Šiuolaikinės mokslo įstaigų pamokos – virtualiose ir net tikrose laboratorijose

Kokių naujų įrenginių, mokymosi platformų ir programėlių dar pasiūlyti mokykloms, kitą savaitę varžysis programuotojai, dizaineriai ir vadybininkai tris dienas vyksiančiame hakatone „Švietimo ID: inovacijos ateities mokyklai“.

Nauja sąvoką „hakatonas“ sudaryta iš žodžių „hacker“ ir „maratonas“, tačiau šis terminas nereiškia įsilaužimo, tai yra vadinamasis programuotojų maratonas.

Ieškos naujų sprendimų

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) rengiamo hakatono dalyviai siūlys inovatyvius sprendimus, kurie būtų praktiškai pritaikomi švietimo įstaigose visoje Lietuvoje.

Paįvairinti ir palengvinti mokinių ir mokytojų gyvenimą norintiems programuotojams, tyrėjams ir vadybininkams siūlomos trys šiuo metu aktualiausios temos: „Gerovė – ne priedas, o pagrindas: kaip kurti psichologiškai saugią, įtraukiančią aplinką mokyklose?“, „Mokytojas + dirbtinis intelektas (DI): kaip DI gali palengvinti mokytojo kasdienybę ir atlaisvinti kūrybiškumą?“, „Žaidžiame rimtai: kaip mokymą paversti nuotykiu per žaidimus ir patirtinį ugdymą?“.

Į finalą atrinktų komandų sprendimus vertins ekspertų komisija, kurią sudarys švietimo, technologijų ir politikos atstovai.

„Manome, kad tai bus ideali proga švietimo ir „EdTech“ bendruomenei idėjas paversti potencialiais sprendimais, gauti patarimų iš savo sričių profesionalų, o įdomiausiems sprendimams gauti piniginius prizus ir judėti pirmyn“, – sakė NŠA priklausančios „EdTech“ grupės vadovė Asta Urmanavičienė.

Testą kūrė psichologai

Įvairios skaitmeninės naujovės mokykloms siūlomos kiekvienais metais. Dalis jų lieka tik bandymais, o kitos tapo neatsiejama mokyklų gyvenimo dalimi.

Viena tokių priemonių – mokinio pažangos ir karjeros planavimo platforma „Spotiself“, kurios kūrėjus Nacionalinės švietimo agentūros „EdTech“ centras 2023 metais pripažino Metų kūrėjais.

Karjeros planavimo kelionė prasideda nuo Vilniaus universiteto psichologų sukurto, moksliškai pagrįsto, sužaidybinto 3D testo. Testo rezultatai įvertina asmenybės bruožus, pažintinius gebėjimus ir nustato profesinius jaunuolių interesus.

Padeda išsirinkti studijas

Viena pirmųjų šią platformą išbandė ir jau dvejus metus naudoja Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija.

Vėliau šią platformą, kuri tapo Tūkstantmečio mokyklos programos dalimi, įsigijo visos Šilalės rajono gimnazijos – ja naudojasi gimnazijos pirmų ir antrų klasių mokiniai bei septintokai ir aštuntokai, besimokantys progimnazijose.

Mokyklos yra įsigijusios šios programos licencijas, o mokiniams užtenka prie jos prisijungti ir atlikti nurodytas užduotis. Jei moksleivis sutinka, jo gautas išvadas gali matyti ir tėvai, ir gimnazijos karjeros specialistai.

Atlikę testus mokiniai gali išsispausdinti jų atsakymus ir juos aptarti su klasės auklėtoju ar karjeros specialistu, palyginti, kaip pasikeitė rezultatai pirmoje ar antroje gimnazijos klasėje.

Rezultatai kartais stebina

„Kartu su Vilniaus universitetu sukurtas šiuolaikiškas produktas, o geriausia, ką jis duoda, – skatina mokinius mąstyti apie savo ateitį“, – naują platformą įvertino Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos direktorius Stasys Norbutas.

Atlikę testus ir atsakę į klausimus gimnazistai gauna jiems labiausiai tinkantį profesijų sąrašą. Direktoriaus teigimu, gautos išvados kartais nustebina: mokinys mano, kad yra humanitaras, o programėlė nurodo, jog jis turi verslininkui tinkančių savybių.

„Tokie atsakymai skatina diskusijas apie tinkamiausias profesijas ir draugų rate, ir su tėvais“, – sakė S.Norbutas. Ši programa nuolat tobulinama, tačiau, anot gimnazijos direktoriaus, dar turi nedidelių minusų – kai kurios užduotys reikalauja nemažai laiko, o šiuolaikiniai mokiniai nori viską daryti greitai.

Planai gali pasikeisti

Kai kurie gimnazistai jau tiksliai žino, kokią profesiją rinksis baigę mokyklą, todėl yra įsitikinę, kad gauti atsakymai jų apsisprendimo nepakeis.

Tačiau gimnazijos direktorius vis tiek pataria pasinaudoti šiuo įrankiu: „Kartais reikia apgalvoti ir planą B, ypač stojant į labai konkurencingas specialybes, kur reikalaujama itin aukštų pasiekimų, be to, būnant 15–16 metų situacija atrodo vienaip ir gali visiškai pasikeisti sulaukus 17–18 metų.“

Karjeros planavimo programą dar ketinama tobulinti, kad atsakymus apie jiems tinkamas profesijas gavę mokiniai galėtų susikurti individualų mokymosi planą ir daugiau dėmesio skirti tiems dalykams, kurių prireiks stojant į aukštąsias mokyklas.

Lankosi universitetuose

Apie būsimąsias studijas Šilalės gimnazistai nemažai sužino ir apsilankę aukštosiose mokyklose bei kolegijose. Tokios ekskursijos jiems rengiamos nuolat, tačiau reikalingas ir skaitmeninis pagalbininkas.

„Mūsų gimnazijoje 376 mokiniai, visų jų į visus universitetus nenuvešime, todėl ir raginame mokinius skirti laiko ir pamąstyti: koks mano kelias toliau?“ – kalbėjo gimnazijos direktorius S.Norbutas.

Jo nuomone, skaitmeninės priemonės gali padėti išspręsti ir regionų problemą – per mažų lūkesčių kėlimą sau arba bandymą save nuvertinti. „Mažųjų miestų mokiniai baiminasi, kad negalės konkuruoti su bendraamžiais iš sostinės. Tačiau ne mokymosi vieta lemia, kokius tikslus išsikelsi ir ar juos pasieksi“, – moksleivius drąsino S.Norbutas.

Jau keletą metų mokyklose veikia ir bendra mokinio individualios pažangos stebėjimo sistema, kuri mokiniams leidžia įsivertinti savo stiprybes, o mokytojai turi prieigą prie aiškių ir išsamių duomenų apie kiekvieno mokinio mokymosi kelią.

Sistema automatizuoja duomenų rinkimą, leidžia mokiniams įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, o mokytojams – saugoti ir patogiai pasiekti reikalingus duomenis.

Verslininkams netrūksta idėjų

NŠA „EdTech“ grupės vadovė A.Urmanavičienė džiaugėsi, kad į švietimo sprendimų kūrimą vis aktyviau įsitraukia verslas: „Verslininkų lankstumas ir gebėjimas greitai reaguoti į mokytojų poreikius leidžia kurti tikrai aktualius ir patogius įrankius. Verslas dažnai prisideda ne tik technologijomis, bet ir kompetencijomis: padeda kurti dizainą, pataria, kaip efektyviau panaudoti duomenų analitiką.“

A.Urmanavičienės nuomone, geriausias švietimo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys – „EdTech“ sprendimų išbandymas (angl. „testbed“).

Išbandymo metu kūrėjai pristato savo inovatyvias priemones mokykloms, o jos renkasi, kuriuos sprendimus norėtų išbandyti pamokose.

Tuomet verslas suteikia galimybę mokytojų pasirinktas priemones nemokamai išbandyti mokyklose ir konsultuoja pedagogus viso proceso metu. Išbandžius pasirinktas priemones mokytojai pateikia atsiliepimus, kaip jas galima patobulinti ir geriau pritaikyti realiam ugdymo procesui.

Tai – interaktyvūs mokymosi įrankiai, žaidimai, vadybiniai sprendimai, išmanus skaitmeninis turinys.

Per keletą metų 33 sprendimus išbandė per 200 mokyklų ir apie 10 tūkst. mokinių. Šis sprendimų išbandymas pernai laimėjo tarptautinį apdovanojimą „Innovation in Politics Awards“ už unikalumą švietimo srityje Europoje.

Matematika – ir kosmose

Vienu sėkmingiausių produktų laikomas edukacinis žaidimas matematikai mokyti „Matematinis miestas“, skirtas 9–10 klasių mokiniams.

Žaidimas paauglius nukelia į futuristinę Lietuvą, kurioje jie leidžiasi į tarpžvaigždinę ekspediciją. Jos metu, pasitelkdami savo matematikos gebėjimus, mokiniai turi pastatyti Lietuvos kosminio turizmo stotį.

Žaidimas padeda stiprinti įgūdžius, nes kiekviena matematinių užduočių dalis yra praktiškai susijusi su žaidimo pasauliu, – jos apima tikras situacijas, kuriose reikia taikyti geometriją, matavimus ir duomenų analizę.

„Svarbiausia, jog šis žaidimas parodo, kad matematika egzistuoja ne tik sąsiuvinyje ar vadovėlyje, bet ir aplink esančiame pasaulyje. Sužaidybinimas tampa vis stipresniu ir naudingesniu įrankiu kasdieniame mokymo procese“, – pažymėjo A.Urmanavičienė.

Kasdien – po muziejų

Naujos programos ir technologijos ne tik padeda įvertinti mokinių rezultatus ir gebėjimus, bet ir paįvairinti pamokas neįprastomis užduotimis ir virtualiomis ekskursijomis.

Neseniai lietuvių kalba sukurta platforma „Google for Education“, o ja besinaudojantys mokytojai turėjo galimybę semtis patirties iš kolegų Airijoje bei Anglijoje, kurie „Google“ sprendimais pamokose naudojasi jau daug metų.

„Google for Education“ paįvairina istorijos, gamtos mokslų, matematikos ir literatūros pamokas.

Ši programa leidžia susipažinti su menininkais, jų kūryba ir net virtualiai apsilankyti įvairiuose muziejuose. Programos kūrėjai kasdien išrenka dienos muziejų, kuriame vaikai gali apsilankyti nepakilę iš savo suolų. Vakar juo tapo Australijos nacionalinis banglenčių muziejus.

Viena populiariausių virtualių ekskursijų – po Karališkąjį operos teatrą Versalio rūmuose. Su šiais Prancūzijoje esančiais rūmais susietos dar kelios istorijos ir gamtos mokslų pamokos.

Nemokamas nuotolinio ugdymo procesui užtikrinti reikalingų programų rinkinys „Google for Education“ yra naudojamas daugiau nei 150 milijonų vartotojų visame pasaulyje.

Programa „Google for Education“ turi ir nusirašinėjimo prevencijos funkciją. Kovai su nusirašinėjimu sukurta teksto sutapčių tikrinimo sistema „Identific“. Nepažeisti akademinės etikos moksleivius ir studentus mokanti programa leidžia nustatyti perfrazavimą, teisingas ir neteisingas citatas, bandymus sukčiauti.

Keliauja po virtualų pasaulį

Gamtos mokslų pamokose vis dažniau naudojamos įvairios simuliacijos. Pavyzdžiui, mokiniai gali atlikti fizikos eksperimentą ir virtualiai prisiliesti prie radiacijos reiškinių arba išbandyti skirtingų mišinių darymą prieš keliaudami į chemijos pamoką.

Matematikos, chemijos, biologijos ir istorijos pamokoms pritaikyta ir lietuvišką virtualios realybės turinį siūlanti virtualios realybės sistema „ClassVR“.

Šios platformos išskirtinumas – galimybė patiems kurti virtualios realybės turinį įvairioms veikloms ir pamokoms.

Tai virtualus pasaulis, kurį pasitelkus visa klasė gali nukeliauti į Amazonės džiungles, pasivaikščioti po norimą parką arba sukurti virtualų savo mokyklos turą.

„ClassVR“ sprendimas „VR Expeditions“ leidžia mokytojams vesti mokinius į virtualias ekskursijas beveik po 400 skirtingų miestų – nuo meno kūrinių apžiūros Luvre iki jūros gelmių tyrinėjimo Ramiojo vandenyno dugne.

Klaidos nieko nekainuoja

Anot specialistų, virtuali realybė mokymosi procesą daro labiau interaktyvų ir įtraukiantį. Tai svarbu šiais laikais, kai žmonių išlaikomo dėmesio trukmė trumpėja, o vis daugiau besimokančiųjų informaciją perpranta nedidelėmis dalimis.

Be to, virtualios realybės technologija leidžia sukurti aplinką, kuri primena tikrovę, tačiau nekelia pavojaus susižeisti ar sugadinti brangią įrangą. Todėl ši technologija naudojama apmokant gydytojus, ugniagesius, specialias gelbėjimo komandas.

Unikalus yra ir „Labster“ sprendimas, kuris imituoja mokslines laboratorijas su visa naujausia įranga. Šiuo metu programoje galima rasti daugiau nei 300 virtualių laboratorijų, kuriose mokiniai gali atlikti įvairius bandymus ir išvengti brangiai kainuojančių klaidų.

Užduotis kuria ir mokytojai

Skaitmeninės technologijos palengvino darbą ir pedagogams. Šiais mokslo metais visiškai atnaujintas Švietimo portalas emokykla.lt. Jis tapo ne tik mokytojams, bet ir mokiniams skirta modernia mokymosi erdve.

Atnaujintas portalas siūlo patogesnį dizainą, virtualų asistentą „Ugdis“, išplėstą skaitmeninių priemonių katalogą ir visiškai naują užduočių banką, kuriame galima rasti daugiau nei 7500 naujų užduočių iš skirtingų mokyklinių dalykų. Atlikus užduotis iškart galima matyti rezultatus ir stebėti pažangą.

Portale mokytojai komplektuoja užduotis mokiniams, vėliau analizuoja jų atsakymus, kaupia mėgstamų priemonių rinkinį.

„Portalui parengėme simuliacijas, vaizdo pamokas, interaktyvius žemėlapius, skaitmeninius vadovėlius, net kelis edukacinius žaidimus. Taip pat sukūrėme nuotolinio, mišriojo ir hibridinio mokymo pamokų planavimo įrankį“, – pasakojo „EdTech“ grupės vadovė A.Urmanavičienė.

Švietimo portalą ji pavadino tikru, išmaniu ir nemokamu pagalbininku pedagogams.

Mokytojai į jį gali kelti savo užduotis, vertinti ir reitinguoti kolegų sukurtas priemones. Portale emokykla.lt pedagogai vienoje vietoje randa ugdymo programas, metodinę medžiagą ir rekomendacijas, vadovėlių katalogą, informaciją apie aktualius renginius.

Nevengia dirbtinio intelekto

Į mokymosi procesą vis labiau skverbiasi ir dirbtinis intelektas. Anot A.Urmanavičienės, mokytojai naudojasi ir yra skatinami naudotis įvairiais dirbtinio intelekto įrankiais, kurie padėtų efektyviau pasiruošti pamokoms, rasti įdomesnių sprendimų, užduočių arba pavyzdžių joms kurti, padėtų planuoti savo ir mokinių darbus.

Dirbtinis intelektas integruotas į informatikos ugdymo programas, „EdTech“ centras yra parengęs vaizdo pamokų ciklą apie jo naudojimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra subūrusi komandą, kuri kuria vienodą dirbtinio intelekto naudojimo tvarką švietimo srityje. Taip siekiama apsisaugoti, kad dirbtinis intelektas nebūtų naudojamas nesąžiningai, pažeidžiant akademinę etiką.

„Diskutuojame apie tolesnį skaitmeninių mokytojų kompetencijų tobulinimą: kokius dirbtinio intelekto įrankius galėtų naudoti mokyklos – ar tai būtų įrankių krepšelis, ar vienas pavyzdinis modelis. Bet kokiu atveju neturėtume jo vengti, bijoti ar drausti. Švietimo sistema yra užtektinai stipri, kad galėtų įgalinti naudingą ir skaidrų dirbtinio intelekto naudojimą“, – sakė A.Urmanavičienė.

Mokosi ir pedagogai

Į švietimo sistemą greitai besiveržiančios skaitmeninės technologijos visiškai pakeitė ir mokytojų darbą, o kai kuriems jų tapo visiška naujove.

A.Urmanavičienės teigimu, dėl mokytojų amžiaus ar jiems neįprasto darbo su naujomis technologijomis rimtų problemų nekilo: „Mokytojai rodo didelį norą tobulėti, o kai technologijos yra intuityvios ir naudą galima pajusti iškart, jos greitai tampa darbo dalimi.“

Lietuvos švietimo įstaigose įgyvendintas projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija“ – buvo parengtos specialios skaitmeninių įgūdžių gerinimo programos priešmokyklinio ugdymo ir 1–12 klasių mokytojams.

Savo įgūdžius dirbti su skaitmeninėmis technologijomis tobulino 4400 pedagogų.

Jie mokėsi kurti skaitmeninį ugdymo turinį, susipažino su kibernetinio saugumo reikalavimais, dirbtinio intelekto ir kitų naujausių technologijų pritaikymu pamokoms. Šie mokymai gerino informacijos valdymo įgūdžius, supažindino su bendravimo ir bendradarbiavimo skaitmeninėje erdvėje principais.

„Mokytojų grįžtamasis ryšys leidžia suprasti, kad pedagogams pavyksta rasti jiems reikiamą informaciją ir medžiagą, o tai duoda vaisių kasdieniuose darbuose“, – sakė A.Urmanavičienė.

Atidarė keturias laboratorijas

Į neįprastus kursus mokytojus neseniai pakvietė ir Kaune įsikūręs mokslo populiarinimo muziejus „Mokslo sala“, kuriame praėjusią savaitę atidarytas mokslo centras „STEAM Kaunas“ su keturiomis laboratorijomis.

Prieš pat „STEAM Kaunas“ atidarymą visas laboratorijas išbandė 32 mokytojai iš Anykščių.

Biologijos ir chemijos laboratorijoje „Vandens ir biotechnologijų sinergija“ mokytojai, naudodami pipetes, tyrinėjo M.K.Čiurlionio darbus ir kūrė jų simbolinius atspindžius.

Išmanaus miesto laboratorijoje svečiai mokėsi kurti animaciją taikant 24 kadrų per sekundę principą. Tai greitis, per kurį žmogaus akis pradeda suvokti judesį. Naudodami planšetes, grafinius pieštukus ir animavimo programas mokytojai kūrė skaitmeninį, pamokose pritaikomą animuotą turinį, kuris buvo paverstas įspūdingomis hologramomis.

Fizikos-inžinerijos laboratorijoje „Elektronika ir garsas“ mokytojai konstravo muzikos instrumentus iš laidžių ir nelaidžių medžiagų, naudojo mikrovaldiklius ir programavo tiek natų aukštį (tonus ir pustonius), tiek trukmę (ketvirtines, aštuntines natas), paversdami energiją garsu.

Mokytojai iš Anykščių naująsias „Mokslo salos“ erdves išbandė pirmieji, tačiau ne paskutiniai. Išbandyti naujausių technologijų bus kviečiami ir kitų miestų pedagogai.

Mokslo centras – muziejuje

„Mokslo saloje“ atidarytos keturios laboratorijos: Biologijos ir chemijos, Fizikos ir inžinerijos, Robotikos ir IT bei Išmanaus miesto.

Pirmieji interaktyvias veiklas laboratorijose išbandė aukščiausius mokymosi rezultatus demonstruojantys 7–11 klasių mokiniai.

Jie galėjo išbandyti 3D modeliavimo ir grafinio dizaino programas, konstruoti ir programuoti marsaeigius iš LEGO kaladėlių, tyrinėti neregėtą pasaulį pro mikroskopo lęšį.

Po atidarymo šventės prasidėjo kasdieninė STEAM laboratorijų veikla. Jos veiks dviem kryptimis: kaip Kauno metodinis STEAM centras, tapsiantis Lietuvos ugdymo tinklo dalimi, ir kaip atvira erdvė mokinių grupėms bei visiems „Mokslo salos“ lankytojams.

Kuriant ir nuolat tobulinant „Mokslo salos“ STEAM centro veiklos modelį dalyvauja Kauno aukštųjų mokyklų – Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai.

Ant lentos kreida rašomos užduotys jau tampa istorija. Dabar užtenka paspausti vieną mygtuką ir visa klasė gali nukeliauti į Amazonės džiungles, pasivaikščioti po norimą parką arba sukurti savo mokyklos virtualų turą.

Sistema automatizuoja duomenų rinkimą, leidžia mokiniams įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses.

Naujos programos ir technologijos paįvairina pamokas neįprastomis užduotimis ir virtualiomis ekskursijomis.

Išmanaus miesto laboratorijoje svečiai mokėsi kurti animaciją taikant 24 kadrų per sekundę principą.