Gyva ir kintanti lietuvių gestų kalba
Akiračio redakcija
Turinį įkėlė
Gyva ir kintanti lietuvių gestų kalba...Milda POŠIŪTĖ-ŽEBELIENĖ
Gegužės 13 d. Vilniaus kolegijos didžiojoje salėje rinkosi gestakalbiai bei lietuvių gestų kalba (LGK) besidomintieji. Šios konferencijos idėją subrandino ir įgyvendino VIKO Gestotyros centras.
LGK įstatymo poreikis
Atidarymo kalboje „Gestotyros centro“ vadovė Anželika Teresė kalbėjo apie kintantį politinį požiūrį į LGK ir būtiną kitą žingsnį šiam požiūriui įtvirtinti – nuoseklius mokslinius tyrimus. Šiuo metu jie vyksta tik nuoširdžiai gestų kalba besidominčių ir ją puoselėjančių entuziastų dėka.
Nuosekliam ir tvariam LGK, kaip dar vienos Lietuvos kalbos, statuso kėlimui siekiama ir būtina turėti LGK įstatymą. Tai suteiktų gestų kalbai tvirtą valstybinę globą, leistų plačiau šaknytis dvikalbystės praktikoms.
Gestų kalbos ateitis ir vartotojai
Pirmoji konferencijos pranešėja Ieva Pečiulytė-Silaeva pranešime „Lietuvių gestų kalbos ateitis“ žvelgė į netolimą LGK ateitį – kaip plačiai ji bus vartojama, ir kas bus jos vartotojai – ar tik kurtieji, ar šis ratas galėtų plėstis, įtraukti vis daugiau gestakalbių.
Pranešėja svarstė, kodėl svarbu plėsti ir gilinti gestakalbystės sampratą bei naujai permąstyti jos ribas, ir, jei šis ratas plečiasi ir plėstųsi ateityje, kokios būtų naudos visai gestakalbių bendruomenei, ir kaip tai padėtų įtvirtinti LGK statusą. Ji taip pat pabrėžė, kad kalbos ateitis priklausys ir nuo visuomenės bei institucijų gebėjimo priimti kalbinę įvairovę bei skatinti jos natūralią raidą.
I.Pečiulytė-Silaeva atkreipė dėmesį į kintančią gestų kalbos vartotojų sampratą. Jos teigimu, LGK šiandien vis dažniau tampa ne tik kurčiųjų bendruomenės, bet ir girdinčiųjų asmenų komunikacijos priemone. Prie gestakalbių bendruomenės aktyviai prisijungia kurčių vaikų tėvai, vertėjai, tyrėjai, studentai bei šia kalba besidomintys entuziastai.
Tyrimų ir vertimų problematika
Antrajame Nijolės Pivorienės pranešime „Lietuvių gestų kalbos kiekinių daiktavardžių mokymo, vertimo ir sisteminimo žodyne problematika“ buvo pristatytas VIKO Gestotyros centro 2025 m. atliktas kokybinis tyrimas, kuriuo palyginta, kaip yra vartojami kiekiniai daiktavardžiai bei koks šios vartosenos variantiškumas lyginant gimtakalbių gestakalbių, LGK vertėjų ir vertimo studijų absolventų kalbines situacijas.
Šio tyrimo rezultatai pirmą kartą buvo pristatyti VU tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kalba ir žmonės“ 2025 m. rugsėjo mėnesį, o dabar su šiais rezultatais turėjo galimybę susipažinti ir platesnė gestakalbių auditorija. Pranešime pabrėžta, kad tokie tyrimai svarbūs vertėjų rengimui ir žodyno tobulinimui.
Tarptautinių gestų gramatika ir poreikis
Tarptautinių gestų poreikį bei jų vartojimo ypatumus savo pranešime „Tarptautinių gestų ypatumai“ atskleidė pranešėja Eliza Dobilaitė. Pranešime apibendrintai buvo pateikta pranešėjos bakalauro darbo potemė, kurioje analizuota, kokia yra paties termino „tarptautiniai gestai“ kilmė ir raida, kodėl gestakalbiams reikalingi tarptautiniai gestai ir kokie yra tarptautinių gestų gramatikos ypatumai.
Buvo diskutuota, kas labiau įsitvirtina – amerikiečių gestų kalba (ASL) ar TP ir ar juose nėra justi ASL dominavimo. Linkstama manyti, kad, nors ASL dėl savo globalios įtakos dažnai dominuoja, tarptautiniai gestai esą išlieka lankstesnis ir natūralesnis įrankis, padedantis griauti barjerus bei užtikrinti lygiavertį bendradarbiavimą įvairiapusėje tarptautinėje erdvėje.
Atnaujinamas LGK žodynas internete
Ketvirtajį pranešimą skaitė VIKO Gestotyros centro gestų kalbos specialistė Dovilė Matulienė. Buvo pristatyta Gestotyros centro veikla, akcentuotas darbas su LGK žodynu – šiuo metu vykdomas Europos sąjungos finansuojamas projektas „Gestų kalbos specialistų kompetencijų tobulinimas“. Vyksta mokymai, susiję su žodynu bei žodyno atnaujinimo darbais.
Pasidalinta ir kai kuriais atnaujintos žodyno versijos sprendimais. Pristatyta žodyno raidos, kaitos retrospektyva – kaip kito LGK žodynas pradedant jo spausdintinėmis versijomis iki dabar, iki LGK žodyno internete. Atskleista ir žodyno naudojimo statistika – žodyną naudoja vis daugiau žmonių, šiuo metu apie 11 tūkstančių. Tai rodo, kad šiuo metu vykdomi darbai yra itin aktualūs.
Po pranešimų, neformalių pokalbių metu, konferencijos dalyviai džiaugėsi šios konferencijos idėja, ne vienas dalyvis išsakė lūkestį, kad tokių gestakalbystės temas ir problematiką atskleidžiančių konferencijų būtų ir daugiau.
(Parašas po nuotr.)
LGK konferencijoje – gausus būrys gestakalbių ir LGK entuziastų.
GC archyvo nuotr.
Autorius: Akiračio redakcija
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama