E. Kuisienė: tarp audinių rietimų ir šeimos laimės
Akiračio redakcija
Turinį įkėlė
E. Kuisienė: tarp audinių rietimų ir šeimos laimės...Nijolė KRASNIAUSKIENĖ
Tęsiame pažintį su versliais bendruomenės nariais. Naujausia mūsų stotelė – Tauragėje. Čia gyvena Edita KUISIENĖ – labai miela, šiltai bendraujanti jauna moteris, dviejų dukryčių mama. Apie tokias asmenybes sakoma: skleidžia aplink save pozityvą. Kartu ji – be galo darbšti ir naginga amatininkė. Taigi, koks yra jaunos moters gyvenimas, kai ji – ir namų šeimininkė, ir smulkioji verslininkė tuo pat metu?
Nuo vaikystės žaidimų Vilniuje iki savų namų Tauragėje
Prieš pasineriant į siuvėjos amato subtilybes, tradiciškai susipažinkime su mūsų herojės vaikystės ir mokslų istorija. Ji yra iš dvynių: pirmagimė sesuo Erika yra girdinčioji, o Edita – kurčioji. Mergaitės gimė ir augo Vilniuje. Atėjus laikui eiti į mokyklą, tėveliai Editą išleido į Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą (LKNUC). O jį baigusi, mergina profesijos išvyko siekti į uostamiestį – įstojo į Klaipėdos technologijų verslo mokymo centrą.
Edita tikina, kad tai – be galo gera profesinė kalvė. Kokių įgūdžių ji ten per trejus mokslo metus neįgijo: išbandė ir floristų, ir informacinių technologijų, ir dažytojų specialybes. Po studijų kuriam laikui liko Klaipėdoje, septynerius metus dirbo spaustuvėje, kur gamino kalendorius. Mokslo metais ji susipažino ir su savo būsimu vyru Martynu – toje pačioje profesinėje mokykloje jis mokėsi kitos specialybės. Beje, jis – tauragiškis, tad galima sakyti, kad Edita atitekėjo į vyro gimtinę.
Kuisiai nusipirko ilgai negyventą namą ir įsikūrė jame keturiese: juodu su vyru ir dvi jų dukros – dešimtmetė Ela ir septynerių Elzė. Mergaitės yra neprigirdinčiosios, bet lanko girdinčiųjų mokyklą. Laisvalaikiu Elzei patinka siuvinėti, o Elai – piešti.
Meninius polinkius dukrytės neabejotinai paveldėjo iš mamos, o ši – iš savo motinos ir galbūt net tėčio tėvų. „Mokslo metais mezgiau, siuvinėjau, piešiau. Mane ir sesę, dar penkiametes, mama leido į bendrijos PAGAVA būrelius, ten siuvome žaisliukus. Taigi, rankdarbius išbandžiau dar prieš mokyklą“, – prisimena mūsų herojė.
„Ir dar man labai patiko kirpti ir šukuoti lėles. Vargšė mama – vos nuperka lėlę, nespėja apsidairyti, o šioji jau su mano rankų darbo šukuosena“, – linksmai pasakoja pašnekovė. Pasirodo, liaudies išmintis neklysta: ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. Šiandien dėl šio iš ankstyvos vaikystės atsinešto pomėgio namiškiams kirpyklos durų varstyti nereikia: Edita yra kirpėja savo dukroms ir vyrui, o sutuoktiniui – dar ir barzdaskutė. Ji taip pat yra įvaldžiusi dredų pynimo meną.
E. Kuisienė savo mamą vadina „Dievo dovana“. Ją su sese mama puikiai parengė gyvenimui: mokė visko, ką pati mokėjo, ir visada ragino nebijoti išbandyti ko nors naujo. Taip pat ji sudarė dukrai visas įmanomas galimybes išmokti sakytinės kalbos, o pati išmoko gestų kalbos. Ja bendrauja ir girdinti sesuo Erika. „Man buvo svarbu turėti artimą ryšį su savo dukra. Mus skiria nemenkas atstumas, 250 kilometrų, bet vaizdo skambučiai ir dvi tarpusavyje mokamos kalbos ir dabar leidžia palaikyti glaudų santykį“, – sako Editos mama Vida.
Namų dirbtuvėse užgimstantys siuviniai
Tiesą sakant, bandžiau daug rankdarbių, bet rimtai siuvimą pirmąkart išmėginau tik Klaipėdoje ir iš karto „prilipo“, – prisimena moteris. Šiandien E. Kuisienė – universali siuvėja. Ji gali siūti viską: nuo drabužėlių vaikams iki rūbų brandžioms moterims. Priima individualius užsakymus ir siuva serijinius gaminius iš savo audinių, kuriuos itin kruopščiai renkasi pagal siuvinio paskirtį.
Rankšluosčiai, chalatai, kosmetinės, rankinės, juosmens rankinės (vadinamieji „bananai“) – tai standartinė Editos pasiūla klientams. Nedidelę dovanėlę draugei ar klientui, pavyzdžiui, Kalėdų proga, amatininkė gali pasiūlyti nuo 5 eurų, o didesnę – už 20–30 eurų. Užsakovas gaus ją estetiškai ir gražiai supakuotą. Tokių siuvinių klientai gali išsirinkti ir užsisakyti apsilankę jos socialinių tinklų paskyroje „Magiški kasdienybės sparnai“, taip pat mugių bei parodų metu.
E. Kuisienės rankos – labai greitos: per dieną ji sugeba pasiūti 10 kosmetinių, o chalatą sukerpa ir pasiūna vos per 3 valandas. Paprastos kelnės, džinsai ar nesudėtingo modelio suknelė taip pat „užgimsta“ maždaug per tiek pat laiko. Tiesa, siūti iš storesnio audinio užtrunka ilgiau – tuomet gaminiui gali prireikti ir visos dienos. Pagal individualius užsakymus moteris dažniausiai siuva švarkus ir sukneles, šių paslaugų kaina prasideda nuo 50 eurų. Kiekvienu atveju ji klientui parengia brėžinį ir suderina visus pageidavimus.
Savo veiklą moteris pradėjo prieš trejus metus, o šiandien jau vos spėja suktis. Jos siuviniai susirado namus ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Estijoje, Norvegijoje, Anglijoje. Už patarimus viešinant produkciją moteris nuoširdžiai dėkoja bičiulei Elenai Rožaitei. Būtent ji pasiūlė Editai kelti nuotraukas į socialinius tinklus – moteris pabandė, ir užsakymų iškart padaugėjo. Beje, švenčių proga jos su Elena kartais suvienija jėgas ir kuria bendrus dovanų rinkinius. Pavyzdžiui, Edita pasiūna rankšluostėlį, o Elena prideda rankų darbo muilo gėlę. Tokiai pasiūlai poreikis jau yra, teko girdėti ne vieną palankų klientų atsiliepimą.
Idėja, kad Editai reikia išbandyti individualią siuvimo veiklą, subrendo kiek ūgtelėjus dukroms. „Kartą su vyru susėdome, apsvarstėme ir nutarėme, kad geriausia bus, jei dirbsiu iš namų. Taip turėsiu daugiau galimybių pasirūpinti dukromis ir būsiu pati sau darbdavė“, – atskleidžia pašnekovė.
Mokslo metais supratusi, kad intensyvus darbas gali ne tik sukurti pagrindą po kojomis, bet ir susargdinti, moteris stengiasi savimi pasirūpinti: daro trumpas pertraukėles, siuvimą kaitalioja su sukirpimu. Tačiau galiausiai pripažįsta: „Siuvėjos amatas nėra iš lengvųjų.“
Editos motina Vida prasitarė, kad jaunųjų Kuisų namuose galima pamatyti ne vieną siuvimo mašiną. Edita atvirauja, kad siekdama kokybės ir spartos, darbo priemonėms netaupo. Ji turi siuvimo ir krašto apmėtymo mašiną (overloką), metalo detalių įterpimo bei odos siuvimo įrangą. Pašnekovė tik apgailestauja, kad siuvamosios neilgaamžės – nuo intensyvaus naudojimo per 3–4 metus tiesiog sudyla, tad investuoti į atnaujinimą tenka nuolat. Tačiau dėl to ji nė kiek nesikremta: „Skųstis negaliu, tai buvo mūsų su vyru pasirinkimas, o aš visada tvirtai žinojau, kad šeima man – svarbiausia.“
Ateities planai
Edita pasakoja, kad Tauragėje jų šeima nesijaučia vieniša – skaičiuojant su jų šeima mieste gyvena 22 kurtieji. Tiesa, Kuisių bendraamžių čia nedaug, dauguma – vyresnio amžiaus žmonės. Visgi apie persikraustymą pora kartais svarsto ne todėl, kad Tauragėje nepatiktų. Jiems čia gera. Juk įsigytą namą gyvenimui prikėlė savo pačių rankomis, padedami nagingo uošvio, – čia viskas persmelkta jų svajonėmis ir meile.
Sunkumų kelia atstumai iki didžiųjų miestų. Auginant vaikus su klausos negalia, kelionių pas specialistus būna nemažai. „Iki Kauno – 125 km, iki Klaipėdos ir Šiaulių irgi vos keliais kilometrais arčiau“, – skaičiuoja Edita. Be to, širdį kartais skauda ir dėl to, kad Editos mama gyvena toli.
Tad, kai Martynas ir Edita – graži bei darni pora – ima kurti ateities planus, mintimis jie kartais nuklysta į Kauną. Edita sako, kad tai – jos svajonių miestas. Ji užsimena, kad ateityje, jei dukros nuspręstų tęsti mokslus šiame mieste, galimas dalykas, kad paskui jas leistųsi ir tėvai. Tad galbūt būstas Tauragėje dar ne paskutinis, kurį jie įsirengė?
Štai ir supažindinome skaitytojus su Edita Kuisiene – moterimi, kuri vien savo jėgomis ne tik susikūrė siuvėjos verslą bei užsitarnavo prestižą, bet ir pati atlieka vadybininkės bei rinkodaros specialistės vaidmenį.
Tačiau keistas dalykas: pradėjus rašyti apie smulkiąją verslininkę, kurios pavyzdžiu norisi sekti, kartu gimė istorija apie nepaprastai rūpestingą, atsidavusią mamą ir žmoną. Atrodytų, tai paprastas gyvenimo pasakojimas, bet kartu – ir labai ypatingas.
Tikrojo savitumo šiai istorijai įliejo pati Edita, savo pavyzdžiu primindama paprastą tiesą: didžiausia sėkmė aplanko tuos, kurie kuria ne tik daiktus, bet ir jaukią, meile grįstą savo šeimos ateitį.
(Lengvai suprantama kalba)
Edita Kuisienė yra kurčioji siuvėja.
Ji su vyru ir dviem dukromis gyvena
Tauragės mieste.
Siuva rūbus ir kosmetines.
Savo gaminius Edita parduoda internete.
Užsakymų gauna net iš užsienio.
Edita pasirinko dirbti iš namų.
Taip ji gali prižiūrėti dukras.
Darbas yra sunkus, bet patinka.
(Parašai po nuotraukomis)
Verslininkė Edita Kuisienė.
Jaunosios amatininkė siuvinių asortimentas.
Mugėje su bičiule, kita amatininke Elenyte Rožaite.
Asmeninio albumo nuotr.
Autorius: Akiračio redakcija
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama