Ekspertai apie privalomų egzaminų mažinimą: geriau padėti pasiekti kartelę, o ne ją mažinti

Praėjusią savaitę Seimas pritarė valdančiųjų socialdemokratų siūlymui atšaukti nuo šių metų rudens įsigalioti turėjusią tvarką, pagal kurią vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik išlaikius tris valstybinius egzaminus.

Šiuo metu norint baigti mokyklą užtenka išlaikyti du valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei kitą, pasirinktą mokinio.

Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinami švietimo ekspertai teigia, kad dažnai keičiamos taisyklės kelia sumaištį, ir svarsto, ar dviejų egzaminų reikalavimas pakankamas viduriniam išsilavinimui įvertinti.

[caption id="attachment_1552226" align="alignleft" width="2560"] Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka[/caption]

V. Juškienė: gali atsirasti sumaišties ir neaiškumo

Paklausta, kaip vertina valdančiųjų norą palikti esamą tvarką, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė, švietimo ekspertė VAIVA JUŠKIENĖ svarsto: „Viena vertus, mokiniams truputį ramiau – jie baigia mokyklą, ir nėra tokio didelio streso. Kita vertus, išlieka reikalavimas stojant į aukštąją mokyklą būti išlaikius tris valstybinius egzaminus.“

Ji atkreipia dėmesį, kad skirtingas reikalingų egzaminų skaičius gali painioti mokinius: „Atrodo, baigiau mokyklą, vadinasi, galėčiau kur nors stoti. Tačiau mokyklai baigti užtenka dviejų egzaminų, o stojant reikia trijų. Dėl to gali atsirasti sumaišties ir neaiškumo.“

Švietimo ekspertė kelia klausimą, ar ilgainiui nebus pradėti mažinti ir stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai. „Jau ir dabar, pažiūrėjus į stojamuosius balus, matyti, kad reikalavimai šiek tiek mažinami. Ar tokiais lengvinimais, reikalavimų mažinimu nenuvertinsime aukštojo mokslo?“ – klausia ji.

V. Juškienės nuomone, šiuo metu egzaminai tampa mokyklos baigimo ir stojimo sąlyga: „Kas yra vidurinės mokyklos baigimas ir brandos atestato gavimas? Galbūt užtenka to, kad žmogus baigė dvylika klasių ir turi teigiamus įvertinimus? Galbūt tuomet tie du egzaminai yra gerai? Negalėčiau pasakyti, kad tai – labai blogas sprendimas.“

Ekspertė siūlo svarstyti ir brandos darbą – savarankišką tiriamąjį projektą – kaip vieną iš mokyklos baigimo formų: „Mes vis kalbame, bet niekaip nesutvarkome ir brandos darbo. Galbūt baigiant mokyklą užtektų tokio darbo, kuris apimtų skirtingus dalykus ir parodytų kritinį mąstymą, kūrybiškumą, gebėjimą ieškoti informacijos?“

„Nesinori mokiniams kelti pernelyg didelių reikalavimų ir didinti jų streso. Tačiau kažkaip patikrinti ir įvertinti, kad žmogus iš tiesų yra brandus ir gali gauti brandos atestatą, vis tiek reikia“, – teigia pašnekovė.

[caption id="attachment_1339346" align="alignleft" width="1365"] Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė, švietimo ekspertė Vaiva Juškienė. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption]

D. Žvirdauskas: daugiausia žalos daro blaškymasis

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidento, švietimo eksperto dr. DAINIAUS ŽVIRDAUSKO nuomone, šioje situacijoje daugiausia žalos daro blaškymasis: „Egzaminų sistema nustato tam tikrus standartus. Tam buvo duotas tam tikras laikas. Buvome apsisprendę, kad mokiniui reikia išlaikyti tris egzaminus, o dabar šio reikalavimo atsisakydami tarsi vėl žeminame akademinį standartą.“

Kita vertus, jis sako suprantantis ir dabartinės valdžios argumentus, tačiau abejoja, ar vien brandos atestato suteikimas savaime pagerins jaunuolių pasirengimą ir ateities galimybes: „Valdantieji mato, kad pakėlus kartelę iki trijų egzaminų tam tikras skaičius vaikų negaus brandos atestato ir jų galimybės bus sumažintos. Norėdami, kad daugiau vaikų turėtų edukacinę perspektyvą, jie nusprendė panaikinti tą barjerą. Bet ar galutinis rezultatas bus toks, kad mokiniai įgis aukštesnių kompetencijų ir taps kūrybiškesni? Nežinau.“

[caption id="attachment_1384595" align="alignleft" width="2560"] Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption]

Vis dėlto, D. Žvirdausko nuomone, tikslingiau būtų palikti trijų privalomų egzaminų reikalavimą ir ieškoti išteklių, kurie padėtų mokiniams pasiekti nustatytą lygmenį. Pasak jo, reikėtų investuoti į pagalbos mechanizmus, ypatingą dėmesį skiriant mažesnių miestų ir regionų mokiniams.

„Labai svarbu mažinti atskirtį. Galbūt vertėtų padiskutuoti apie seniai užmirštą idėją, kad jauniems pedagogams būtų sudarytos geros finansinės sąlygos važiuoti į regioną ir ten dirbti? Dabar turime ir nuotolinio ugdymo, ir skaitmeninimo galimybių“, – svarsto jis.

Kaip vieną iš galimų pagalbos mokiniams pavyzdžių ekspertas mini savivaldybių rengiamas papildomas konsultacijas: „Viena savivaldybė samdo korepetitorius ir šeštadieniais organizuoja konsultacijas tų dalykų, kurių mokytojų savivaldybėje trūksta. Taip mokiniai mažina savo ugdymosi ir mokymosi spragas.“

„Būčiau tos nuomonės, kad geriau sudaryti jauniems žmonėms galimybes tobulėti, mokytis ir ieškoti būdų, kaip mažinti atskirtį regionuose, o ne mažinti jiems keliamus reikalavimus“, – tvirtina D. Žvirdauskas.

[caption id="attachment_1208801" align="alignleft" width="2560"] Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka[/caption]

Profesinis ugdymas vis dar nuvertinamas

Diskusija dėl brandos atestato reikalavimų, ekspertų nuomone, atskleidžia ir kitą Lietuvos švietimo problemą – profesinio ugdymo nuvertinimą.

V. Juškienė atkreipia dėmesį, kad visuomenėje vis dar paplitusi nuostata, esą profesinį ugdymą dažniausiai renkasi mokiniai, kuriems prasčiau sekasi mokytis: „Norėčiau, kad ir iš valdžios sklistų kitokios žinios. Prisiminkime praėjusių metų egzaminų situaciją, tada buvo sakoma: kiek daug vaikų išgelbėjome – dabar jie galės eiti į aukštąją, o ne į profesinę mokyklą. Kai taip kalba valdžios atstovai, negalime tikėtis, kad visuomenės požiūris pasikeis.“

Jos nuomonei pritaria ir D. Žvirdauskas. Jis prisimena Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos eksperto Andreaso Schleicherio Lietuvai pateiktas rekomendacijas atidžiau įvertinti, kodėl mūsų šalyje aukštąsias mokyklas renkasi didesnė jaunuolių dalis nei daugelyje kitų Europos valstybių.

„Paprastai Europoje profesinės studijos yra gerokai populiaresnės – kitaip sakant, jas renkasi daugiau jaunuolių negu Lietuvoje. Gana dažnas perspėjimas, esą jeigu nesimokysite, eisite į profesinę mokyklą, nėra teisingas. Tiesiog pagalvokite, kas kuria vertę valstybei. Ją kuria tiek aukštųjų mokyklų studentai, tiek profesinių mokyklų mokiniai“, – tvirtina jis.

Autorius: Ugnė Tulaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama