Lygybė per kalbas: kodėl Lietuvai reikalingas Lietuvių gestų kalbos įstatymas?

Lygybė per kalbas: kodėl Lietuvai reikalingas Lietuvių gestų kalbos įstatymas?...Anželika TERESĖ Aurelija BANIULAITIENĖ Vyriausybės nutarimu 1995 m. lietuvių gestų kalba (LGK) buvo pripažinta kaip kurčiųjų gimtoji kalba. „Šiuo nutarimu žengėme pirmą, tvirtą, rimtą žingsnį, dabar norime žengti ir antrąjį“, – kalbėdamas apie LGK įstatymo poreikį, forumą pradėjo jo moderatorius Vytautas Pivoras. Apie tai, kad reikia naujo sisteminio požiūrio į LGK ir kad minėtas nutarimas jau neatitinka dabartinės situacijos bei poreikių, diskutuota balandžio 30 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir Vilniaus kolegijos Gestotyros centro (GC) organizuotame forume „Lygybė per kalbas. Ko negalima nežinoti apie lietuvių gestų kalbą?“. Dialogas, griaunantis visuomenės mitus „Forumas inicijuotas, atsižvelgiant į bendruomenės poreikius, kurie atsakingai perduodami ir yra išgirsti LR Prezidento. Ir dėl to Prezidento komanda šiuo metu rengia LGK įstatymo projektą. Siekiant rasti geriausius LGK tvarkybos klausimų sprendimus, buvo analizuojama lietuvių kalbos tvarkybos sistema ir kalbos puoselėjimo praktika Lietuvoje, vyko įvairūs susitikimai, o vaisingi pokalbiai su VLKK atvedė iki lingvistus, mokslininkus, valdžios institucijų ir kurčiųjų interesams atstovaujančių organizacijų atstovus subūrusio kalbų forumo“, – apžvelgė LGK padėtį Vilniaus kolegijos Gestotyros centro (GC) vadovė Anželika Teresė. „Tai svarbus ir itin būtinas didelio proceso etapas, – kalbėjo apie forumo svarbą apjungti idėjas ir nuomones A. Teresė, – šviesti visuomenę apie LGK ir bendruomenės poreikius, diskutuoti, įvardinti svarbiausius klausimus, šios dienos iššūkius bei tam tikra prasme įsipareigoti ir įpareigoti.“ VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, atidarydama forumą, priminė, kad VLKK kalbos forumai rengiami jau penktus metus, kaskart pasirenkant mažiau žinomas, kartais kiek nepatogias temas. Šį kartą įsiklausyta į gestakalbių poreikius. „LGK apaugusi daugeliu mitų, atrodo, kad tai siauros žmonių grupės kalba, kad visame pasaulyje ji tokia pati, todėl susitikti pasikalbėti, mažinti atstumus tarp žmonių yra mažiausia, ką gali padaryti Kalbos komisija ir pati kalba – sakytinė, rašytinė ar LGK. Mes turime susikalbėti, kad būtume stipri bendruomenė“, – sveikindama forumo dalyvius sakė VLKK vadovė. Forume sveikinimo žodį tarusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė pripažino, kad tokie forumai labai reikšmingi, jie padeda griauti stereotipus ir kurti dialogą. „Ženkime ten, kur lietuvių gestų kalba ne skiria mus, o vienija, kur lygybė yra ne siekis, o realybė“, – kvietė viceministrė. A. Teresės teigimu, būtent tai forume ir įvyko: „Tai buvo pirmas žingsnis link tokio plataus dialogo su mokslininkais, politikais, kurčiųjų organizacijų vadovais. Pamatėme jų nuoširdų įsitraukimą, norą spręsti kylančius klausimus drauge, atsakomybės jausmą – kad LGK įstatymas ir jo tolimesnis kelias nėra tik šios bendruomenės reikalas, tai – visuomenės atsakomybė.“ Nuo medicininio modelio prie kalbinės bendruomenės Forume buvo perskaityti trys pranešimai, kuriais nuosekliai pristatyta LGK, įvardyti būsimo įstatymo privalumai bei aptarta situacija Lietuvoje. Pirmasis pranešėjas, LGK norminimo pradininkas, GC vykdomo projekto ekspertas-konsultantas Mantrimas Danielius pranešime „Lietuvių, gestų ar kalba?“ pabrėžė, kad „LGK yra visavertė, turinti visus kalbai būdingus lygmenis“. Jis kvietė į kurčiuosius žvelgti kaip į kitakalbius, nes pradžioje jie mokosi LGK, o vėliau – rašytinės lietuvių kalbos. „Kai su jais daugiau bendrauji, supranti, kad jie ir yra daugiau kitakalbiai nei asmenys su negalia“, – teigė M. Danielius, pridurdamas, kad dvikalbystė visada yra gerai, ypač kai kalbos tokios skirtingos. Kartu pranešėjas stebėjosi, kad per trisdešimt metų nėra nuosekliai vykdyti LGK tyrimai ir iki šiol ji nėra tinkamai sunorminta: „Yra pinigų vertimui, bet jie nėra skiriami tyrimams.“ LKNUC gestų kalbos sklaidos ir mokymo skyriaus metodininkė, sukaupusi patirties Lietuvoje ir Suomijoje (kur gestų kalba turi valstybinį statusą), bei aktyvi kurčiųjų teisių gynėja Mona Paula Kumžaitė pranešime „10 priežasčių, kodėl reikia LGK įstatymo“ išskyrė esminius argumentus. Nors Lietuvoje gyventi gera, kurčio žmogaus poreikiai vis dar ignoruojami kone kiekviename amžiaus tarpsnyje – nuo gimimo iki pat senatvės. Gestų kalba reikalinga ne tik bendravimui – tai susiję su žmogaus teisėmis visose srityse, todėl pokyčiai būtini oresniam gyvenimui. „Pigiau ir teisingiau yra užtikrinti kalbą iš karto, o ne taisyti žalą po to, ir už tai atsakinga valstybė“, – įsitikinusi M. P. Kumžaitė. Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentė Vaida Lukošiūtė aptarė LGK mokymosi galimybes ir LKD rengtas LGK įstatymo gaires, įvardydama kalbos puoselėjimo kryptis bei atsakingus vykdytojus. Ji priminė, kad ilgą laiką Lietuvoje dominavo medicininis modelis, kai kurtumas buvo laikomas problema, o pagrindinis tikslas – „pataisyti“ klausą. Šiandien artėjama prie naujo modelio – kurtieji laikomi kalbine ir kultūrine bendruomene, o LGK – savarankiška, nepriklausoma Lietuvos kalba. Pasak LKD prezidentės, vaikas turi teisę mokytis ir bendrauti LGK nuo kūdikystės, nes vėlyvas kalbos įgijimas daro ilgalaikę žalą. Šis procesas laikosi ant keturių ramsčių – šeimos, švietimo, vertėjų ir viešojo sektoriaus. Nors nėra iliuzijų, jog visi girdintieji mokysis LGK, tačiau kuo daugiau žmonių ją mokės, tuo laisvesnis bus gyvenimas ir stipresnis ryšys su visuomene. LKD mato būtinybę užsiimti nuosekliu LGK tvarkybos, tyrimų, norminimo darbu ir jį patikėti atlikti GC. Teisiniai aspektai ir universalaus dizaino būtinybė Diskusijoje dalyvavusi kultūros viceministrė Edita Utarienė (kadangi lietuvių kalba rūpinasi būtent Kultūros ministerija) pritarė, kad atėjo laikas atsigręžti į kultūrinę bei kalbinę įvairovę ir pačią kalbą, o ne tik į socialinę integraciją: „Kultūros ministerijai reikia atsigręžti į kalbą.“ Bene daugiausiai į LGK problematiką ir įstatyminę bazę įsigilinusi LR Prezidento patarėja Vaida Budzevičienė neabejoja, kad LGK įstatymo priėmimas keis požiūrį į gestų kalbą. „Pradėjome nuo prieinamumo, o pasirodo, kad čia didelis Lietuvos turtas“, – apie LGK reikšmę kalbėjo Prezidento komandos narė. V. Budzevičienė pabrėžė, kad itin svarbu įstatyme teisingai parinkti sąvokas, apimančias viską, kas sietina su kalba, pavyzdžiui, kaip tinkamai apibrėžti terminą „gestakalbis“. „Gestakalbiai – labai gera sąvoka, ji iš esmės apverčia mąstymą“, – tvirtino Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos narė Ana Staševičienė. Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis dar šlubuoja praktinis įstatymų įgyvendinimas: „Vis dar turime institucinį aklumą ir „varnelių“ žymėjimo kultūrą.“ Akcentuodama universalaus dizaino naudą, A. Staševičienė pirmiausiai išskyrė saugumą krizinėse situacijose: „Pagalvokime apie krizinę situaciją, kurioje gali būti triukšminga, – gi gestakalbiai turi privalumą komunikuoti tarpusavyje sėkmingiau negu girdintieji.“ Tačiau esą realybė liūdna – net 97 proc. Lietuvos įstaigų neužtikrina saugios evakuacijos negirdintiems ar prasčiau girdintiems žmonėms. Mokslo potencialas ir ateities perspektyvos Vilniaus universiteto (VU) Lituanistinių studijų katedros profesorė prof. Loreta Vilkienė teigė, kad tolesnei LGK plėtrai trūksta gestakalbių studentų, kalbos specialistų ir tyrėjų. „Jei būtų užtikrintas finansavimas, aukštoji mokykla tikrai atsivertų šios kalbos puoselėjimui“, – tvirtino mokslininkė. Nors sistemingų tyrimų trūksta, prof. L. Vilkienė pasidžiaugė, kad šioje srityje jau auga jaunoji specialistų karta. Ji įvardijo VU magistrę Ievą Pečiulytę-Silaevą, disertaciją rengiančią A. Teresę bei forumo dalyvę, Gestotyros centro specialistę Gedvilę Diržiūtę. Pastaroji, sėkmingai baigusi taikomosios kalbotyros magistrantūros studijas VU, buvo apdovanota už geriausią 2025 m. magistro darbą humanitarinių mokslų srityje (tyrimų sritis – kurčiųjų šeimų kalbos politika), o tai tik patvirtina, kad kurtieji gabūs, stropūūs, jų moksliniai darbai vertingi. Apie tai, kaip universitetai galėtų labiau prisidėti prie gestakalbių studentų galimybių, kalbėjo ir VDU Lituanistikos katedros vedėja, VLKK narė doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė. Jos teigimu, įtraukčiai trukdo standartizuotas tradicinis mokymas, todėl aukštosioms mokykloms reikia lankstumo bei glaudesnio dialogo su bendruomenėmis. Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos PAGAVA pirmininkės pavaduotoja Joana Vanagienė komentavo, kad būtina šviesti ir pačius tėvus, rodant jiems gestų kalbos vertę, nes kartais šeimos, vedamos išankstinių nuostatų, pasirenka tik medicininį kelią. Šis forumas padarė stiprų postūmį kalbėtis apie LGK plačiau, megzti būsimo įstatymo įteisinimo galimybes ir kurti jam tvirtą užnugarį. Kad klausimas yra itin aktualus, įrodo ir visuomenės dėmesys – šiuo metu titruotas ir į LGK išverstas forumo įrašas fiksuoja didžiausias peržiūras VLKK forumų istorijoje. (Lengvai suprantama kalba) Vyko forumas „Lygybė per kalbas“. Jį organizavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Vilniaus kolegijos Gestotyros centras. Dalyviai kalbėjo, kad Lietuvai reikalingas Lietuvių gestų kalbos įstatymas. Forumo metu padarytos kitos išvados: gestų kalba yra visavertė kalba; kurtieji labiau kitakalbiai, nei turintys negalią; trūksta gestų kalbos tyrimų; gestų kalba reikalinga visiems. Lietuvos Prezidento komanda rengia įstatymą ir įsitikinusi, kad jo priėmimas keis požiūrį į gestų kalbą. (Parašai po nuotraukomis) Prezidento patarėja V. Budzevičienė, KM viceministrė E. Utarienė, LKD prezidentė V. Lukošiūtė. Pirmoji panelinė diskusija. Pranešėjas M. Danielius. Diskusijos dalyvės: V. Budzevičienė, A. Staševičienė, J. Levickienė, prof. L. Vilkienė,M. P. Kumžaitė. Organizatorių nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama