Euras: nuo tiltų ant banknotų iki mūsų piniginės
Tiedu
Turinį įkėlė
Karolis Rudenka/Tie2.lt
Praėjo jau daugiau nei 11 metų nuo tada, kai Lietuva 2015 m. sausio 1 d. įsivedė eurą, ir šiandien jis tapo visiškai įprasta kasdienybės dalimi. Tačiau įdomu tai, kad euras nėra tik „pinigai piniginėje“ – tai visos Europos ekonomikos dalis, kuri daro įtaką kainoms, atlyginimams, kelionėms ir net tam, kiek mokame už kasdienes prekes.
Euras yra bendra Europos Sąjungos valiuta, sukurta tam, kad šalys galėtų lengviau prekiauti, keliauti ir bendradarbiauti be valiutos keitimo. Jo kūrimas prasidėjo dar XX amžiaus pabaigoje, o svarbus pagrindas buvo 1992 m. pasirašyta Mastrichto sutartis. 1999 m. euras pradėtas naudoti finansų rinkose ir elektroniniuose atsiskaitymuose, o 2002 m. atsirado euro banknotai ir monetos, pakeitusios daugelį nacionalinių valiutų.
Euro banknotų dizainą sukūrė austrų grafikos dizaineris Robert Kalina, kuris laimėjo Europos pinigų instituto konkursą 1996 m. Jo idėja buvo labai simboliška – vietoj konkrečių Europos miestų ar pastatų jis pasirinko skirtingus architektūros stilius, taip išvengdamas bet kurios vienos šalies išskyrimo. Ant banknotų matomi langai simbolizuoja atvirumą, o tiltai – ryšį tarp Europos valstybių. Vėliau buvo sukurta atnaujinta „Europa“ banknotų serija, kurią patobulino Reinhold Gerstetter, tačiau pagrindinė idėja išliko ta pati – vieninga Europa be sienų. Monetų bendrą europinę pusę sukūrė Luc Luycx, o kiekviena šalis pasirinko savo nacionalinius simbolius kitai monetos pusei. Įdomu tai, kad euro banknotai visose šalyse yra vienodi, o monetos turi nacionalines puses. Lietuviškose monetose pavaizduotas Vytis. Euras šiandien yra ne tik patogi atsiskaitymo priemonė, bet ir Europos vienybės simbolis.
Šiandien eurą naudoja 21 Europos Sąjungos valstybė. Tarp jų yra Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Nyderlandai, Belgija, Suomija, Kroatija ir kitos. Euras yra viena svarbiausių pasaulio valiutų, kurią naudoja šimtai milijonų žmonių. Vis dėlto ne visos ES šalys yra įsivedusios eurą. Jo dar neturi Lenkija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Švedija ir Danija. Priežastys skirtingos: kai kurios šalys dar nespėjo įvykdyti ekonominių kriterijų, kitos nori išlaikyti savo valiutos kontrolę, o Danija turi specialią išimtį ir neprivalo prisijungti prie euro zonos.
Lietuvai euro įvedimas buvo svarbus žingsnis. Kadangi litas jau buvo susietas su euru fiksuotu kursu (1 € = 3,4528 Lt), Lietuva jau buvo labai arti euro zonos. Įvedus eurą dingo valiutos keitimo mokesčiai, palengvėjo prekyba, o investuotojai Lietuvą pradėjo laikyti stabilesne ekonomika. Nors žmonės iš pradžių nerimavo dėl kainų kilimo, realybėje euro įtaka buvo nedidelė – kainos augo, bet daugiausia dėl bendrų ekonominių veiksnių, tokių kaip atlyginimų augimas, energijos brangimas ir pasaulinė infliacija. Oficialūs vertinimai rodo, kad euro įvedimo poveikis infliacijai Lietuvoje buvo labai mažas – apie 0,1–0,3 % (šaltiniai: Lietuvos bankas, Europos Centrinis Bankas).
Kalbant apie pasaulinę ekonomiką, euras dažnai lyginamas su JAV doleriu. Tai dvi svarbiausios valiutos pasaulyje, o jų santykis nuolat kinta priklausomai nuo ekonominių ir politinių įvykių. Pastaraisiais metais vienas euras dažniausiai buvo vertas šiek tiek daugiau nei vienas JAV doleris.
Kalbant apie ateitį, kyla klausimas – ar euras dar plėsis? Atsakymas: taip, greičiausiai taip. Euro zona yra atvira naujoms narėms, todėl visos Europos Sąjungos šalys, kurios dar nenaudoja euro, teoriškai yra įsipareigojusios jį įsivesti, kai atitiks ekonominius kriterijus. Tai reiškia, kad ilgainiui prie euro gali prisijungti tokios šalys kaip Lenkija, Čekija, Vengrija ar Rumunija. Išimtis yra Danija, kuri turi teisę likti prie savo valiutos. Taigi euras ateityje greičiausiai ne mažės, o pamažu plėsis kartu su Europos integracija.
Lietuvoje per daugiau nei dešimtmetį euras tapo kasdienybės dalimi– tiek piniginėse, tiek žmonių įpročiuose, tiek ekonomikoje, o naujoji karta, ko gero, litą atsimins tik iš istorijos vadovėlių.
Šis straipsnis iš dalies remiamas Medijų rėmimio fondo ir yra projekto ,,Ekonominis raštingumas - pažangios visuomenės pagrindas" dalis.
Autorius: Tie2
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama