Nematomas priešas šalia: kaip laiku atpažinti pirmuosius priklausomybės signalus?
Naujosios medijos grupė
Turinį įkėlė
Priklausomybė neatsiranda per vieną naktį. Tai lėtas procesas, kuris iš pradžių dažnai atrodo kaip nekaltas atsipalaidavimas, streso malšinimas ar tiesiog smagus laikas kompanijoje. Visuomenėje tebegyvas įsivaizdavimas, kad priklausomas žmogus — tai gatvėje viską praradęs asocialus asmuo. Realybė kitokia: dažniausiai su tuo kovoja paprasti, dirbantys, šeimas turintys ir iš šalies sėkmingai atrodantys žmonės, kurių vidinė kova ilgai lieka nepastebėta net artimiausių. O laiku pastebėti pirmieji ženklai svarbūs todėl, kad ankstyvoje stadijoje pagalba veikia geriausiai ir leidžia išvengti sunkiai atitaisomų pasekmių.
Vienas pirmųjų ženklų — pastebimi kasdienių įpročių pokyčiai. Anksčiau atviras žmogus tampa uždaras, traukiasi nuošalėn, vis daugiau laiko leidžia vienas. Pradeda byrėti rutina: atsiranda nepaaiškinami vėlavimai, pamiršti susitarimai, krenta darbo ar mokslų rezultatai. Žmogus darosi paslaptingas — slepia telefono ekraną, vengia tiesių atsakymų, kur buvo ir ką veikė. Neretai pasikeičia ir draugų ratas: senieji ryšiai nutrūksta, nes buvę draugai pradeda kelti nepatogius klausimus.
Emociniai svyravimai
Antras ankstyvas požymis — staigūs nuotaikos pokyčiai. Priklausomybė, ar tai būtų medžiagos, ar lošimai, išbalansuoja nervų sistemą, todėl nuotaika gali keistis greitai ir be aiškios priežasties: ką tik žmogus buvo energingas ir plepus, o po poros valandų jį prislegia apatija ar nerimas. Verta sunerimti, jei artimasis darosi dirglus ir agresyvus net tada, kai niekas jo neprovokuoja. Toks nuolatinis gynybinis „ežio” būvis dažnai yra būdas nukreipti dėmesį nuo tikrosios problemos.
Fiziniai ir finansiniai ženklai
Fiziniai požymiai išryškėja vėliau ir iš pradžių gali atrodyti kaip paprastas nuovargis. Sutrinka miegas — naktį nepavyksta užmigti, dieną žmogus išsekęs. Keičiasi apetitas ir svoris, prastėja išvaizdos bei higienos priežiūra.
Atskirai verta stebėti pinigus. Bet kokia priklausomybė anksčiau ar vėliau ima reikalauti lėšų, todėl staiga atsiradusios skolos, nuolatinis pinigų trūkumas, dingstantys vertingi daiktai ar dažni prašymai paskolinti „skubiam atvejui” yra rimtas signalas. Kartu keičiasi ir vertybės: tai, kas buvo svarbu — šeima, darbas, pomėgiai — pamažu nublanksta, o beveik visa energija sukasi apie vieną dalyką.
Kaip kalbėti
Pastebėjus tokius ženklus, blogiausia, ką galima daryti — tylėti ir laukti, kad savaime praeis, arba pradėti karą namuose. Problema savaime nedingsta, o visa šeima pamažu įsivelia į išsekinantį kopriklausomybės ratą.
Pokalbį verta apgalvoti: rinktis ramią, neutralią aplinką ir laiką, kai žmogus blaivus. Vietoj kaltinimų, pamokslų ir ultimatumų — jie tik sukelia pasipriešinimą — geriau kalbėti apie save: ką pats matai, dėl ko nerimauji, kokius konkrečius pokyčius pastebėjai. Toks tonas atveria pokalbį, o ne užtrenkia duris.
Kur kreiptis Lietuvoje
Su priklausomybe nederėtų kovoti vieniems — tai sudėtinga būklė, reikalaujanti profesionalios pagalbos. Lietuvoje veikia priklausomybių konsultantai: jų paslaugos nemokamos, anonimiškos ir prieinamos be gydytojo siuntimo, skirtos tiek vartojančiam ar lošiančiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Veikia ir Respublikinis priklausomybės ligų centras bei jo padaliniai, anoniminių bendruomenių grupės (pavyzdžiui, AA, NA, o artimiesiems — Al‑Anon) ir kvalifikuoti psichoterapeutai.
Svarbu, kad pagalba reikalinga ne tik pačiam žmogui, bet ir šeimai, kuri dažnai būna emociškai išsekusi. Yra net specialiai artimiesiems skirtų programų (pavyzdžiui, CRAFT), padedančių išmokti elgtis tokioje situacijoje. Sunkiausias žingsnis dažniausiai pirmas — pripažinti problemą; bet būtent nuo jo prasideda kelias atgal.
Autorius: Donatas Andrijauskas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
