K. Rimkienė: gyvenimo misija tarp gestų, sporto ir šeimos

K. Rimkienė: gyvenimo misija tarp gestų, sporto ir šeimos...Kalbino Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Kristina RIMKIENĖ – dviejų puikių, kurčiųjų sporto bendruomenėje jau dėl jų pačių asmeninių nuopelnų žinomų vaikų mama, klausos negalios šeimų bendrijos „Aidas“ pirmininkė, LGKVC vertėja ir LGKVA tarybos narė, „Akiračio“ neetatinė korespondentė, Klaipėdos kurčiųjų sporto klubo „Šermukšnis“ pirmininkė, o nuo šiol – ir LKSK viceprezidentė. Ir visose srityse, prie kurių prisiliečia, moteris kuria pokytį. Kaip vienoje paroje telpa tiek veiklų? Kurtumo genas „Į mūsų giminę iš motinos pusės yra įsisukęs „kurtumo genas“, – taip prisistato mūsų herojė. – Dvi mano tetos ir pusseserė yra kurčiosios. „Geno“ užtektinai teko man pačiai ir abiem mūsų su Mariumi vaikams.“ Pirmagimė dukra Marija, motinos žodžiais, faktiškai yra kurčioji. Geriausiai iš šeimos narių girdi sūnus Tadas, nors bet kuris audiologas turbūt pasakytų, kad ir jo rezultatai nėra puikūs. Sutuoktinio giminėje – visi girdintieji, jis pats apkurto vaikystėje, nuo vaistų. Kristinos motina ją, neprigirdinčiąją, išmokė kalbėti, skaityti, suprasti tekstą. To paties, kaip teigia, pašnekovė siekė ir savo vaikams: kad tvirtai jaustųsi dviejų kalbų aplinkoje. Išleido juos į girdinčiųjų mokyklas, bet niekada neskyrė nuo kurčiųjų bendruomenės. Atkreipiame pašnekovės dėmesį, jog viešojoje erdvėje ji ypač ėmė reikštis apie 2018 m. Moteris pritariamai linkteli galvą. „Apie tą laiką „paleidau“ savo vaikus“, – sako, turėdama galvoje, kad maždaug tuo metu jos vaikai tapo savarankiškesni, mažiau reikėjo pagalbos sakytinės kalbos įgūdžius ugdytis. Nuo tada mūsų herojė daugiau laiko galėjo skirti profesinei karjerai ir visuomeninėms veikloms. Ir nejučia įsisuko. „Mums labai pasisekė, nes abu mūsų vaikus mokė Klaipėdoje žinoma surdopedagogė Jolanta Bružauskienė. Jos darbo rezultatai stulbinantys“, – dėkingai apie ugdytoją atsiliepia pašnekovė. Tačiau čia pat prabrėžia: kurčių vaikų klausos ir sakytinės kalbos gebėjimai yra maždaug 70 proc. tėvų ir 30 proc. pedagogų darbo rezultatas. Anot jos, be visiško šeimos atsidavimo iš negalios gniaužtų ištrūkti nepavyks, lietuvių kalbos pasaulis neatsivers. Beje, tarp K. Rimkienės įgytų trijų universitetinio lygio – dviejų bakalauro ir vieno magistro laipsnio diplomų yra ir surdopedagogikos, įgytas dar prieš susilaukiant savo atžalų. Mūsų herojė iš tų kurčiųjų sistemos žmonių, kurie nevengia nepatogių temų. Ji sako: „Neįsivaizduoju, kaip aš, be LGK, būčiau susikalbėjusi su savo dukra, kol ji nemokėjo lietuvių kalbos.“ Ir suprantame, kad mama viešai diskutuoja su girdinčiais kurčiųjų vaikų tėvais, kurie šeimoje atsisakė gestų kalbos. Nors pačios Kristinos gimtoji kalba yra lietuvių, Rimkų šeimoje LGK yra pagrindinė kalba, nes vyras ir tėtis negirdi ir vienintelis nesinaudoja klausos aparatais. Du trečdaliai gyvenimo su gestų kalba Kai iš Litorinos mokyklos sulaukė pasiūlymo dirbti kurčiųjų istorijos mokytoja (toje pat ugdymo įstaigoje prieš tai moteris dirbo auklėtoja, administratore, popietinio mokymo auklėtoja), prisimena, kad pamokų medžiagą gestų kalba iš vakaro iškaldavo mintinai. Tuomet ateidavo į pamoką ir visą turinį „išpildavo“. Tačiau rezultatai nebuvo stulbinantys. „Kalbėjau „kalke“, tad vaikai suprato ne viską. Persilaužti užtruko. Mano pirmąja gestų kalbos mokytoja tapo kurčioji kolegė Rita“, – dėkingai prisimena pašnekovė. Gestų kalbos gramatikos mūsų herojė mokėsi savarankiškai, taip pat stebėdama kurčiųjų pokalbius. Šiandien Litorinos mokyklos mokytojų sąraše K. Rimkienės pavardės nėra, bet iš įstaigos gyvenimo ji nepasitraukė: dalyvauja jame kaip „Šermukšnio“ ir „Aido“ vadovė, o kartais tiesiog kaip LGK vertėja. Socialiniuose tinkluose vis skaitome apie kartu su ugdymo įstaiga jos ar jos kartu su kolegomis įgyvendinamus projektus: stovyklas, ekskursijas, mokymus. Mūsų herojė taip pat yra dirbusi surdopedagoge profesinėje mokykloje. Tačiau šiuo metu ji savo karjerą sako vystanti kita kryptimi, o pedagoginį darbą pristabdė. Sprendimą aiškina tuo, jog švietime „pusinis atsidavimas“ neįmanomas. „Mokytojai savo darbo valandų paprastai neskaičiuoja“, - tikina pašnekovė. Tačiau, remdamasi dvilype – vaikų su klausos negalia mamos ir surdopedagogės, istorijos mokytojos – patirtimi, K. Rimkienė kartu bando ieškoti atsakymo į vieną sudėtingiausių šio meto švietimo klausimų – valstybinio lietuvių kalbos egzamino turinio prilyginimą girdintiesiems. „Perskaityti kūrinį, jį suvokti, parašyti rišlią kūrinio analizę, tegu ir vartojant iki 250 leksinių vienetų apimties sumažintą žodyną, ypač žinant, jog mūsų vaikai neskaito grožinės literatūros kūrinių (masiškai neskaito!), jiems yra per sunku. Nerimauju, kad pamažėle risimės į sovietinius laikus, kai su universitetiniu išsilavinimu kurčiųjų faktiškai nebuvo. Nusibrauks visų kitų dalykų pasiekimai, nes karjeros studijos taps nepasiekiamos dėl neišlaikyto lietuvių kalbos egzamino“, – dėsto savo poziciją K. Rimkienė. Negerą tendenciją esą atskleidė pernai metų egzamino rezultatai: ir Vilniuje, ir Klaipėdoje dauguma kurčiųjų lietuvių kabos egzamino neišlaikė. „Išankstinis kūrinio turinio vertimas į gestų kalbą? Norėčiau pamatyti, kuris kurčiasis vertėjas imsis atsakomybės versti taip, kad atsiskleistų potekstės, kai ir mes, lietuvių kalbos gimtakalbiai, ne visada idėją vienareikšmiškai suprantame? LGK egzaminas? Pritariu, tai labai svarbu kurčiųjų savivertei, tapatybei įsivertinti. Bet kokią naudą LGK egzaminas turės stojimui į aukštąsias mokyklas?“ – beria rūpimus klausimus į eterį K. Rimkienė. Klausiame, o kaip Rimkų vaikai – ar pavyko jiems įveikti neskaitymo demoną? „Atrodo, kad mano vaikams bus viskas gerai“, – atsako į provokaciją pašnekovė. Sporto vertėjos specializacija Mūsų herojė jau spėjo išsiskirti ir LGK vertėjų būryje. Ji seniai subrendo kaip LGK vertėja, bet „iššovė“ viešumoje, kai ją atrado Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas ir pakvietė versti deflimpiadoje Brazilijoje. Dar labiau save kaip sporto srities vertėją K. Rimkienė įtvirtino Europos buriavimo čempionate, kur kartu su trimis kolegėmis: Virga, Nina ir Gabija – puikiai susidorojo su daugybe laukusių varžybų iššūkių. Tad, kai vėl Kristina buvo pakviesta vykti kaip LGK vertėja į Tokijo deflimpiadą, tai buvo tarsi savaime suprantama. Tiesa, šių kurčiųjų žaidynių ir, kaip teigiama sporto bendruomenėje, medalių viltis apkartino prieš pat žaidynes patirta M. Rimkutės, dukros, trauma. Tačiau darni šeima įrodė, kad ir sunkiai etapais geba mobilizuotis. Rimkai susitvarkė su iššūkiu ir, atrodo, jau užsigydė žaizdas. Indėlis į kurčiųjų sportą O ką Kristinai reiškia naujos visuomeninės LKSK viceprezidentės pareigos? Parodytą didelį pasitikėjimą, pasak moters, kurį dar tik teks pateisinti. K. Rimkienė komentuoja, kad „LKSK prezidentas Edvinas Kriūnas tiek daug padaręs dėl kurčiųjų sportininkų, kad, vargu ar kam šiuo metu pavyktų daugiau“. Ir vardija: pasamdyti geriausi šalies treneriai, dėmesys sportininkų sveikatai ir gerovei, operatyvi pagalba ištikus traumoms ir nemokamos operacijos, kurias atlieka žymiausi šalies chirurgai, bei pooperacinė reabilitacija. Ne mažiau svarbu, ilgas solidžių rėmėjų sąrašas ir rinktinės narių aprūpinimas nemokamu sporto inventoriumi, apranga, suteikiamos sąlygos treniruotis. Ir svarbiausia – pagarbūs santykiai, nuopelnų viešinimas, bendrystė. Dėl to naujoji viceprezidentė teigia savo veiklą kreipsianti į kitą flangą. Ketina prisidėti ieškodama naujų sporto talentų ir stiprindama kurčiųjų sportinį judėjimą per klubus. Santūriai sako, kad „Šermukšnio“ sporto klubas, kuriam ji neseniai išrinkta vadovauti, o prieš tai buvo jo ilgametė valdybos narė ir projektų įgyvendintoja, turi sukaupęs veiklų patirties. Ji norėtų ja dalintis su kitais miestais, juolab Panevėžio ir Šiaulių klubams neseniai pradėjo vadovauti naujos pirmininkės. K. Rimkienės sąskaitoje yra įgyvendintų projektų, sudariusių sąlygas vaikams ir jaunimui „pasimatuoti“ kelias sporto šakas, ji svarsto iniciatyvą pratęsti kituose projektuose. Atėjo esą laikas kurčiųjų trenerių mokymams apie kurčiuosius: kalbą, kultūrą, identitetą. Jos nuomone, svarbu sukurti sporto bendruomenei kuo daugiau galimybių, užpildyti laisvalaikį patraukliomis veiklomis ir susitikimus dažninti. Taip pat – suintensyvinti darbą su savivaldybių sporto skyriais. Po 2025 m. Tokijo deflimpiados vykusiame ICSD kongrese E. Kriūną ir K. Rimkienę „užkabino“ Tarptautinio olimpinio komiteto atstovės pranešimas, kuriame ji ragino prie nacionalinių sporto organizacijų vykdomųjų komitetų burti sportininkų atstovų komisijas. Ir neseniai LKSK buvo maloniai nustebintas sužinojęs, kad Lietuva yra pirmoji šalis, kuri po deflimpiados pasikvietė TOK lektorių supažindinti su tokios komisijos sudarymo ir veiklos principais. Štai tokiais žodžiais LKSK viceprezidentė pristato savo „minimum“ programą. Regioninės tėvų bendrijos lyderė „Aido“ pavadinimu Klaipėdos regioninė tėvų bendrija veikia seniai. Tačiau apie 2018 m. organizacijai iškilo grėsmė išsivaikščioti. Tuomet K. Rimkienė sulaukė nacionalinės šeimų bendrijos PAGAVA vadovės R. Sitavičienės skambučio su kvietimu perimti organizacijos vairą. „Po organizacijos, kurios pavadinimas dabar yra klausos negalios šeimų bendrija „Aidas“, dokumentais yra mano, kaip pirmininkės, parašas, tačiau iš tiesų mes esame dvi lygiavertės vadovės. Antroji – Simona Petrovskaja. Abi mes organizacijai atiduodame savo stiprybes. Pasiskirstėme pareigomis: ji dirba su girdinčiais klausos negalią turinčių vaikų tėvais, aš – su kurčiaisiais. Kartu baigėme ir NVO lyderių akademiją „Verta“, kartu dalinamės atsakomybių ir pareigų naštą“, – apie tai, kaip „veža“ bendrystė, žiūrėjimas viena kryptimi, pasakoja K. Rimkienė. „Sutinku su LKD prezidente V. Lukošiūte: ALF mokymai buvo tikras iššūkis, bet ir jų nauda milžiniška. Išmokome rengti strategijas ir numatyti taktinius žingsnius joms įgyvendinti. Dabar pačios geriau suprantame apie savo tikslus“, – atskleidžia mūsų herojė. Projektai turbo greičiu Akivaizdu, K. Rimkienė tik didina veiklos apsukas. Taigi, klausiame tiesiai: kelių projektų veiklose dabar ji dalyvauja? „Septynių, – netrunka suskaičiuoti pašnekovė. – Yra regioninių, respublikinių, mūsų individualiai įgyvendinamų ir tokių, kuriuose mes esame partneriai. Vieni parengti nuo LGKVA, kiti nuo „Šermukšnio“ ar kaip LKSK veiklų dalis, dar kiti nuo PAGAVOS ar su LKD Kauno KC. Šiuo metu laukiame dar dviejų paraiškų atsakymų.“ Belieka papildyti, kad bent 5 iniciatyvos yra mūsų herojės asmeninis indėlis į kurčiųjų aruodą. „Jei projektas „dėl varnelės“, paviršutiniškas ar jo imamasi tik todėl, kad figūruoja magiški žodžiai „asmenims su klausos negalia“, mums tai yra nepriimtina. Geriau spręsti mažą, bet konkrečią problemą“, – pirmąkart K. Rimkienė „adresuoja“ skepsį neįvardytų projektų rengėjų adresu. Užsimenu apie „Aido“ projektą, sulaukusį LKD rezonansinės reakcijos, kai psichologinės konsultacijos buvo teikiamos per gestų kalbos vertėją. „Ir iki mūsų projekto buvo kurčiųjų, kurie psichologo paslaugomis naudojosi privačiai, teikiamomis lietuvių kalba. Tad mūsų iniciatyva – iš esmės nebuvo „prieš srovę“. Tiesiog sudarėme klientams alternatyvią LKD nemokamą galimybę.“ „Projektas buvo skirtas Klaipėdos regiono gyventojams. Tačiau pradėjo kreiptis asmenys iš kitų regionų. ALF atsiklausėme: ar galime regioniniame projekte teikti paslaugas visos Lietuvos gyventojams? Leidimą gavome. Atkreipėme dėmesį, kad mūsų paslaugomis buvo naudojamasi ypač sudėtingais atvejais. Dažnai trijų psichologo konsultacijų nepakakdavo (tiek buvo numatyta 1 asmeniui projekte). Nenorėjome žmonių nuvilti. Susėdome ir ieškojome būdų pritraukti papildomų lėšų konsultacijoms. Ir mums pavyko“, – pasidžiaugė projekto iniciatorė. Šeima – uostas ir variklis Pokalbiui artėjant į pabaigą vėl grįžtame prie Rimkų šeimos. Vaikai yra LKSK rinktinės nariai, sūnus Tadas – taip pat U-17 girdinčiųjų rinktinės narys, jo treniruočių ir varžybų grafikas itin intensyvus. Pirmagimė Marija šiemet baigia vidurinę mokyklą, ruošiasi valstybiniams egzaminams, studijoms. Be to, po reabilitacijos vis intensyviau įsiraukia į treniruočių ciklą. Vyras yra smulkusis verslininkas, gamina pagal individualius užsakymus korpusinius baldus. Ir, kaip teigia sutuoktinė, taupo šeimos biudžetą, beveik visus namo įrengimo ir remonto darbus atlikdamas pats. Pati K. Rimkienė paskendusi profesinėse veiklose. Šeima gyvena 18 km už Klaipėdos ir turi 12 arų žemės prie namo. Visi labai užimti, turi daug įsipareigojimų. „Kaip pavyksta šeimą išlaikyti kartu?“ – teiraujamės. „Mes pasiskirstę darbais, žinome visi apie kiekvieno užimtumą, bet turime bendrą įsipareigojimą vienas kitam: nors ir trumpas, bet kokybiškas laikas kartu“, – pasidalija herojė. Šis interviu, deja, buvo „intervencija“ į vienintelį gegužės mėnesio Rimkų savaitgalį, kurį jie leido kartu. Šeima mėgavosi pirties malonumais. Gyvenimo misija – iš prisiimtų atsakomybių Mūsų pokalbis – nuotolinis. Daugiau kaip už 300 kilometrų namo terasoje sėdi moteris, apie kurią pažįstami sako: šilta, draugiška, geranoriška, o kolegos – labai darbšti, greita mokytis, dalykiška, kompetentinga. Visų svarbiausia: savo negalios bičiuliams ji raško vaisius jau ne tik iš bendruomenės daržo. Siekia iš kur kas toliau. Ir veikia tarsi nešiotųsi savyje perpetuum mobile (amžinąjį variklį). „Jau 8 metus gyvenu jausdama tarsi kažkas mane vestų už rankos. Įsiklausau. Ir vis juntu, kad dar neišpildžiau visų man skirtų užduočių. Tad einu toliau ir vis randu ką veikti. Tikiu, kad ateis metas, kai šis intensyvus etapas baigsis. Kaip baigėsi ir prieš tai buvęs vaikų auginimo metas. Ir tuomet bus kitas, apie kurį šiandien dar nežinau“, – pašnekovė tikina, kad gyvenimas parinks tinkamiausią kelią. (Lengvai suprantama kalba) Šis pasakojimas apie Kristiną Rimkienę. Moterį, kurios gyvenimo misija – visiškas atsidavimas šeimai ir kurčiųjų bendruomenei. Ji augina du vaikus su klausos negalia ir yra rūpestinga, mylinti mama. Jos darbas ir visuomeninė veikla apima gestų kalbą, tėvų bendrijos „Aidas“ veiklą ir sportą. Visose srityse ji daro pokytį. Neseniai ji išrinkta Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto viceprezidente. (Parašai po nuotraukomis) 2025 m. Portugalijoje vykusioje EFSLI konferencijoje kartu su kolegėmis Virga ir Nina. LKSF viceprezidentė K. Rimkienė ir prezidentas E. Kriūnas. Kristina Rimkienė. Su Klaipėdos kurčiųjų sporto klubo „Šermukšnis“ tarybos nariais: Giedriumi, Toma, Donata ir Juliumi. Vertimas į žodinę kalbą Klaipėdoje vykusioje konferencijoje. Asmeninio albumo ir LKSK archyvo nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama