"Be-Ge Baltic": 30 metų atviros kultūros

"Be-Ge Baltic": 30 metų atviros kultūros...Kalbino Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Šiuolaikiniame verslo pasaulyje daug kalbama apie socialinę atsakomybę ir įtrauktį, tačiau ne kiekviena įmonė šiuos žodžius paverčia kasdiene realybe. Vis dėlto Klaipėdoje veikianti pramoninio siuvimo ir aptraukimo įmonė UAB „Be-Ge Baltic“ visa 30 metų veikla įrodo, kad verslo sėkmė ir bendruomeniškumas yra neatsiejami dalykai. Klaipėdos kurčiųjų centro vadovo Juliaus Buinicko teigimu, ši įmonė išsiskiria ypatingu tolerantiškumu darbuotojams su negalia ir nuolatiniu palaikymu kurčiųjų organizacijoms, tokioms kaip tėvų bendrija „Aidas“ bei sporto klubas „Šermukšnis“. Klaipėdos kurčiųjų lyderis sakė, jei nedirbtų dabartinio darbo, siektų įsidarbinti „Be-Ge Baltic“ – ar bereikia geresnio įvertinimo įmonei? Šiandien „Be-Ge Baltic“ gamybinėse patalpose sėkmingai dirba keturi darbuotojai su klausos negalia, kurių lojalumas ir sukaupta patirtis griauna bet kokius visuomenėje vis dar gajus stereotipus. Apie įmonės vertybes, komunikacijos iššūkius, virstančius kasdienybe, ir atviros organizacinės kultūros kūrimą kalbamės su UAB „Be-Ge Baltic“ generaline direktore Vaida Vaičaitiene. Tradicijos, patirtis ir požiūris į negalią Norėtume „Be-Ge Baltic“, kaip patrauklų darbdavį, pristatyti visai kurčiųjų bendruomenei. Todėl įdomu būtų sužinoti apie įmonės atsiradimo istoriją, veiklos sritį, kolektyvo dydį. „Be-Ge“ koncernas, kuriam priklauso Lietuvoje veikianti įmonė „Be-Ge Baltic“, savo veiklą vykdo jau daugiau nei 90 metų. Pati „Be-Ge Baltic“ savo veiklos pradžią skaičiuoja nuo 1995 m., tad praėjusiais metais minėjome gražų 30-metį. Esame lengvosios pramonės įmonė, veikianti tekstilės ir pramoninio siuvimo srityje – siuvame ir aptraukiame transporto priemonių sėdynių, baldų bei kitų tekstilinių gaminių užvalkalus, surenkame komponentus. Šiuo metu mūsų komandoje dirba 93 darbuotojai, pusė jų – kvalifikuotos siuvėjos. Dalis darbuotojų (apie 7 proc.) mus, kaip darbdavį, yra informavę apie turimą negalią. Svarbu paminėti, kad darbuotojas apie nustatytą darbingumo lygį darbdaviui praneša tik tais atvejais, kai nori pasinaudoti teise į įstatymų numatytas garantijas, lengvatas arba darbo vietos pagerinimą. Kokia yra darbuotojų su klausos negalia integracijos patirtis Jūsų įmonėje? Kiek jų dirba šiuo metu ir ką rodo praktika – ar tai lojalūs, ilgalaikiai specialistai, ar atitinka gamybos poreikius? Mūsų komandoje šiuo metu dirba keturi klausos negalią turintys darbuotojai. Jų darbo patirtis įmonėje – atitinkamai 25, 19, 10 ir beveik 3 metai. Tokie skaičiai geriausiai atspindi ne tik pačių žmonių lojalumą, bet ir organizacijos gebėjimą kurti aplinką, kurioje kiekvienas gali augti, tobulėti ir jaustis reikalingas. Tai itin stropūs, atsakingi darbuotojai, kurie savo kasdieniu darbu reprezentuoja įmonės vertybes. Dėl ilgametės patirties jie puikiai išmano savo darbo specifiką, yra sukaupę neįkainojamų praktinių žinių. Įdomu tai, kad neretai būtent darbuotojai su klausos negalia apmoko naujai ateinančius kolegas – perduoda jiems darbo subtilybes ir padeda greičiau perprasti gamybinį procesą. Mūsų atveju girdintieji naujokai dažnai mokosi iš senbuvių kolegų su klausos negalia. Tai tik patvirtina, kad įtrauki darbo aplinka gimsta per kasdienę pagarbą, kantrybę ir bendrą tikslą dirbti kokybiškai. Kai komanda atvira, skirtumai ne trukdo, bet stiprina. Iš kurčiųjų bendruomenės sulaukėte labai gražaus įvertinimo už pozityvumą, toleranciją, kuriamą palankų mikroklimatą įmonėje. Deja, nemažai daliai šalies darbdavių komunikacija su kurčiaisiais vis dar atrodo neįveikiama kliūtis, dėl kurios baiminamasi priimti tokius žmones. Kaip šį iššūkį sprendžiate Jūs ir kodėl praktikoje šie barjerai Jūsų negąsdina? Kasdienė praktika rodo, kad komunikacija su kurčiaisiais darbuotojais tikrai nėra sudėtinga. Svarbiausias veiksnys čia – abipusis nusiteikimas bendradarbiauti. Tiek patys darbuotojai, tiek jų kolegos bei vadovai deda pastangas aiškiai perteikti informaciją ir vieni kitus suprasti. Mes pasitelkiame paprastus, bet itin veiksmingus sprendimus: vizualinę informaciją, procesų standartizavimą, rašytinę komunikaciją ir gestus. Ilgainiui tai tampa visiškai natūralia darbo dalimi. Kai sprendžiame didesnės apimties organizacinius klausimus, pranešame apie pokyčius įmonėje arba organizuojame bendrus renginius, sklandžiai bendradarbiaujame su Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Klaipėdos teritorinio skyriaus specialistais. Tai užtikrina, kad informacija būtų aiški visiems ir darbuotojai jaustųsi visaverčiai kolektyvo nariai. Remdamasi sėkminga „Be-Ge Baltic“ patirtimi, ką galėtumėte patarti ar palinkėti kitų įmonių vadovams, kurie vis dar abejoja dėl sprendimo įdarbinti asmenis su klausos negalia? Kitoms įmonėms palinkėtume tiesiog nebijoti žengti šio žingsnio. Žmogų pirmiausia reikėtų vertinti pagal jo požiūrį į darbą, o ne pagal skirtumus. Klausos negalia visiškai netrukdo kokybiškai atlikti gamybinių užduočių – kur kas svarbiau yra aiškiai sureguliuoti procesai, pagarbus bendravimas ir abipusis noras susikalbėti. Iš pradžių gali atrodyti, kad tam prireiks ypatingų pastangų, tačiau sprendimai yra labai žemiški ir greitai integruojasi į kasdienybę. Mainais įmonė gauna lojalius, atsakingus ir savo amatą puikiai išmanančius specialistus, prisidedančius prie stiprios komandos kūrimo. Galiausiai, tai investicija ne tik į konkretų darbuotoją, bet ir į daug brandesnę bei atviresnę visos organizacijos kultūrą. Sėkmės istorijos iš pirmų lūpų Savo mintimis, kasdiene patirtimi ir atradimais įmonėje sutiko pasidalinti ir patys „Be-Ge Baltic“ darbuotojai su klausos negalia. Jų pasakojimai atskleidžia, kaip paprasti kasdieniai sprendimai ir nuoširdus administracijos dėmesys kuria saugią, motyvuojančią ir profesionalią darbo aplinką. Daiva Šilgalienė, siuvėja, įmonėje dirba 25 m. „Kasdien siuvame pačius įvairiausius gaminius, kuriuos užsako klientai iš Švedijos. Per tiek laiko čia esu visiškai pripratusi, o atmosferą darbe pavadinčiau labai draugiška – mes visi vieni kitiems mielai padedame. Labai džiugina įmonės požiūris į mūsų komunikaciją: kai tik organizuojami susirinkimai, juose visada dalyvauja gestų kalbos vertėja. Be to, vertimo paslaugas administracija užsako ne tik oficialių susirinkimų metu – bet kokią svarbią informaciją gamykloje mes visada gauname gimtąja gestų kalba, padedant profesionaliems vertėjams. Tai leidžia jaustis visaverte kolektyvo dalimi.“ Valdas Juška, montuotojas, įmonėje dirba 10 m. „Dirbu montuotoju. Kai 2016 metų gegužę čia įsidarbinau, neturėjau absoliučiai jokios patirties šioje srityje. Teko mokytis tiesiog dirbant, labai stengiausi ir jau po kokių trijų mėnesių sėkmingai „įsivažiavau“. Šiandien įmonėje skaičiuoju jau dešimtus metus ir drąsiai laikau save patyrusiu, daug žinančiu darbuotoju. Man šis montavimo darbas labai patinka. Komunikaciją su administracija vertinu pačiu aukščiausiu balu – bendravimas nuoširdus, niekada nekyla jokių nesusipratimų ar prieštaravimų. Gamybos vadovas Algirdas (Klovas – red.) visada pasirengęs padėti: pasiteirauja, ko trūksta, užsirašo reikalingas detales, operatyviai jas atneša ir išklauso kiekvieną mano prašymą. Su tiesiogine vadove meistre Aušra (Smulkiene – red.) taip pat puikiai sutariame. Ji įmonėje dirba tik apie metus, todėl labiau linkusi kalbėti žodžiu, o man taip ne viską pavyksta suprasti. Tačiau ji greitai rado sprendimą – svarbiausius dalykus man tiesiog parašo ant lapelio, paklausia, kokių medžiagų trūksta, aš parodau ir mes labai greitai įvykdome numatytą planą. Visi keturi darbuotojai su klausos negalia – trys moterys siuvėjos ir aš, vienintelis montuotojas – dirbame skirtinguose cechuose, o ir mūsų pertraukų laikas nesutampa, kasdienybėje susitinkame retai. Jei pasimatome, žinoma, persimetame vienu kitu gestu, bet gamyboje visi esame susitelkę į darbą. Galiu pasakyti, kad visa administracija, direktorė, buhalterė ir kiti darbuotojai su manimi bendrauja ypatingai šiltai – visada pasisveikina, paspaudžia ranką, šypsosi. Montuotojų kolektyve taip pat sutariame puikiai, čia nebūna jokių pykčių ar ginčų. Man čia tiesiog viskas patinka.“ Daiva Navardauskienė, siuvėja, įmonėje dirba apie 20 metų. „Du dešimtmečiai įmonėje prabėgo nepastebimai greitai. Prisimenu, kai tik įsidarbinau, tai buvo nedidelis, paprastas fabrikas. Pradžioje buvo sunku, daug nervinausi, nesigaudžiau, ką ir kaip daryti. Tačiau vėliau įsivažiavau, viską išmokau ir dabar dirbu sparčiai. Net gavusi užsakymą siūti visiškai naują, nepažįstamą gaminį, nestresuoju ir nebebijau – tiesiog nuolat mokausi. Per mano darbo metus įmonė stipriai pasikeitė. Iš pradžių persikėlėme į erdvesnes patalpas Šilutės plente, nors ilgainiui ir ten ėmė trūkti vietos. O kai įmonė persikėlė į visiškai naują, modernų pastatą LEZ teritorijoje, buvo tiesiog „vau“ efektas! Šiuolaikiška, erdvi aplinka suteikė milžiniškos motyvacijos, dirbti čia tapo labai malonu ir gera. Pati esu neprigirdinti, todėl ceche su girdinčiomis moterimis susikalbu be didesnių sunkumų. Atmosfera ceche labai teigiama, bendraujame visos kartu – tiek kurčiosios, tiek girdinčiosios. Mano meistrė (Rita Kačergienė – red.) taip pat nuostabi, su ja palaikome puikų ryšį. Kadangi pati šiek tiek girdžiu ir suprantu sakytinę kalbą, mielai padedu savo kurčioms kolegėms, jei joms nepavyksta su kuo nors susikalbėti – pabūnu jų „vertėja“. Labai apsidžiaugiau, kai prieš dešimtmetį čia įsidarbino montuotojas Valdas Juška – puikus darbuotojas, stebėjausi, kaip gerai vyras susitvarko su savo užduotimis. Didžiulis įmonės privalumas – organizuotumas. Direktorė ir administracija patys iš anksto pasirūpina gestų kalbos vertėjais, kai planuojamas susirinkimas ar svarbus pokalbis. Maža to, įmonė darbuotojams organizuoja ekskursijas, ir kelionėse mus jau visada lydi užsakytas vertėjas. Mums, kurtiesiems, nereikia dėl nieko sukti galvos: viskas išverčiama, visą informaciją žinome laiku. Tai suteikia neįtikėtiną ramybės ir patogumo jausmą. Jei iškyla asmeninių reikalų, meistrė visada supratingai išleidžia iš darbo. Mūsų direktorė – nuostabi, ji labai rūpinasi, kad gamykla nuolat turėtų užsakymų ir veikla nesustotų. Neturiu jokių problemų ir dėl poilsio – atostogas gaunu tiek vasarą, tiek žiemą, kada man labiausiai reikia, todėl pavyksta puikiai suderinti darbą ir poilsį. Iki mano pensijos liko dar nemažai – 14 metų. Labai noriu ir toliau sėkmingai dirbti šioje įmonėje.“ (Lengvai suprantama kalba) Klaipėdoje veikianti įmonė „Be-Ge Baltic“ jau 30 metų rodo puikų pavyzdį, kaip vertinti kiekvieną darbuotoją. Čia jau daug metų sėkmingai dirba keturi asmenys su klausos negalia. Įmonės vadovai visada pasirūpina gestų kalbos vertėjais per susirinkimus ir bendras keliones. Patys darbuotojai džiaugiasi labai draugišku kolektyvu, gera darbo aplinka ir nuolatine pagalba. (Parašai po nuotraukomis) Pramoninio siuvimo ir aptraukimo įmonė „Be-Ge Baltic“ Klaipėdoje. Vadovai ir darbuotojai (iš k.): siuvimo meistrė Anžela Želvienė, siuvėja Daiva Navardauskienė, siuvėja Aksana Kertenienė, Generalinė direktorė Vaida Vaičaitienė, siuvimo meistrė Rita Kačergienė, gamybos vadovas Algirdas Klovas, montavimo meistrė Aušra Smulkienė, montuotojas Valdas Juška, siuvėja Daiva Šilgalienė „Be-Ge Baltic“ archyvo nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama