Kosmoso pramonėje Lietuvos bendrovės kiekvienais metais jaučiasi vis tvirčiau

Kosmoso sektoriui analitikai artimiausiais metais prognozuoja didžiulį proveržį. Šio pyrago dalybose neatsilieka ir Lietuva: kai kurios mūsų kompanijos iš startuolių virto jau šimtais milijonų vertinamus užsakymus gaunančiomis bendrovėmis.

2014 metais, netrukus po to, kai buvo paminėtos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą „Lituanicos“ lėktuvu metinės, Lietuva oficialiai tapo kosmine valstybe.

Tų metų sausį į kosminę erdvę pakilo pirmasis lietuviškas palydovas „LitSat-1“. Jau vasarį buvo iškeltas ir antrasis – „LituanicaSAT-1“.

Kai kurie specialistai, dalyvavę kuriant šiuos palydovus, pavertė tai daug žadančiu verslu. Prie jų kiekvienais metais jungiasi vis daugiau mūsų šalies įmonių, dirbančių įvairiose su kosmosu susijusiose srityse: nuo palydovų kūrimo iki jų valdymo sistemų ar biotechnologijų.

Iki kosmoso netoli

„Kosmosas iš Vilniaus ar Kauno nutolęs tiek pat, kiek ir iš Silicio slėnio. Mokslinis potencialas mūsų šalyje tikrai didelis, todėl net ir mažos komandos, pritraukusios talentų, gali nuveikti labai daug“, – pasakojo verslininkas Vladas Lašas.

Būdamas verslo angelų komandoje jis jau asmeniškai yra investavęs į porą Lietuvos startuolių, dirbančių kosmoso pramonės sektoriuje.

„Tai yra įdomi ir auganti sritis. Visi yra prie panašios starto linijos, todėl galimybių tikrai labai daug. Svarbu, kad pavyko išjudinti šį sektorių, mumis patikėjo Mokslo taryba, gabiems studentams buvo surengtos stažuotės NASA, o dabar tai jau duoda vaisių“, – aiškino verslininkas.

Ekspertai šiai sričiai prognozuoja šviesią ateitį. Tarptautinės konsultavimo kompanijos „McKinsey“ atlikta studija parodė, kad, pagal vidutinį scenarijų, iki 2035-ųjų pasaulio kosmoso sektoriaus užsakymų vertė kasmet turėtų augti maždaug 9 proc., kol pasieks 1,8 trilijono dolerių per metus.

Padeda valdyti palydovus

Viena įmonių, į kurias kaip verslo angelas yra investavęs V.Lašas, yra sostinės startuolis „Blackswan Space“.

Praėjusiais metais ši bendrovė itin ankstyvame etape sugebėjo pritraukti 760 tūkst. eurų investicijų, o pagrindiniu investuotoju tapo gynybos ir dvejopos paskirties technologijų rizikos kapitalo fondas „ScaleWolf“.

Kaip „Lietuvos rytui“ pasakojo „Blackswan Space“ direktorius Marius Klimavičius, planuojamas ir naujas lėšų pritraukimo etapas, tačiau apie jį bus paskelbta vėliau.

Ši bendrovė yra sukūrusi du produktus: „Mission Design Simulator“ įrangą, padedančią simuliuoti sudėtingus erdvėlaivių manevrus, ir „Vision Based Navigation“, suteikiantį galimybę autonominei palydovų navigacijai, kai jų valdyti iš Žemės neįmanoma. Užsakovai yra įvairūs – tiek Europos kosmoso agentūra (EKA), tiek JAV ar ES įmonės, užsiimančios palydovų valdymu.

„Mūsų programinė įranga įgalina palydovus judėti kosmose – išvengti susidūrimų ar pakeisti orbitą. Palydovų aplink Žemę sparčiai daugėja, todėl jie privalo būti manevringi“, – aiškino keturiolikos žmonių bendrovei vadovaujantis M.Klimavičius.

Taiko lazerinį ryšį

NASA stažuotėse dalyvavęs, o vėliau kuriant palydovus „LitSat-1“ ir „LitSat-2“ pagrindiniu inžinieriumi dirbęs Laurynas Mačiulis jau yra tikras kosmoso pramonės profesionalas. Kartu su bendraminčiais jis 2014 metais įkūrė pirmąjį mūsų šalyje kosmoso startuolį „NanoAvionics“, kuriantį mažuosius palydovus.

2022 metais ši įmonė buvo parduota Norvegijos gynybos ir kosmoso pramonės milžinui „Kongsberg Group“ už 67 mln. JAV dolerių.

Apgynęs daktaro disertaciją L.Mačiulis kurį laiką dirbo akademinį darbą, tačiau netrukus su kolegomis iš universiteto ir mokslininkais iš Fizinių ir technologijos mokslų centro įkūrė dar vieną startuolį – „Astrolight“.

Ši įmonė užsiima lazerinės telekomunikacijos įrangos ir paslaugų plėtojimu ir kuria laisvos erdvės optinio ryšio sistemas, pasižyminčias didesniu saugumu ir duomenų sparta, palyginti su radijo ryšio priemonėmis.

Bendrovė šiuo metu kuria ir parduoda lazerinio palydovinio ryšio priemones, kurios būtų naudojamos žemojoje orbitoje, o ateityje – ir visoje Saulės sistemoje užtikrinant ryšį misijoms į kitas planetas.

„Tai yra sudėtinga technologija, turinti daugybę inžinerinių iššūkių, tačiau neabejotinai atnešanti vertę žmonijai. Antra, ši veikla man tiesiog labai patinka, ji mane veža ir joje matau didžiulę prasmę.

Nors suvoki, kad verslo rizika labai didelė, tas smalsumo, noro kurti genas tampa kaip hormonas, nuolat stumiantis tave į priekį, nepaisant visų sunkumų“, – sakė L.Mačiulis.

Bendrovė turi išties ambicingų tikslų – be siekio tapti pasauliniu lyderiu optinio palydovinio ryšio paslaugų tiekimo srityje, L.Mačiulis svajoja, kad atėjus dienai, kai Marse išsilaipins pirmasis žmogus, vaizdo transliacija būtų perduota būtent per „Astrolight“ lazerinio ryšio sistemą.

Jau anksčiau verslininkas pasakojo, kad dirbant su „Astrolight“ vienas įsimintiniausių įvykių buvo bandymas užmegzti ryšį su vokiečių palydovu.

„Buvo ankstyvas pavasaris, naktys dar buvo labai šaltos. Buvome sukonstravę kilnojamąjį optinio ryšio stoties prototipą, kurį galėdavome nusivežti ten, kur reikia, tad visą įrangą nugabenome į vieno iš kolegų sodą.

Neturėjome pinigų tam, kad galėtume pasistatyti tinkamą stotį – tokią, kuri turėtų kupolą ir apsaugą, būtų apšildyta, tad pasistatėme paprastą palapinę, kurioje sėdėdavome ir bandydavome atlikti ryšio stebėjimus ir eksperimentus.

Įsivaizduokite – minusinė temperatūra, įranga labai jautri, užtenka vos pirštu priliesti varžtelį ir viskas nusimuša, tenka iš naujo sukalibruoti įrangą, kad ji ir toliau veiktų.

Mūsų užduotis buvo sekti palydovą, kuris juda 8 kilometrų per sekundę greičiu žemoje orbitoje, ir šviesą, ateinančią iš to palydovo, nutaikyti į maždaug plauko storio šviesolaidį.

Iš pradžių nieko nematėme, buvome labai nusiminę, kad nieko nepavyksta kelias naktis iš eilės, kol vieną akimirką per eilinį bandymą pilkame ekrane pasirodė šviesos žybsnis.

Netgi nemoku paaiškinti, ką tą akimirką jautėme, bet be galo džiaugėmės ir didžiavomės, nes šis eksperimentas kainavo labai daug komandos darbo ir pastangų“, – pasakojo L.Mačiulis.

Sulaukė pripažinimo

Dar viena lietuvių įkurta bendrovė „Sensmetry“ pernai sulaukė itin rimto pripažinimo – ES ir Japonijos startuolių konkurse ji buvo pripažinta viena iš keturių laimėtojų. Įmonės sukurtas sprendimas palydovams valdyti buvo pripažintas geriausiu ir EKA konkurse Vokietijoje.

Lietuvoje sukurtą nemokamą „Sensmetry IT“ programos versiją jau naudoja daugiau kaip 3 tūkst. kosminių technologijų vartotojų technologiškai pirmaujančiose šalyse JAV. Komercinis produktas įdiegtas jau per 100 pasaulio įmonių.

„Aiškinant paprastai, lygiai kaip su „Waze“ programėle vairuotojas susiplanuoja maršrutą, taip ir mūsų kuriama sistemų inžinerijos modeliavimo kalba leidžia susikurti kelrodį procesams automatizuoti. Maža to, „SysIDE“ padeda ne tik susiplanuoti maršrutą, bet ir susikurti patį žemėlapį“, – vaizdžiai pasakojo įmonės įkūrėjas ir vadovas Juozas Vaicenavičius.

„SysIDE“ sistema įvertinta Europoje ir Japonijoje už tai, kad sudaro galimybę bet kurį automatizavimo procesą paleisti pigiau, greičiau ir geriau negu ligi šiol kurtos kitos IT programos.

Ypač svarbu, kad sisteminė modeliavimo kalba leidžia sukurti skaitmeninį veikiančios sistemos dvynį – programą, kuri veiktų identiškai ir lygiagrečiai su tikrąja sistema.

Tai sudaro galimybę ne tik sumodeliuoti kosminio palydovo veiklą, bet ir išbandyti jį ir parengti veikti realiomis sąlygomis.

Užsakymai – vienas po kito

Žinomiausias pasaulyje Lietuvos kosmoso pramonės startuolis yra pirmasis, kuris, perėjęs į norvegų rankas, dabar vadinasi „Kongsberg NanoAvionics“. Mažųjų palydovų kūrimo srityje ši įmonė yra viena pasaulio lyderių.

Palydovus ir jų misijų integracijos paslaugas „NanoAvionics“ tiekia NASA, EKA, „Thales Alenia Space“, MIT ir kitoms organizacijoms, įsikūrusioms daugiau kaip 50 pasaulio valstybių.

Bendrovė į kosmosą jau yra paleidusi daugiau nei 45 palydovus, 3 iš jų – 2025 metais. Šiuo metu „NanoAvionics“ biuruose Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose dirba per 200 žmonių.

Pernai rudenį raketa „Rocket Lab“, pakilusi iš Naujosios Zelandijos, į orbitą iškėlė lietuvių įmonės sukurtą palydovą, kuris ne-trukus išskleidė net 80 kvadratinių metrų ploto saulės burę, pagamintą iš itin lanksčios anglies pluošto ir polimerų medžiagos.

Didžiulis iššūkis buvo sutalpinti į burę mikrobangų krosnelės dydžio palydovą.

„Palydovo surinkimo procesas buvo ypač išskirtinis dėl didelio techninio sudėtingumo ir preciziškumo. Sutalpinti tokį skaičių technologinių sprendimų į nedidelio dydžio kubą yra didelis iššūkis.

Visą palydovo platformą surinkome ir ištestavome be saulės burės Lietuvoje. Tik tada viską išsiuntėme į NASA, kur agentūros inžinieriai patys integravo bures. Todėl viską turėjome itin gerai apgalvoti ir pagaminti taip, kad prie palydovo pradėjus dirbti NASA komandai nekiltų jokių nesklandumų“, – tuomet pasakojo „NanoAvionics“ palydovų gamybos techninis vadovas Tomas Vaitiekūnas.

O šiais metais „NanoAvionics“ gavo Pietų Korėjos bazinių mokslų instituto užsakymą pagaminti palydovą „CLOVESat-1“ pirmajai pasaulyje ilgalaikei Veneros tyrimo misijai.

„CLOVESat-1“ tirs Veneros atmosferos pokyčius ilguoju laikotarpiu: debesų viršūnių aukštį, vertikalią debesų struktūrą, dujinio sieros dioksido kiekį ir kitas atmosferos medžiagas. Palydovo duomenys padės tyrėjams sekti sunkiai pastebimus atmosferos pokyčius ir per 15 metų suteiks vertingų įžvalgų apie Veneros klimato raidą.

Šie duomenys gali padėti mokslininkams geriau suprasti vulkaninį aktyvumą, Saulės ir atmosferos sąveiką bei planetų klimato pokyčius ir kaip planeta, kuri kadaise buvo panaši į Žemę, tapo nepalanki gyvybei.

Reikia naujos gamyklos

Šiais metais „NanoAvionics“ pasirašė sutartį su JAV kompanija „Spin Launch“, kuriančia „Meridian Space“ palydovų spiečių pasauliniam plačiajuosčiam tinklui. Lietuvos bendrovė turės sukurti du palydovų prototipus, taip pat suprojektuoti ir pagaminti kelis šimtus palydovų. Sutarties vertė – 122,5 mln. JAV dolerių.

„Pasirašytos sutarties vertė ir mastas – akivaizdus mūsų profesinių gebėjimų kurti palydovų spiečius ir greitai juos iškelti į orbitą įrodymas. Tai taip pat patvirtina ir mūsų atsidavimą klientų poreikiams“, – sakė „Kongsberg NanoAvionics“ generalinis direktorius Atle Wøllo.

Pasak įmonės produktų ir misijų plėtros direktoriaus Arnoldo Pečiukevičiaus, Lietuva jau seniai yra ryškiai pažymėta kosmoso industrijos žemėlapyje.

Tačiau tokio masto sutartys tik dar labiau sustiprina mūsų šalies kosmoso bazę, skatina kurti naujas darbo vietas ir mezga naujas tarptautines partnerystes. O šis bendradarbiavimas – pavyzdys, kaip „NanoAvionics“ padeda įgyvendinti pažangias palydovų misijas naudojant standartizuotas, konfigūruojamas palydovų platformas.

Kad galėtų įvykdyti įsipareigojimus, kompanija ketina didinti gamybos pajėgumus – įrengti naują palydovų surinkimo ir testavimo liniją.

Kaip sakė įmonės generalinis direktorius, reikės bent tūkstančio kvadratinių metrų naujų patalpų, kurias svarstoma nuomotis arba statyti naują gamyklą.

Kuria maistą astronautams

Vis dėlto Lietuvos bendrovės kosmoso pramonei gali pasiūlyti ne tik informacinių technologijų sprendimų ar palydovų. Antai praėjusiais metais sutartį su EKA pasirašė Panevėžyje įsikūrusi bendrovė „Geld Baltic“, geriau žinoma kaip prekės ženklo „Supergarden“ liofilizuotų vaisių bei daržovių užkandžių gamintoja.

Pagal šią sutartį, „Geld Baltic“ iki lapkričio yra įsipareigojusi sukurti tris užkandžius astronautams. Jie bus gaminami jau egzistuojančių produktų pagrindu, tačiau papildomai teks pridėti atitinkamų medžiagų, kurios reikalingos per kosmines misijas.

„Lietuvoje mes pirmieji iš maisto pramonės atstovų gavome tokį užsakymą. Mūsų įmonė jau pardavinėja labai didelės energetinės vertės itin mažus natūralius užkandžius. Įsivaizduokite, kad viename kvadratiniame centimetre sutelpa visa morka. Šie gaminiai 100 proc. natūralūs, iš liofilizuotų produktų. Pagal sutartį su EKA, turime praturtinti juos tam tikromis medžiagomis“, – pasakojo „Geld Baltic“ vadovė Laura Kaziukonienė.

Kosmoso sektoriui analitikai artimiausiais metais prognozuoja didžiulį proveržį. Šio pyrago dalybose neatsilieka ir Lietuva: kai kurios mūsų kompanijos iš startuolių virto jau šimtais milijonų vertinamus užsakymus gaunančiomis bendrovėmis.

Lietuvos bendrovės kosmoso pramonei gali pasiūlyti ne tik informacinių technologijų sprendimų ar palydovų.