Metai po mokyklos uždarymo

Metai po mokyklos uždarymo...Laima LAPĖNIENĖ Prieš metus uždarius Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinę mokyklą (PKNPM), kuri paskutiniuosius devynis mėnesius buvo kitos švietimo įstaigos padaliniu, įspėjimus apie atleidimą iš darbo buvo gavę 49 kurčiųjų mokyklos darbuotojai. Iš jų – šeši su klausos negalia. Pasak buvusios PKNPM direktorės Danutės Kriščiūnienės, šie asmenys buvo puikūs specialistai, todėl nenuostabu, kad visi, išskyrus pensinio amžiaus ir kuriems dar mokamos nedarbo socialinio draudimo išmokos, rado darbus. Naujos patirtys Beržų progimnazijoje Vieni jų tęsia veiklą Mykolo Karkos progimnazijoje, kiti – kitose miesto švietimo įstaigose ir net 8 buvusios mokyklos darbuotojai įsidarbino Beržų progimnazijoje. Du iš jų – Ramūnas Kabelis (1978 g.) ir Artūras Juknevičius (1967 g.) – turi klausos negalią. Progimnazijos direktorė Rasa Macė ,,Akiračiui” sakė, kad apie šiuos darbuotojus, dar prieš užsidarant kurčiųjų mokyklai, jau turėjo labai geras rekomendacijas: jog tai atsakingi, savo darbą išmanantys žmonės. ,,Pati paskambinau ir pakviečiau atvykti, kad susipažintume, apžiūrėtų mokyklą, aptartume būsimus darbus. Manęs negąsdino jų negalia, nes pati turiu įgijusi specialiojo pedagogo ir logopedo kvalifikaciją ir žinau, kaip turiu bendrauti su įvairias negalias turinčiais žmonėmis, tačiau nuogąstavau, kaip juos priims darbuotojai”, – prisipažino mokyklos vadovė. Ir čia pat pabrėžė, jog jos baimė ne tik nepasiteisino, bet atvirkščiai – ji buvo nustebinta, kaip nuoširdžiai mokyklos bendruomenė sutiko ir priėmė naujus žmones. R. Macė sakė, kad iki šiol nėra išgirdusi apie jų darbą jokio nusiskundimo ar pastabos. Anot pašnekovės, Ramūnas su Artūru puikiai pritapo: ir kasdieniame darbe, ir bendruomenės susiėjimuose. ,,Jei reiktų atsukti laiką atgal – tą patį sprendimą priimčiau nedvejodama”, – džiaugėsi direktorė. Vadovė teigė, jog jos sprendimas priimti darbuotojus su negalia mokyklos bendruomenėje – tarp darbuotojų ir mokinių – ugdo supratimą, kad nors mes kažkuo ir skiriamės, bet turime išmokti gyventi kartu, nes vieni turime vienas stipriąsias puses, kiti – kitas. R. Macė džiaugėsi, kad R. Kabelis, kuris nuo 2025 m. rugsėjo mokykloje pradėjo dirbti pastatų priežiūros darbininku ir santechniku, yra jos dešinioji ranka. ,,Ramūnas turi lyderystės savybių ir strateginį mąstymą. Man, kaip vadovei, tai didelė paspirtis ūkio reikaluose. Jis greitai sprendžia iškilusias problemas, sudėlioja prioritetus ir planuoja ateities veiklas. Labai vertinu tai, nes galiu su juo tartis ir rasti geriausius sprendimus”, – sakė direktorė. Trūksta bendruomenės ir gestų kalbos Pats Ramūnas nors ir džiaugėsi, kad yra vertinamas jo darbas, bet pripažino, jog kurčiųjų mokykloje dirbti buvo smagiau: ten visi kurtieji buvo vienoje vietoje, ten virė gyvenimas. O šioje mokykloje, anot jo, jausmas toks lyg kažko trūktų. Kartais apima tuštuma, slegia minimalus bendravimas, uždarumas, vienatvė. Priprasti, anot jo, reikia laiko. Jis apgailestavo, kad, turėdamas 25 metus pedagoginės patirties, dabar negali pilnai atsiskleisti. R. Kabelis Telšių aukštesniojoje dailės mokykloje yra baigęs meninio medžio apdirbimo specialybę, Šiaulių universitete įgijęs informatikos bakalauro laipsnį, Vilniaus universitete – pedagogikos specialybę. ,,Tokią dabartinę profesinę padėtį lėmė tai, kad buvo uždaryta kurčiųjų mokykla”, – neslėpė kartėlio R. Kabelis. Tačiau pažymėjo, jog sielos atgaivą randa Panevėžio kurčiųjų centre, kur dirba 8 valandas per savaitę. R. Macė apgailestavo, kad Ramūnui tenka dirbti nekvalifikuotą darbą, deja, kitokių galimybių jam pasiūlyti negalinti. Nuo 2026 metų sausio kiemsargiu ir pastatų priežiūros darbininku dirbantis Artūras Juknevičius sake esantis patenkintas. Jam svarbiausia, kad turi darbą. Vyras Beržų progimnazijoje pradėjo dirbti tik 2026 metų pradžioje, nes iki tol ėjo sporto klubo ,,Vėjas” pirmininko pareigas. Artūro pedagoginis stažas PKNPM buvo 31 metai. Trylika iš jų dirbo matematikos ir kūno kultūros mokytoju, vėliau bendrabučio auklėtoju. Jis yra baigęs Vilniaus universitete darbo ekonomikos ir valdymo specialybę, buvusiame Šiaulių pedagoginiame institute – specialiąją pedagogiką-logopediją ir surdopedagogiką. Atgaivą sielai jis taip pat randa Panevėžio kurčiųjų centre. Kai kas vis dar ieško savo kelio PKNPM kiemsarge dirbusi klausos negalią turinti Dalia Jurevičienė (1963 g.) šiuo metu yra registruota Panevėžio užimtumo tarnyboje ir iki rugsėjo gaus nedarbo socialinio draudimo išmokas. Moteris apgailestavo, kad neteko darbo, nes tikėjosi mokykloje dirbti iki pensijos. Ne paslaptis, sakė ji, kad priešpensinio amžiaus žmonės darbo rinkoje nėra paklausūs. Buvusios kurčiųjų mokyklos kiemsargis Sigitas Valius (1968 g.) sakė šiuo metu nedirbantis. ,,Kurčiams žmogui sunku rasti darbą”, – guodėsi vyras. Sigitas teigė norįs dirbti vairuotoju, deja, jam nuolat siūlomas kroviko darbas, bet jis dėl kojų skausmo stovimo darbo dirbti negalįs. Su Janina Valiene (1963 g.) susisiekti nepavyko. Remiantis turima buvusios PKNPM direktorės D. Kriščiūnienės informacija, nelabai seniai ilgametė buvusios mokyklos darbuotoja (turi pedagoginį išsilavinimą, dirbo bendrabučio auklėtoja ir valytoja) J. Valienė kreipėsi į ją prašydama rekomendacijos, nes ketino darbintis švaros ir valymo įmonėje. Buvusi vadovė sakė parašiusi jai puikią rekomendaciją, nes darbuotoja ilgus metus dirbo nepriekaištingai. Kūrybinė sėkmė Na, o PKNP buvęs gestų kalbos mokytojas Vilius Glušokas (1957 g.), bendruomenės narys, puikiai žinomas ne tik Panevėžio, bet ir Lietuvos kurčiųjų bendruomenei, jau yra sulaukęs pensinio amžiaus. Ir šiuo metu visa savo esybe yra pasinėręs į kultūrinę ir meninę veiklą. Jis nuo 2024 metų dalyvauja muzikiniame socialiniame įtraukties projekte ,,Mes taip nesitarėm” ir šiuo metu išgyvena šlovės akimirkas. Bet apie tai plačiau – jau kitame straipsnyje, interviu su pačiu Viliumi. Prieš metus Panevėžyje buvo uždaryta kurčiųjų mokykla. Beveik 50 darbuotojų neteko darbo. Tarp jų – šeši su klausos negalia. Du darbuotojai – Arūnas ir Ramūnas – pradėjo dirbti Beržų progimnazijoje. Džiaugiasi, kad turi darbą. Tačiau jie pasiilgsta buvusios mokyklos ir bendravimo gestų kalba. Kiti darbuotojai dar vis ieško darbo ar išėjo į pensiją. Buvęs gestų kalbos mokytojas Vilius sulaukė pensinio amžiaus. Jis nedirba, bet aktyviai dalyvauja muzikiniame kurčiųjų projekte ir džiaugiasi kūryba.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama