MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Šviečiamoji žurnalistika • 2025.06.30 12:33

„Istorinės paralelės”. Kaip atrodo valstybės po karo?

Žinių radijas
Žinių radijas

Turinį įkėlė

Your browser does not support the audio element.

Antrasis pasaulinis karas iš esmės pakeitė valstybių padėtį tarptautinėje arenoje. Karo išvakarėse pasaulinę politiką lėmė septynios didžiosios valstybės: Didžioji Britanija, Prancūzija, SSRS, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV. 1945 m. Vokietija ir Japonija patyrė visišką pralaimėjimą ir besąlygiškai kapituliavo.

Po karo Italija prarado didžiosios valstybės statusą. Amerikiečių okupuota Japonija ir į keturias okupacines zonas padalyta Vokietija taip pat nustojo buvusios didžiosiomis valstybėmis. Prancūzijos prestižas buvo smukęs, karinė galia sumenkusi, ūkis nuniokotas. Iš pirmo žvilgsnio Didžiosios Britanijos padėtis atrodė kur kas geresnė: ji lygiomis teisėmis su JAV ir SSRS vadovais sprendė svarbiausias karo ir pokario pasaulio tvarkos problemas, turėjo didžiulę įtaką nekomunistiniam pasipriešinimo judėjimui Europoje. Su ja siejo savo viltis Centrinės ir Pietryčių Europos politinės jėgos, norinčios įgyvendinti demokratiją. Tačiau milžiniškos karo išlaidos išsekino Didžiosios Britanijos finansinius išteklius. Jos kolonijose stiprėjo tautinis judėjimas siekiant išsivaduoti iš svetimšalių valdžios ir sukurti nepriklausomas valstybes. Jau 1947 m. Didžioji Britanija prarado didžiausią koloniją Indiją, sparčiai silpnėjo jos pozicijos Artimuosiuose Rytuose. Kolonijinės imperijos irimas dar labiau sumenkino Didžiosios Britanijos reikšmę pasaulyje.

Karas turi įtaką ne tik politiniam žemėlapiui, bet ir visuomenių gyvenimams. Ne visi gali greitai ir be skausmo grįžti i taikų gyvenimą.

Laidoje diskutuoja Istorijos instituto mokslininkas Algimantas Kasparavičius, karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis.

Viršelio iliustracija: pixabay.com.

Laidą „Istorinės paralelės" remia Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Raigardas Musnickas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-10-24

Keturšimtukininkas Ignas pasirinko medicinos studijas Lietuvoje: „Mokytis galima ir kitaip, nei tik sėdint prie vadovėlių“

Keturšimtukininkas Ignas pasirinko medicinos studijas Lietuvoje: „Mokytis galima ir kitaip, nei tik sėdint prie vadovėlių“
2025-10-24

Barselonos lituanistinės mokyklos įkūrėja dėkoja dukrai: „Negalėjau susitaikyti, kad ji nekalbės lietuviškai“

Barselonos lituanistinės mokyklos įkūrėja dėkoja dukrai: „Negalėjau susitaikyti, kad ji nekalbės lietuviškai“
2025-10-24

Lytiškumo ugdymo ekspertė E. Kosaitė-Čypienė: su vaikais apie tai nekalbėti negalima

Lytiškumo ugdymo ekspertė E. Kosaitė-Čypienė: su vaikais apie tai nekalbėti negalima
2025-10-24

Autoavarijoje regos netekęs Karolis – tarp stipriausių pasaulio aklųjų tenisininkų: „Kartais neįmanomi dalykai yra čia pat“

Autoavarijoje regos netekęs Karolis – tarp stipriausių pasaulio aklųjų tenisininkų: „Kartais neįmanomi dalykai yra čia pat“
2025-10-24

Prancūzijoje lietuvių kalbos per meną mokanti E. Rakauskaitė: „Kalba nėra vien raidės, nosinės ir kableliai“

Prancūzijoje lietuvių kalbos per meną mokanti E. Rakauskaitė: „Kalba nėra vien raidės, nosinės ir kableliai“
Dalintis straipsniu
„Istorinės paralelės”. Kaip atrodo valstybės po karo?