Kurčiųjų meno mėgėjų stovykla 2026

Kurčiųjų meno mėgėjų stovykla 2026...„Akiračio“ informacija Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD) tęsia Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Kurčiųjų meno festivalis 2026“. Vasario 27 – kovo 1 dienomis vyko viena svarbiausių projekto dalių – kurčiųjų meno mėgėjų stovykla. Į kūrybines dirbtuves semtis naujų patirčių Vilniuje susirinko 80 dalyvių iš įvairių šalies miestų. Ši iniciatyva įgyvendinama jau antrus metus iš eilės. Pasiteisinusi metodika perkelta ir į šių metų darbotvarkę: dalyviai pirmiausia tobulinosi atskirose scenos menų dirbtuvėse, o vėliau subrandintas idėjas apjungs bendram festivalio pasirodymui. Kiekvienas meno mėgėjas kūrybinę grupę rinkosi laisvai, pagal savo interesus. Keturi meistrai – keturios patirtys Stovyklos koordinatorius, LKD viceprezidentas ir gestų kalbos dainų atlikėjas Paulius Jurjonas, į stovyklą pakvietė keturis aukšto lygio lektorius: Dawn Jani Birley – Kanados aktorę ir vaidybos lektorę, Erwan Cifra – gestų kalbos poezijos meistrą iš Prancūzijos, Viktoriją Vaičiūnaitę – šokių mokytoją, pedagogę ir LGK vertėją, Jūratę Pugačiauskienę – vieną iš kurčiųjų bendruomenės lyderių, imituojamųjų dainų specialistę. Ypatingas šių metų akcentas – kartų bendrystė. Siekiant ugdyti būsimus talentus, kartu su suaugusiaisiais pirmąkart repetavo vaikų grupės iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių. Gausų būrį mažųjų atlikėjų iš Kauno į sostinę atlydėjo buvusi LKD diktorė Jurgita Jankutė. Nuo asmeninių dramų iki meno teorijos Pirmoji diena buvo skirta pažinčiai su lektoriais ir būsimojo festivalio scenarijumi. Lektoriai dalijosi asmeninėmis istorijomis, atskleidė savo praktikuojamo meno žanro subtilybes. Kanadietė D. J. Birley, trečios kartos kurčioji, pasakojo apie savo vingiuotą kelią į profesionalią sceną. Prieš tris dešimtmečius palikusi tėvynę dėl geresnių galimybių Europoje, ji sėkmingai sugriovė mitą, esą kurtieji negali vaidinti. Buvusi tekvondo meistrė vaidybą atrado studijuodama Gallaudeto universitete. Šiandien, sugriovusi aibę stereotipų, pasitelkusi talentą ir ryžtą, moteris žengia dar toliau: kuria teatrą ir pasaulį, kuriame „telpa“ visi ir visi yra ypatingi. Stovyklos dalyviams ji pažadėjo įkvėpimą ir profesionalų, bet švelnų ugdymą. J. Pugačiauskienė apžvelgė imituojamųjų dainų istoriją Lietuvoje, prisimindama šio žanro aukso amžių ir lietuvių laimėjimus tarptautinėje erdvėje. Ji atvirai aptarė „pilkąją zoną“ tarp dainų imitavimo „kalke“ ir gestų kalba bei šiuolaikines tendencijas. E. Cifra, stovyklos organizatorių vadinamas „pusiau lietuviu“, mūsų šalyje lankosi jau penktą kartą ir supranta lietuvių gestų kalbą. Jis yra profesionalus gestų kalbos literatūros atlikėjas, ypač vertinamas dėl vizualinio vernakulo (VV) technikos. Savo žiniomis pasidalinęs jau 60-yje šalių, šįkart jis padėjo dalyviams suprasti skirtumus tarp gestų kalbos poezijos, literatūros ir VV. Jo dirbtuvės itin sudomino mažuosius – jas pasirinko beveik visi jaunieji stovyklos dalyviai. V. Vaičiūnaitė, prisistačiusi kaip zumbos trenerė, choreografė, mokslininkė ir LGK vertėja, išjudino auditoriją praktiniais pratimais. Ji pademonstravo, kaip šokis be muzikos, pasitelkiant kūno perkusiją, šviesas ir spalvas, gali būti paveikus ir nuostabus. Artėjant didžiajam pasirodymui Birželio 27 d. Vilniuje vyksiančio festivalio scenarijų parašė dramaturgė Eglė Poškevičiūtė. Nors detalės saugomos paslaptyje, organizatoriai išdavė, jog tai bus detektyvinė istorija. Atitinkamas bus ir aprangos kodas, tad festivalyje galime tikėtis sutikti personažus, primenančius Šerloką Holmsą, Džesiką Flečer ar Erkiulį Puaro. Antrąją ir trečiąją stovyklos dienas vyko intensyvus darbas: komandos atskirose kūrybinėse dirbtuvėse toliau vystė savo idėjas, jungė skirtingas meno formas ir ruošė bendrą sceninį pasirodymą. Stovykla baigėsi bendromis repeticijomis ir pasiruošimu filmavimui. Festivalio renginio režisierė Orinta Zuzo džiaugėsi lektorių kūrybiškumu ir išskyrė D. J. Birley vaidmenį – būtent jai tenka užduotis visų grupių darbus apjungti į vientisą, įsimintiną pasirodymą. Režisierė tikina: „Neabejojame, žiūrovų nenuvilsime.“ (Lengvai suprantama kalba) Surengta kurčiųjų meno mėgėju stovykla. Tai pasirengimas kurčiųjų meno festivaliui. Stovykloje veikė vaidybos, gestų kalbos poezijos, Imituojamųjų dainų ir šokių dirbtuvės. 80 meno mėgėjų pasiskirstė į dirbtuves pagal savo mėgstamą meno sritį. Stovykloje dalyvavo ir grupė vaikų. (Parašai po nuotraukomis) Kurčiųjų meno mėgėjų stovykloje – 80 dalyvių. Jaunieji kūrėjai semiasi idėjų iš patyrusių meistrų. L. Miskelio ir autorės nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama