Investavimo pradmenys: ką turi žinoti kiekvienas pradedantysis ir kodėl neužtenka vien taupyti?

Skaitykite daugiau MadeinVilnius.lt

Daugelis žmonių vis dar klaidingai mano, kad investavimas yra išskirtinai finansų maklerių, Volstryto ekspertų ar didelį kapitalą valdančių asmenų užsiėmimas. Visuomenėje gajus mitas, jog norint pradėti įdarbinti savo pinigus, reikalingos tūkstantinės sumos ir gilios ekonomikos žinios. Iš tiesų, šiuolaikinės technologijos ir finansinės priemonės investavimą pavertė prieinamu kiekvienam, turinčiam bent keliasdešimt laisvų eurų per mėnesį. Suvokti bazinius investavimo principus šiandien yra ne prabanga, o būtinybė, padedanti apsaugoti savo sunkiai uždirbtus pinigus nuo nuvertėjimo ir užtikrinanti orią ateitį.

Kodėl vien taupyti nebepakanka: infliacijos veiksnys

Nors finansinės pagalvės kaupimas yra būtinas pirmasis žingsnis link ekonominio stabilumo, pinigų laikymas banko sąskaitoje ilgalaikėje perspektyvoje yra nuostolingas. Pagrindinis taupančiųjų priešas yra infliacija – natūralus ekonomikos procesas, dėl kurio nuolat auga prekių bei paslaugų kainos. Infliacija tyliai, bet užtikrintai mažina pinigų perkamąją galią.

Jei metinė infliacija siekia kelis procentus, už tą pačią sumą po dešimties metų bus galima įsigyti gerokai mažiau prekių nei šiandien. Todėl pagrindinis investavimo tikslas pradiniame etape yra ne greitai praturtėti, o apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo – pasiekti, kad pinigų grąža būtų bent šiek tiek didesnė už esamą infliacijos lygį.

Pagrindinės investavimo priemonės: nuo saugiausių iki rizikingiausių

Prieš pradedant investuoti, būtina susipažinti su pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis. Jos skiriasi savo sudėtingumu, galima grąža ir, svarbiausia, prisiimama rizika:

• Terminuotieji indėliai ir taupymo lakštai. Tai pati saugiausia priemonė. Padėjus indėlį banke, grąža yra garantuota ir iš anksto žinoma, o lėšas iki tam tikros sumos draudžia valstybė. Nors palūkanos čia mažiausios ir dažnai tik iš dalies kompensuoja infliaciją, tai puikus būdas saugiai laikyti trumpalaikius rezervus.
• Vyriausybių ir įmonių obligacijos. Skolindami pinigus valstybei ar stabiliai įmonei, investuotojai perka obligacijas ir už tai gauna fiksuotas palūkanas. Valstybės obligacijos laikomos labai saugiomis, tuo tarpu įmonių obligacijos gali siūlyti didesnę grąžą, bet atitinkamai neša ir šiek tiek didesnę riziką.
• Investiciniai fondai ir ETF (biržoje prekiaujami fondai). Tai bene populiariausias pasirinkimas pradedantiesiems. Vietoje to, kad pirktumėte vienos įmonės akcijas ir rizikuotumėte, investuodami į ETF, jūs įsigyjate mažą dalelę šimtų ar net tūkstančių įvairių pasaulio įmonių. Tai leidžia pasiekti plačią diversifikaciją turint net ir labai nedidelį kapitalą.
• Akcijos. Perkant įmonės akcijas, tampama tos įmonės bendrasavininkiu. Akcijų vertė gali reikšmingai augti, o įmonės dalytis pelnu išmokėdamos dividendus, tačiau tai pati rizikingiausia iš tradicinių turto klasių. Įmonės bankroto atveju galima prarasti visą investuotą sumą.

Auksinė taisyklė: rizikos ir grąžos balansas bei diversifikacija

Finansų rinkose galioja nepalaužiamas dėsnis: kuo didesnė potenciali grąža, tuo didesnė rizika. Jeigu kas nors siūlo garantuotą dviženklę metinę grąžą be jokios rizikos – tai beveik neabejotinai yra sukčiavimas.

Norint suvaldyti riziką, profesionalai taiko diversifikacijos strategiją. Tai reiškia, kad visas kapitalas neturi būti sutelktas į vieną turto klasę, vieną įmonę ar vieną ekonomikos sektorių. Investicijų krepšelio išskaidymas apsaugo nuo katastrofiškų nuostolių. Pavyzdžiui, jei technologijų sektorius patiria nuosmukį, jūsų portfelį gali stabilizuoti turimos sveikatos apsaugos įmonių akcijos ar saugios valstybės obligacijos.

Ilgalaikė perspektyva ir sudėtinių palūkanų efektas

Didžiausia pradedančiųjų klaida yra lūkestis greitai uždirbti. Sėkmingas investavimas yra maratonas, o ne sprintas. Trumpuoju laikotarpiu finansų rinkos yra itin nepastovios – akcijų indeksai gali per dieną nukristi ar pakilti keliais procentais dėl pasaulinių naujienų ar geopolitinių įvykių. Tačiau žvelgiant į istorinius dešimtmečių duomenis, pasaulio ekonomika ir rinkos nuosekliai auga.

Investuojant ilgam, pradedamas jausti sudėtinių palūkanų efektas. Tai procesas, kai uždirbtos palūkanos ar dividendai yra reinvestuojami ir pradeda patys generuoti papildomą pelną. Ilgainiui ši sniego gniūžtė įgauna pagreitį, ir portfelio augimas tampa eksponentinis. Būtent dėl šios priežasties laikas rinkoje yra kur kas svarbesnis už bandymus nuspėti geriausią momentą pirkti ar parduoti.

Nuo ko pradėti jau šiandien?

Pradėti investuoti dar niekada nebuvo taip paprasta. Pirmasis žingsnis – peržiūrėti savo biudžetą ir nustatyti sumą, kurią galite reguliariai atidėti kiekvieną mėnesį, nepatirdami finansinio diskomforto. Tai gali būti ir 30, ir 50 eurų.

Antrasis žingsnis – pasirinkti patikimą ir reguliuojamą finansų tarpininką (banką ar specializuotą investavimo platformą), atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą ir susikurti automatinius periodinius mokėjimus. Nukreipus šias lėšas į plačiai diversifikuotą pasaulio akcijų indeksą sekantį ETF fondą, padaromas esminis darbas. Tolimesnė sėkmė priklausys tik nuo disciplinos, reguliarumo ir gebėjimo ignoruoti trumpalaikius rinkų svyravimus. Investavimas yra įgūdis, kurį išsiugdžius, finansinė ateitis tampa ne nerimo, o užtikrintumo šaltiniu.

Autorius: Aneta Kurowska

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama