Mokytoja, įkvėpusi sportuoti ir tikėti savimi

Mokytoja, įkvėpusi sportuoti ir tikėti savimi...Kristina RIMKIENĖ Mokytojo darbas dažnai matuojamas ne vien darbo metais ar pasiektais rezultatais. Pats didžiausias įvertinimas – buvusių mokinių prisiminimai, pagarba ir dėkingumas. Būtent tokia – gerbiama ir mylima – klaipėdiečių kurčiųjų mokinių atmintyje išliko Aušra GARDŽIULIENĖ, ilgametė Klaipėdos Litorinos mokyklos fizinio ugdymo mokytoja. Tai pedagogė, savo profesinį gyvenimą paskyrusi kurčiųjų vaikų ugdymui, fizinio aktyvumo skatinimui ir asmenybės stiprinimui. Nuo „laikino“ darbo iki trijų dešimtmečių pašaukimo A. Gardžiulienės profesinis kelias prasidėjo Mažeikių sporto mokykloje, kur ji, 1991 m. baigusi tuometį Lietuvos kūno kultūros institutą (dabar – Lietuvos sporto universitetas), 5 metus dirbo plaukimo trenere. Po to mūsų herojės šeima nutarė grįžti gyventi į Klaipėdą. Vyras čia gavo darbą, o Aušrai iš pat pradžių rožinės perspektyvos nesišypsojo, nes tuomet tiesiog nebuvo tiek baseinų, kiek yra dabar. Neviltį ir nerimą kiek sumažino atsiradusi galimybė kelias valandas per savaitę padirbėti 1996 m. atsidariusioje Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje (dabartinės Litorinos mokyklos „pirmtakė“). Aušra svarstė padirbėti laikinai, kol susiras nuolatinį darbą. Šiandien toks „laikinai” yra 30 metų pedagoginio darbo su kurčiaisiais. Pati pradžia Aušrai nebuvo lengva – nežinojo, kaip bendrauti su kurčiaisiais. Jos žodžiais tariant, bendraudavo „artistiškai” – naudojo daug veido mimikos ir kūno judesių. Iki šiol su šypsena prisimena pirmąsias gyvenime lengvosios atletikos varžybas su kurčiaisiais auklėtiniais ir smagų epizodą, kai teko lėkti per visą stadioną norint pakviesti mokinį prie starto linijos. Dabar ji jau be jokios įtampos paprašo kitų, šalia esančiųjų, atkreipti norimo vaiko dėmesį. Kadangi įsidarbino ir kaip auklėtoja, bendraudama su vaikais pramoko gestų, taip pat lankė tuomet visiems mokytojams organizuojamus gestų kalbos kursus. Vėliau žinias apie kurčiųjų ugdymą pagilino surdopedagogikos studijose. „Mokytis ir tobulėti galimybių buvo, o dirbti niekada neturėjau tinkamų sąlygų, – atsidūsta Aušra. – Niekada neturėjome sporto salės, todėl beveik visos pamokos vykdavo lauke.“ Pirmieji žingsniai pergalių link Pati Aušra buvo ne tik plaukikė, jai imponavo daug sporto šakų: bėgimas, šaudymas, metimas (daugiakovės sportas ir lengvoji atletika). Dėl to gerai sekėsi šių disciplinų mokyti ir vaikus – ji skatino juos išbandyti kuo daugiau sporto šakų, kad rastų sau tinkamiausią. Mokytojos vedamos pamokos buvo ne vien sporto pratimų rinkinys. Jose mokiniai mokėsi drausmės, atsakomybės, bendradarbiavimo ir pagarbos vieni kitiems. Labai sunku būdavo išmokyti vaikus laikytis žaidimo taisyklių, jas išaiškinti. Tačiau mokytoja niekada nepasidavė ir vis plėtė vaikų galimybes. 2007 m. ji subūrė vaikinų krepšinio komandą, kuriai pavyko laimėti prieš vilniečius varžovus. Tuomet mokykloje dar dirbo Gediminas Strumskis, kuris vaikus mokė žaisti stalo tenisą – Klaipėdos kurčiųjų ugdymo įstaigoje visada buvo skatinama fizinės veiklos įvairovė. Mokykloje įgiję kurios nors sporto šakų pradmenis, vaikai buvo skatinami lankyti būrelius mieste. Kaip ne kartą pakartojo pašnekovė, mokykla neturėjo nei stadiono, nei sporto salės. Taip atsirado vaikų, kurie profesionaliai kultivavo badmintoną (Kristina ir Tomas Dovydaičiai), stalo tenisą (Deividas Takinas). „Pvz., Dovydaičiai, man pradėjus dirbti, Klaipėdoje jau buvo badmintono žvaigždės. Didelis indėlis ir jų tėvų – patys aktyviai sportavo ir vaikus vežiojo į treniruotes bei varžybas“, – pasakojo A. Gardžiulienė. Kaip itin išskirtinį dar vieną mokinį Aušra prisimena Kazimierą Dauskurtą – smalsų, fiziškai stiprų, aktyvų vaiką, turėjusį tikro kovotojo savybių. Esą jis galėjo dalyvauti įvairiose varžybose ir visose laimėdavo. „Kai varčiau nuotraukų albumą, kiek daug prisiminimų užplūdo: tikrai turėjau ir kitų gabių mokinių. Štai Donatas Tumaitis – jis buvo gal ir lėtesnis vaikas, bet jam labai tiko bėgti ilgus nuotolius. Dar paminėčiau Niną Šamakovą – jai irgi puikiai sekėsi bėgimas“, – tęsia pašnekovė. Pagal populiarumą Klaipėdoje sporto šaka Nr. 1 buvo badmintonas. Tuometis vaikų treneris Antanas Narvilas vis prašydavo Aušros atvesti kurčiųjų vaikų treniruotis. Ji ir prikalbino ne vieną, žinoma, ilgam „užsikabino“ ne visi. Vėliau išpopuliarėjo krepšinis. Aušra surado trenerį, dirbusį su šios sporto šakos kurčiaisiais entuziastais. Suprantama, sporto šakų karalienė buvo lengvoji atletika, nes juk praktiškai visi galėjo bėgti ir dalyvauti varžybose. Mokytojai svarbu buvo išvežti vaikus į varžybas, kad jie ne tik pajustų judėjimo džiaugsmą, bet ir paragautų pralaimėjimo kartėlio. Su savo auklėtiniais vykdavo ir į Baltijos šalių žaidynes. Dažniausiai tekdavo vienai vykti su 15 mokinių būriu, tad iššūkių turėjo, tačiau džiaugiasi, kad visada pavykdavo susitvarkyti. Per 30 darbo metų su mokiniais sudalyvavo mažiausiai 120 varžybų. Sportas tapo priemone ugdyti stiprias asmenybes ir skatinti aktyvų gyvenimo būdą. Kaip plaukimo trenerei ir profesionaliai plaukikei, įspūdingiausi ir maloniausi prisiminimai išliko iš 2022 m. Kaune vykusio Lietuvos kurčiųjų plaukimo čempionato, kai klaipėdiečiai susižėrė net 25 medalius iš 36. Kaip tik tuo metu Klaipėdos kurčiųjų sporto klubas „Šermukšnis“ įgyvendino projektą, kuris suteikė galimybę vaikams lankyti plaukimo treniruotes, ir varžybų rezultatai pranoko visus lūkesčius. Asmeniniai aukso medaliai baseine Plaukimo trenerės darbą Aušra įvardijo kaip didžiausią savo hobį, glostantį jai širdį. Ir pati Aušra nuo 2005 m. intensyviai treniruojasi, dalyvauja varžybose – taip asmeniniu pavyzdžiu rodo, kad sportas gali lydėti žmogų ne tik mokykloje, bet ir visą gyvenimą. Kaip didžiausią asmeninį laimėjimą Aušra prisimena pergales Taivane 2025 m., kai dalyvavo Pasaulio sporto meistrų žaidynėse ir savo amžiaus grupėje (55+) iškovojo net 5 aukso medalius individualiose rungtyse (50 m, 100 m, 200 m krūtine, 50 m peteliške ir 1 km plaukime atvirame vandenyje) ir 1 sidabro medalį estafetėje kartu su kitais sportininkais. Mūsų herojės pavardė Lietuvos plaukimo veteranų rekordų lentelėje figūravo ne vieną kartą. Vienas svarbiausių pasiekimų – 2024 m. Kaune pasiektas 50 m ilgio baseine 50 m krūtine rekordas amžiaus grupėje 55+, kuris iki šiol nėra pagerintas. Šiuo metu Aušra dirba ne tik Klaipėdos Litorinos mokykloje, bet ir Klaipėdos kurčiųjų sporto klubo „Šermukšnis“ vykdomame sporto projekte, kur treniruoja pačius mažiausius vaikučius (nuo 4 m.). Jie baseine mokosi plaukti kartu su savo tėveliais. Nors ir tenka pripažinti, kad kurčiųjų vaikų uostamiestyje nėra daug, bet, kaip tikina pašnekovė, svarbu juos „atrasti“, supažindinti su plaukimu. Suprantama, šiandien dar sunku prognozuoti, ar ateityje jie norės aktyviai sportuoti, bet svarbūs yra kiti dalykai: susipažinimas su kitais vaikais, disciplina treniruočių metu, pratinimas prie rutinos – kiekvieną sekmadienį treniruotė, grūdinamas auklėtinio charakteris: mažylis tampa drąsesnis, savarankiškesnis. Pati veikla daugiau susijusi su žaidimu, vandens prisijaukinimu, mėgavimusi treniruote, mokymusi tinkamai kvėpuoti vandenyje. „Tuo pačiu susidraugauji su vaikais ir įgyji pranašumų prieš kitus trenerius“, – juokiasi moteris. Jei turėtų galimybę iš naujo pakartoti savo gyvenimo kelią, ką mūsų herojė norėtų pakeisti? A. Gardžiulienė atsakydama nė akimirkos nedvejoja: viską darytų taip pat, bet norėtų, kad tuo metu būtų daugiau baseinų – tikrai būtų išugdžiusi ne vieną profesionalų plaukiką. Tuo metu esą nebuvo daug trenerių, kurie galėjo ir norėjo dirbti su kurčiaisiais, išimtis buvo A. Narvilas ir jo auklėtiniai K. ir T. Dovydaičiai, tapę puikiu pavyzdžiu kitiems mokiniams. „Nenori bėgti – eik žaisti šachmatais“ Su šios mokytojos vardu ne vienas mokinys sieja pirmuosius sportinius pasiekimus. Ji gebėjo pastebėti vaikų stipriąsias puses, padrąsinti tuos, kuriems trūko pasitikėjimo, ir padėti suprasti, kad svarbiausia yra ne pergalė, o nuolatinis tobulėjimas, tikslo turėjimas. Šį ypatingą ryšį geriausiai atspindi pačių buvusių auklėtinių žodžiai. Kazimieras Dauskurtas sakė: „Mano gyvenime mokytoja buvo ir liks ypatingas žmogus, jos dėka tapau profesionaliu badmintonininku. Prisimenu, į mokyklą atvyko treneris ir kvietė į treniruotes, Aušra palaikė mane. Taip pasirinkau šį kelią. Už tai jai esu labai dėkingas. Su ja turėjau ypatingą ryšį, mokytoja mane skatino išbandyti įvairias sporto šakas, dalyvauti varžybose. Visada jaučiau jos rūpestį manimi, palaikymą. Ji yra šiltas žmogus, išskirtinė mokytoja, kurios niekada nepamiršiu. Auksinė mokytoja, kuri myli sportą, kurčiuosius mokinius ir yra aktyvi iki šiol.“ Jevgenija Rutkauskas (Novik) taip pat negailėjo gražių žodžių: „Aušros niekada nepamiršiu – tai yra mokytoja, kuri matė ne asmenis su klausos negalia, o kurčiuosius, kurie gali pasiekti daug. Visada ragino bandyti, siekti. Ji mums suteikė motyvacijos ir skatino eiti pirmyn.“ Tomas Dovydaitis prisiminė: „A. Gardžiulienė buvo mano klasės auklėtoja, todėl ypač jautėme jos globą ir rūpestį. Mes buvome 5 sportiški ir stiprūs vaikinai, kurie dalyvaudavome įvairiose varžybose ir dažnai laimėdavome.“ Nina Šamakova papildė savo prisiminimais: „Aušra yra išskirtinė mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką kurčiųjų sporte. Ji visada mums, mokiniams, sakydavo, kad sportas yra susijęs su sveikata, grožiu, disciplina. Mokytoja mums įrodė, kad sportas – svarbi kiekvieno gyvenimo dalis. Nepamiršiu, kaip pedagogė sakydavo: „Nenori bėgti – tai eik žaisti šachmatais.“ Pokalbio pabaigoje A. Gardžiulienė išsakė palinkėjimą „Akiračio“ skaitytojams. Herojė ragino atrasti savo judėjimo džiaugsmą, būti aktyviems ir neštis šį įprotį per visą gyvenimą. Pasak jos, kol judi – tol gyveni! Na, o straipsnio autorė, apžvelgusi A. Gardžiulienės nuopelnus uostamiesčiui, drįsta teigti, kad mokytojos indėlis į kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų vaikų ugdymą yra reikšminga Klaipėdos bendruomenės istorijos dalis. (Lengvai skaitoma kalba) Aušra Gardžiulienė yra fizinio ugdymo mokytoja. Ji 30 metų moko kurčiuosius vaikus. Vaikai sportuodavo net be sporto salės. Mokytoja išugdė daug sportininkų. Ji mokė vaikus drąsiai siekti tikslo. Aušra sako: kol judi, tol gyveni! (Parašai po nuotraukomis) Viršelyje – Aušros Gardžiulienės asmeninio albumo nuotr. 2024 m. su Klaipėdos klubo narėmis (55+) pasiektas rekordas 25 m baseine: estafetėje 4 x 50 m laisvuoju stiliumi. „Šermukšnio“ klubo plaukikai 2022 m. Lietuvos kurčiųjų čempionate susižėrė 25 medalius. Aušra Gardžiulienė pasaulio sporto meistrų žaidynėse Abudabyje, JAE. Buvusios mokinės, visos jos mokykloje aktyviai sportavo. 2002 m. suburta nedidukė vaikinų krepšinio komanda iškovojo trečiąją vietą šalyje. Lietuvos kurčiųjų mokyklų estafečių varžybose „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“. Asmeninio albumo nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama