Vilniaus architektūros festivalis pirmą kartą pristato kurčiųjų namus
Akiračio redakcija
Turinį įkėlė
Vilniaus architektūros festivalis pirmą kartą pristato kurčiųjų namus...„Akiračio“ inf. Ypatinga žinia – unikalusis Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) pastatas, esantis Šv. Kazimiero g. 3, šiemet pirmą kartą oficialiai įtrauktas į prestižinio architektūros festivalio „Open House Vilnius“ programą. Už šią neeilinę galimybę, pastato atvėrimą ir kruopštų jo istorijos prikėlimą esame nuoširdžiai dėkingi „Open House Vilnius“ entuziastei, profesionaliai gidei bei žurnalistei Donatai BANIŪNIENEI. Būtent D. Baniūnienės asmeninė iniciatyva, meilė šiai erdvei ir milžiniškas tiriamasis darbas archyvuose leido LKD namams tapti vienu iš laukiamiausių šių metų festivalio debiutantų. Šis istoriniu bei kultūriniu požiūriu neįkainojamas pastatų kompleksas pagaliau atvėrė duris ir plačiajai visuomenei, leisdamas iš arti pajusti gotikos, baroko ir vėlyvojo modernizmo sinergiją (apjungtą jėgą – red.). Kas yra festivalis „Open House Vilnius“? „Open House Vilnius“ – tai ne tiesiog paprastas kultūrinis savaitgalis, o sostinės tradicija tapusi atviros architektūros šventė, kurią VšĮ „Architektūros fondas“ sėkmingai puoselėja nuo 2015 metų. Šio unikalaus renginio idėja gimė dar 1992 metais Londone, siekiant suartinti visuomenę su ją supančia urbanistine aplinka, o bėgant metams šis judėjimas išplito po dešimtis pasaulio didmiesčių. Festivalio esmė labai paprasta, tačiau gili: vienam savaitgaliui mieste duris atveria pastatai, kurie kasdienybėje yra sunkiai prieinami arba visiškai uždari visuomenei. Tai objektai, pasižymintys išskirtine architektūros kokybe, intriguojančia praeitimi bei didele svarba Vilniaus miesto bendruomenių identitetui. Festivalis yra gyvas įrodymas, kokią galią turi bendruomeniškumas ir pasiaukojantis darbas. „Open House Vilnius“ yra įgyvendinamas visiškai savanorišku pagrindu, o šiemet prie jo organizavimo, koordinavimo ir ekskursijų vedimo prisidėjo įspūdingas, daugiau nei 400 bendraminčių būrys. Šių metų gegužės 16–17 dienomis vykusiame renginyje dalyvavo net 70 sostinės objektų, iš kurių 12 pastatų šiemet debiutuoja pirmą kartą. Tarp šių keliolikos išskirtinių naujokų švyti ir Lietuvos kurčiųjų draugijos pastatas Šv. Kazimiero gatvėje. Prieš renginį buvo tikimasi, kad kurčiųjų buveinę aplankys, ją pamatys, apie ją išgirs ir neabejotinai ją pamils daugiau kaip pusė tūkstančio vilniečių bei miesto svečių. Donata Baniūnienė: žurnalistė, atvėrusi LKD namų duris visuomenei Už tai, kad LKD pastatas šiandien atsidūrė tarp geriausių Vilniaus architektūros perlų, turime dėkoti oficialiai, licencijuotai gidei Donatai Baniūnienei. Jos kasdienis profesinis kelias driekiasi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, kur ji eina vyriausiosios specialistės ryšiams su visuomene pareigas, valdydama įstaigos komunikaciją ir ryšius su žiniasklaida. Tačiau užvėrusi bibliotekos duris, Donata jau devynerius metus savo širdį atiduoda „Open House Vilnius“ judėjimui. Pradėjusi nuo savanorystės, vėliau tapusi mentore, pastaruosius ketverius metus ji kasmet gauna vis naują festivalio pastatą, jam pati viena sukuria išsamų ekskursijos tekstą, apmoko savanorius gidus ir pati veda lankytojus istorijos labirintais. Sąsaja tarp gidės ir mūsų pastato užsimezgė 2025 metų rudenį, kuomet D. Baniūnienė apsilankė Kultūros paveldo dienų renginiuose ir sudalyvavo ekskursijoje, kurią tuomet vedė Ramunė Končiūtė-Buikauskienė. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Donatą akimirksniu sužavėjo įspūdinga pastato istorinė raida, tačiau didžiausią estetinį šoką ir susižavėjimą jai sukėlė senieji mediniai laiptai bei labai gražūs šviestuvai. Apkeliavusi dešimtis išskirtinių pastatų, tokių laiptų ji prisipažįsta nemačiusi niekur kitur. Vedama šio susižavėjimo, Donata pati asmeniškai pasiūlė LKD pastatą festivalio organizatoriams. Šiems susisiekus su LKD vadovybe, buvo gautas džiugus sutikimas bendradarbiauti. Tuomet prasidėjo alinantis, bet neįtikėtinai vaisingas gidės darbas. Siekdama sukurti 45 minučių trukmės pažintinį maršrutą, Donata šapelis po šapelio rinko informaciją. Ji pradėjo nuo Kultūros vertybių registro, o vėliau pasinėrė į gilius tyrinėjimus net trijuose skirtinguose archyvuose. Vilniaus regioniniame valstybės archyve ji išstudijavo visas 1974–1982 metų pastato rekonstrukcijos bylas, vartė originalius architektų brėžinius, skaitė jų pastabas bei ataskaitas. Kultūros paveldo departamento Paveldosaugos bibliotekoje ir jos Dokumentų fonde D. Baniūnienė gilinosi į archeologinius tyrimus, istorines ataskaitas bei archyvines nuotraukas. Šis milžiniškas profesionalės darbas ne tik padėjo suformuoti ekskursiją, bet ir leido surinkti naujausius istorinius faktus, kurie sugriovė senus, dar sovietmečiu suformuotus mitus apie šią vietą. Šv. Kazimiero g. 3: gyvasis Vilniaus istorijos metraštis Šv. Kazimiero gatvės 3-uoju numeriu pažymėtas pastatas yra tikras Vilniaus urbanistinės raidos metraštis, kuriame kiekviena siena, niša ar rūsio skliautas reprezentuoja vis kitą epochą. Tai unikalus architektūrinis ansamblis, kuriame, kaip teigia architektūros žinovai, viduramžių gotika, didingas barokas ir subtilus klasicizmas nekonfliktuoja, o harmoningai susilieja su XX a. vėlyvojo modernizmo estetika (grožiu). Šis pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, o jo unikalumas – jog per šimtmečius sugebėjo išlaikyti savo gyvąją socialinę funkciją – nuo didikų rezidencijos ir globos draugijų iki gyvybingo kurčiųjų bendruomenės kultūros centro. D, Baniūnienė istorines žinias apie pastatą pagilino, praplėtė ir patikslino. Gidė davė sutikimą šia informacija pasidalinti su mūsų skaitytojais. Laukite daugiau naujienų! (Bus daugiau) (Lengvai suprantama kalba) Lietuvos kurčiųjų draugijos pastatas Vilniuje šiemet dalyvauja garsiame architektūros festivalyje. Šis pastatas yra Šv. Kazimiero gatvėje, numeris 3. Gegužės 16 ir 17 dienomis čia vyko nemokamos ekskursijos. Lankytojai galėjo pamatyti senus gotikinius rūsius, gražius medinius laiptus, išskirtines freskas ir ypatingo grožio šviestuvus. Už šią gražią šventę dėkojame gidei Donatai Baniūnienei. (Parašai po nuotraukomis) Šv. Kazimiero g. , deš. – arkinis įėjimas į LKD pastato kiemelį. Būsimosios kurčiųjų buveinės erdvių ambasadorės. Jas apmokė Donata Baniūnienė. Ekskursantai po rūsio skliautais. LKD ir „Akiračio“ archyvo nuotr.
Autorius: Joana Vanagienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama