Komfortiškos atostogos užsienyje gaunant minimalų atlygį? Misija įmanoma!

Karolis Rudenka/Tie2.lt

Daugelis mano, kad atostogos prie jūros ar savaitgalis užsienyje yra tik tiems, kurie uždirba daug. Tačiau realybė dažnai būna kitokia. Net ir gaunant minimalią algą galima sukaupti pinigų poilsiui – svarbiausia ne atlyginimo dydis, o finansiniai įpročiai. Tai puikiai iliustruoja dviejų draugų – Jono ir Antano – istorija.

Jonas: „Gyvenu tik kartą!“

Jonas kas mėnesį gauna minimalią algą. Vos tik atlyginimas įkrenta į sąskaitą, jis pasijunta turtingas. Pirmą savaitę kelis kartus užsisako maisto į namus, nusiperka naujus marškinėlius „nes buvo akcija“, o savaitgaliais mėgsta pasėdėti kavinėse su draugais.

Kai ateina vasara, Jonas pradeda svajoti apie atostogas prie jūros. Deja, pažvelgęs į savo banko sąskaitą randa ten tik keliasdešimt eurų.

– Kaip žmonės sugeba keliauti? – stebisi jis.

Atsakymas paprastas: dažniausiai ne stebuklais, o planavimu.

Antanas: mažais žingsniais į dideles atostogas

Antanas uždirba tiek pat, kiek Jonas. Tačiau vos gavęs atlyginimą jis pirmiausia perveda 50 eurų į atskirą taupymo sąskaitą, kurią pavadino „Atostogos“.

„Jei liks mėnesio gale – sutaupysiu“, – galvoja Jonas.

„Pirmiausia sutaupysiu, o tada gyvensiu iš likusios sumos“, – galvoja Antanas.

Skirtumas atrodo nedidelis, tačiau po metų Antanas jau turi 600 eurų. Jei dar pridės gimtadienio metu gautų pinigų ar kelias dešimtis eurų, sutaupytų atsisakius nebūtinų pirkinių, suma gali išaugti iki 700–800 eurų.

Tiek jau pakanka savaitės poilsiui Lietuvoje ar net nebrangiai kelionei į užsienį.

Kur dingsta pinigai?

Dažnai ne dideli pirkiniai, o smulkios išlaidos tampa pagrindiniu taupymo priešu.

Pavyzdžiui:

Kava pakeliui į darbą – 2 € per dieną. Penkis kartus per savaitę – 10 €. Per mėnesį – apie 40 €. Per metus – beveik 500 €.

Jonas kas rytą nusiperka kavos kavinėje. Antanas kavą pasidaro namuose ir skirtumą mintyse vadina „bilietu prie jūros“.

Taupymas neturi būti kančia

Svarbu suprasti, kad taupymas nereiškia gyvenimo be malonumų. Nereikia valgyti vien grikių ir atsisakyti visų pramogų. Antanas vis dar susitinka su draugais, kartais nueina į kiną ir nusiperka skanėstų. Tiesiog prieš išleisdamas pinigus jis savęs paklausia: „Ar šitas pirkinys man suteiks daugiau džiaugsmo nei savaitė atostogų vasarą?“ Dažnai atsakymas būna aiškus.

Ar verta taupyti atostogoms?

Be abejonės. Atostogos yra daugiau nei kelionė ar kelios dienos prie jūros. Tai galimybė pailsėti nuo rutinos, atgauti jėgas ir sukaupti naujų įspūdžių. Žmonės dažnai išleidžia pinigus įvairiems daiktams, kurių po kelių mėnesių net neprisimena, tačiau prisiminimai iš gerų atostogų išlieka metų metus. Taupydami atostogoms žmonės taip pat išmoksta geriau valdyti savo finansus. Net nedidelės, bet reguliariai atidedamos sumos leidžia pasiekti tikslą be skolų ir papildomo streso. Juk daug maloniau ilsėtis žinant, kad kelionė apmokėta iš sutaupytų pinigų, o ne iš kredito. Dar vienas privalumas – atsiranda tikslas. Kai žinai, kam taupai, daug lengviau atsisakyti spontaniškų ir nebūtinų pirkinių.

Trys paprastos taisyklės

Jei gaunate minimalią algą ir svajojate apie atostogas:

Kiekvieną mėnesį atsidėkite bent 5–10 procentų pajamų.
Turėkite atskirą taupymo sąskaitą konkrečiam tikslui.
Sekite smulkias kasdienes išlaidas – jos dažnai „suvalgo“ daugiausia pinigų.

Pabaigai

Po metų Jonas ir Antanas vėl susitiko. Jonas naršė socialiniuose tinkluose žiūrėdamas kitų žmonių atostogų nuotraukas. Antanas tuo metu siuntė draugams vaizdus nuo jūros kranto. Abu uždirbo tiek pat. Skyrėsi tik vienas dalykas – Antanas nusprendė, kad atostogos prasideda ne oro uoste, o tą dieną, kai atsidarai taupymo sąskaitą ir pervedi pirmuosius 50 eurų.

Pastaba skaitytojams

Jonas ir Antanas yra išgalvoti personažai, sukurti siekiant žaismingai parodyti skirtingus požiūrius į pinigų valdymą. Tačiau taupymas atostogoms – visiškai realus dalykas. Tūkstančiai žmonių, net ir gaudami nedideles pajamas, reguliariai atideda dalį uždarbio ir per metus sukaupia pakankamai lėšų poilsiui. Todėl nors Jonas ir Antanas gyvena tik šiame straipsnyje, jų istorija atspindi tikrus finansinius pasirinkimus, su kuriais kasdien susiduria daugelis mūsų. Straipsnis iš dalies finansuojamas Medijų rėmimo fondo ir yra projekto ,,Ekonominis raštingumas pažangios visuomenės pagrindas" dalis.