituokusių porų teisės galimai pažeidžiamos nurodant pačiai valstybei“, – sako Vaisingumo centro vadovė G. Bogdanskienė.

„Kas savaitę susiduriame su poromis, kurių interesų dabartinis reguliavimas neatitinka, ir jos tarsi išmetamos už borto. Todėl reikia ieškoti sprendimų, kaip galėtume ir nesusituokusioms poroms pagelbėti eiti pagalbinio apvaisinimo keliu, nesudarydami didelių formalių kliūčių“, – antrina akušerė-ginekologė A. Vilkaitienė.

Jeigu mums iš tiesų rūpi demografija ir norime, kad žmonės gimdytų vaikus, reikėtų bandyti rasti visiems naudingus sprendimus.

Pasak A. Vilkaitienės, verčiant nesusituokusias poras ir vienišas moteris pagalbos ieškoti užsienio šalyse, prarandamos biudžeto lėšos – nukenčia ir pacientai, ir šalies ekonomika.

„Ne paslaptis, kad pacientai dažniausiai vyksta į Latviją, kur apribojimai yra šiek tiek laisvesni, šeimos nebūtinai turi būti susituokusios, pagalbinis apvaisinimas galimas vienišoms moterims. Taip pat vis dažniau keliaujama į Turkiją, Estiją, Daniją.

Šalies biudžetas netenka už tokią paslaugą gaunamų pinigų, o galutinis rezultatas lieka tas pats – pacientai grįžta turėdami teigiamą rezultatą, nėštumas sekamas Lietuvoje. Tik iki tol reikia nueiti kryžiaus kelius. Jeigu mums iš tiesų rūpi demografija ir norime, kad žmonės gimdytų vaikus, reikėtų bandyti rasti visiems naudingus sprendimus“, – kalba A. Vilkaitienė.

Tuo metu vaisingumo klinikos vadovė G. Bogdanskienė pirštu duria į vis dar neįgyvendintą partnerystės įstatymą.

„Kai Seime svarstoma priimti partnerystės įstatymą, visi akcentuoja tik homoseksualias poras, bet tas pats įstatymas būtų taikomas ir heteroseksualioms poroms. Pagal partnerystės įstatymą galėtume atlikti pagalbinį apvaisinimą nesusituokusiesiems, tačiau dėl dabartinių įstatymų to padaryti negalime“, – sako gydytoja.

Įstatymas neatliepia šiuolaikinės visuomenės

Žmogaus stebėjimo instituto teisininkė DEIMANTĖ JUŠČIŪTĖ dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtina, kad beveik prieš dešimtmetį sukurtas įstatymas, paremtas tradiciniu šeimos modeliu, neatliepia šiuolaikinės visuomenės įvairovės.

„Tos pačios nesusituokusios poros ar vienišos moterys dažniausiai yra pasiruošusios tapti tėvais ir turi tokias pat reprodukcinės sveikatos teises kaip ir susituokę asmenys. Greičiausiai toks įstatymo sudėliojimas buvo susijęs su konservatyviu požiūriu į šeimos sampratą ir vis dar vyraujančiu įsitikinimu, kad šeima grindžiama vyro ir moters santuoka“, – teigia teisininkė.

„Įstatyme numatyta, kad pagalbinį apvaisinimą gali darytis moterys, kurios turi partnerystę patvirtinančius dokumentus. Realiai ši norma taip pat neveikia, nes nepriimtas joks partnerystės įstatymas“, – prideda ji.

Dabartinė padėtis šito neatitinka – apribojimai siaurina moterims galimybes spręsti dėl savo reprodukcinės sveikatos ir padėties pasirinkti, kada ir kaip susilaukti vaikų.

Pasak D. Juščiūtės, toks apribojimas turėtų būti laikomas diskriminaciniu ir pažeidžiančiu teisę į privatų šeimos gyvenimą, kurį garantuoja Konstitucija ir Europos žmogaus teisių konvencija.

„Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog valstybės privalo užtikrinti, kad įstatymai dėl reprodukcinių, sveikatos paslaugų nepažeistų lygiateisiškumo principų. Dabartinė padėtis šito neatitinka – apribojimai siaurina moterims galimybes spręsti dėl savo reprodukcinės sveikatos ir padėties pasirinkti, kada ir kaip susilaukti vaikų“, – aiškina Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkė.

Nesusituokusios poros išsiskiria dažniau

Psichoterapeutas, Jono Pauliaus II instituto šeimos ir santuokos studijų Vašingtone absolventas GINTAUTAS VAITOŠKA kelia klausimą, ar embrionas gali būti laikomas asmeniu.

„Laboratorijų metodai kelia daug neatsakytų klausimų, o vienas svarbiausių yra tas, kad sukuriama daugiau embrionų, nei implantuojama į moters gimdą. Jie užšaldomi, jų galiojimo laikas yra ribotas, ir neaišku, kaip su jais elgtis. Ar embrionas jau yra asmuo? Genetiškai žiūrint – taip, tokios žmogiškos būtybės niekada nėra buvę ir niekada daugiau nebus“, – teigia G. Vaitoška.

Anot G. Vaitoškos, nesusituokusios poros išsiskiria dažniau, todėl tai galėtų trukdyti vaiko gerovei. „Vaikas yra Dievo dovana ar bent turėtų būti. Ar gerai neleisti jam turėti tėvą? Yra žinoma, kad nesusituokusios poros išsiskiria keliolika kartų dažniau nei susituokusios, taip pat kelia riziką vaiko gerovei. Gyvename epochoje, kurioje mūsų troškimų intensyvumas pritemdo didesnes tiesas.

Geriausiai vaikai užauga susituokusių ir neišsiskyrusių biologinių tėvų šeimoje. Realybė šiuo atžvilgiu nelabai gailestinga „netradicinėms“ gyvenimo sanklodoms, tačiau nebūtinai: pasistengti susituokti ir neišsiskirti yra gerai ne tik vaikams, bet ir taip besistengiantiems tėvams. Tarptautinė Vaiko teisių konvencija yra dar gailestingesnė: leidžiant įstatymus vaiko globos tema svarbiausia yra vaiko interesai. Manau, kad tikrai juos gerbiant geriau eiti įsivaikinimo nei technologijų siūlomu keliu“, – sako psichoterapeutas.

Pasaulyje per metus atliekama daugiau nei pusantro milijono pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklų, po kurių gimsta daugiau kaip 350 tūkst. naujagimių.

Autorius: Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama