Treneris L. Drazdauskas - apie 25 metus kurčiųjų sporte ir istorinį auksą

Treneris L. Drazdauskas - apie 25 metus kurčiųjų sporte ir istorinį auksą...Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Lietuvos kurčiųjų rinktinės treneriai sporto pasaulyje žinomi ne tik dėl jų auklėtinių pasiekimų. Jie patys yra asmenybės, netolimoje praeityje garsinę Lietuvą, atsidavusiai tarnaujantys jai šiandien ir vertinami bei mylimi kurčiųjų sporto bendruomenės. Laimis DRAZDAUSKAS – ilgametis kurčiųjų orientacininkų rinktinės treneris, yra viena iš tokių asmenybių. Šiame straipsnyje pašnekovas pasakoja apie savo sportinę karjerą, jos sąsajas su savo tiesioginėmis pareigomis ir kurčiųjų trenerio darbą. Sportininko karjera: yra kuo didžiuotis Pats L. Drazdauskas į šią sporto šaką atėjo būdamas 15-os metų. Treniruojamas tuo metu vienos pajėgiausių Sovietų Sąjungoje trenerės, gana greitai, per maždaug 4–5 metus prasibrovė į elito gretas. Daugiau kaip 10 metų priklausė nacionalinei Lietuvos orientacininkų rinktinei. Per savo karjerą 10 kartų tapo Lietuvos orientavimosi slidėmis čempionu ir vienąkart orientavimosi kalnų dviračiais čempionu. Per 40 kartų (!) buvo Lietuvos čempionatų prizininku elito grupėje. Aukščiausia iškovota vieta orientavimosi slidėmis rungtyje pasaulyje – aštunta. Mūsų herojus buvo puikus bėgikas. Sportinės karjeros piko metais 10 km bėgdavo per 31,09 min. Kaip pats teigia, toks rezultatas – ir dabar ne vienam Lietuvos lengvaatlečiui tebėra siektinas. „Tai „sportas mąstantiems“, kur fizinė ištvermė susitinka su aštriu protu“, – taip internete pristatoma orientavimosi sporto šaka. Apie orientavimosi slidėmis rungtį rašoma: „Ši šaka reikalauja neįtikėtino fizinio pasirengimo ir gebėjimo žaibiškai priimti sprendimus čiuožiant dideliu greičiu.“ Dar „ekstremalesnis“ orientavimosi kalnų dviračiais rungties pristatymas: „Čia greitis yra didžiausias, o klaidų kaina – aukščiausia.“ Treneris iki šiol rūpinasi savo fizine forma, dalyvauja veteranų varžybose. Teigia, kad sportavimo privalumus vis iš naujo įvertina susitikęs su buvusiais bendramoksliais. „Nesportuojantys buvę klasės draugai akivaizdžiai atrodo maždaug 10 metų vyresni. Vadinasi, sportuoti apsimoka, – reziumuoja. – Taigi, linkėčiau kiekvienam turėti mėgstamą sporto šaką ir ją praktikuoti.“ Profesinė karjera: kova su blogiu Mūsų herojus turi sporto trenerio ir kūno kultūros mokytojo diplomą, bet jau daugiau kaip 20 metų dirba Vadovybės apsaugos tarnyboje, dabar yra Sprogmenų paieškos ir išminavimo skyriaus vyriausiasis agentas, viršininko pavaduotojas. „Jeigu kas man būtų pasakęs, kad tapsiu išminuotoju, būčiau tik pasijuokęs“, – tikina. Tačiau gyvenimas – toks ypatingas nuotykis, kad kartais pranoksta drąsiausias fantazijas. Prieš 26 metus trenerio atlyginamas buvo kuklus, o L. Drazdauskas jau turėjo galvoti, kaip išmaitinti ne tik save, bet ir savo jauną šeimą. Perskaitė skelbimą, kad Vadovybės apsaugos departamentas (ankstesnis įstaigos pavadinimas) skelbia konkursą į prezidento Valdo Adamkaus apsaugos komandą, ir pateikė savo kandidatūrą. Mūsų straipsnio herojaus darbas – su slaptumo žyma, todėl tepasako: „Parašykite, kad mūsų darbas – neleisti blogiems dalykams įvykti.“ Tiesa, jau 5-eri metai, kai pats L. Drazdauskas nebėra eilinis išminuotojas. Jis – vadovaujantis pareigūnas, atsakingas už mokymus: saugos tarnybų, oro uosto darbuotojų, šaulių sąjungos. Supažindina juos su teroro grėsmėmis ir moko nuo jų apsisaugoti. „Taigi, diplomo visai nepadėjau į šalį, – teigia. – Lietuvos edukologijos universitete įgytos andragogikos (suaugusiųjų mokymas) žinios reikalingos ir šiame darbe.“ Pašnekovas pasakoja, kad ir pats nuolat mokosi, yra baigęs daugybę kursų, išklausęs seminarų. Kasmet darbe taip pat tikrinami jo savigynos, šaudymo gebėjimai, laiko fizinius normatyvus. Taigi, visose gyvenimo srityse mūsų herojui nuolat reikia demonstruoti gerą fizinę formą, kognityvinius gebėjimus ir greitą reakciją. Teiraujamės – kai profesinė karjera daugybę metų yra tarsi vaikščiojimas dideliame aukštyje lynu be apsaugų ir panašios yra praktikuojamos sporto rungtys, kas padeda ištverti psichologiškai? Šeimos palaikymas – esminis sėkmės dėmuo „Įtampas valdyti padeda praktikuojama meditacija, atitinkamos literatūros skaitymas, sportas“, – atvirauja. O apie svarbiausiąją savigydos priemonę sako: „Paprastai šalia stipraus žmogaus yra dar stipresnis žmogus.“ Šiuos pagarbos ir dėkingumo žodžius vyras skiria savo žmonai. Kol jis sportavo, treniravo kurčiuosius ir dirbo neslūgstančios įtampos darbą, sutuoktinė kūrė ir kuria psichologinę užuovėją savo šeimai, prisiėmė didesnę vaikų auginimo naštą. „Jeigu šeimoje nėra palaikymo ir supratimo, manau, kažin ko gyvenime nepasieksi“, – svarsto pašnekovas. Trenerio karjeros pradžioje p. Laimis dirbo Filaretų g. Vilniuje įsikūrusiame Lietuvos jaunimo turizmo centre (dabar centras yra kitu adresu – red.), vedė orientavimosi būrelį. Vienąkart jį susirado kurčiasis krepšininkas ir pradėjo kalbinti priimti treniruotis ir kurčiuosius. Taip prasidėjo jo pažintis su kurčiųjų bendruomene. Tiesa, iš pat pradžių komunikacija buvo kiek sudėtinga: teko susirašinėti rašteliais. Tuo metu žmona Jūratė dirbo toje pat gatvėje esančiame LKNUC matematikos ir informatikos mokytoja (dabar dirba kitur – red.). Kadangi Drazdauskai yra komanda, žmona padėjo vyrui mokytis gestų kalbos. Gestų kalbos pramokusios ir abi Drazdauskų dukros. Šiandien jau atskirai nuo tėvų gyvenančios merginos (tik 15-metis sūnus dar nepaliko šeimos lizdo) taip pat yra pajėgios orientacininkės, atskirais etapais priklaususios Lietuvos nacionalinei rinktinei. Tėtis kartais joms ir kitiems girdintiesiems organizuodavo bendras su kurčiaisiais treniruotes, taip jos pradėjo bendrauti gestų kalba. Psichologinis atsparumas – kaip jo pasiekti? Patyręs ir visko matęs treneris vis dar nepaliauja stebėtis, kad, varžydamiesi su girdinčiųjų rinktinės nariais (į Lietuvos girdinčiųjų rinktinę buvo patekę arba šiuo metu yra trenerio auklėtiniai Vytautas Remeika, Vytautas Songinas, Adrija Atgalainė (Kulbokaitė), Gedvilė Diržiūtė – red.), kurtieji atsipalaiduoja ir, nesitikėdami laimėti, kartais demonstruoja geresnius rezultatus nei kurčiųjų varžybose. Tarptautinėse varžybose su negalios bičiuliais lietuviams kartais didesniu iššūkiu tampa ne įgūdžiai, bet nesuvaldomas jaudulys. Anot L. Drazdausko, tai rimta problema, ne taip retai pajėgius sportininkus paliekanti be medalių. O jis pats, kaip treneris, juk nėra profesionalus psichologas: vieniems geba padėti, o kitiems taip ir neranda tinkamo pagalbos modelio. Mena tik vieną buvusį auklėtinį Vytautą Remeiką, mokėjusį „užsiprogramuoti“ pagal trenerio nurodymus: esą pasakydavo „eik miegoti“ ir vaikinas jau po 2 minučių būdavo Morfejaus glėbyje (graikų mitologijoje sapnų karalystės dievas). „Mums būtina išsiugdyti psichologą, išmanantį apie orientavimosi sportą ir mokantį gestų kalbą“, – reziumuoja pašnekovas ir neslepia, kad tam tikras viltis ateityje sieja ir su viena iš dukterų, Brigita, Lietuvos sveikatos universitete studijuojančią psichologiją. Taigi, dėl kurčiųjų treneris, atrodo, ir vėl pasirengęs „mobilizuoti“ savo šeimą. Auklėtiniai 2025 m. deflimpiadoje Lietuvos rinktinė pelnė 10 medalių ir lygiai pusę: po vieną aukso ir sidabro ir tris bronzos – iškovojo orientacininkai. Ir tai ne atsitiktinė sėkmė: L. Drazdausko treniruojami sportininkai iš įvairaus rango tarptautinių varžybų retai kada grįžta be apdovanojimų. Treneris mintimis pirmiausiai gręžiasi į praeitį. Šiltai atsiliepia apie pergales skynusius auklėtinius Vytautą Remeiką, Vytautą Songiną. Šie vyrai yra tapę deflimpiniais čempionais. Treneris džiaugiasi jų pasiekimų įvertinimu: pagal Sporto įstatymą jie, baigę sportinę karjerą, dabar gauna sportininko rentą. Pašnekovas apgailestauja, kad šiek tiek sportinės sėkmės iki tokio rezultato pritrūko Rasai Songinei. Tačiau dabar ji – dviejų nuostabių vaikų mama, ir tai taip pat labai džiugina. Jei dėl ko treneris apgailestauja, tai tik kad Songinų vaikai nepasekė tėvų pėdomis. Nemažas viltis strategas siejo su Sandra Katinaite, tačiau vienu metu savo treneriu mergina pasirinko Tomą Kuzminskį (patį garsiausią mūsų orientacininką, dabar jau sporto veteraną), kažkas jųdviejų tandeme „nesuveikė“ ir jos žvaigždė tyliai užgeso. Nesulaukė savo žvaigždžių valandos sporte ir auklėtinės Laura Navikaitė, Meda Mangevičiūtė, pasitraukė anksčiau. Apie dabartinę rinktinę treneris sako kaip yra: stipri komanda, bet dažniau geriausius rezultatus demonstruoja komandinėje įskaitoje, o asmeniniai aukščiausios prabos medaliai ima ir kartais išsprūsta iš rankų. Todėl ypač malonia išimtimi tapo 2025 m. Gedvilės Diržiūtės deflimpinis auksas ilgosios trasos rungtyje. Tai pirmas kartas Lietuvos kurčiųjų orientavimosi sporto istorijoje, kai lietuvė moteris tapo čempione. Į deflimpiadą Japonijoje, bendru LKSK ir rinktinės trenerio sprendimu, vyko geriausius rezultatus per kontrolines varžybas pademonstravę sportininkai. Ypač atkakli kova dėl deflimpinių kelialapių vyko tarp moterų komandos narių. Galų gale paaiškėjo, kad į Tokiją vyksta Judita Volungevičienė, Adrija Atgalainė ir G. Diržiūtė. Per plauką namuose liko Viltė Kanapickaitė, kuri, pašnekovo nuomone, yra panašaus pajėgumo kaip ir Judita, o Adrija su Gedvile turi daugiau patirties ir yra kiek pajėgesnės fiziškai ir techniškai sportininkės. Turėjo už ką treneris pagirti visus Tokijo deflimpiados prizininkus, jie visi padarė, ką gali: Mikalojus Makutėnas, Rokas Koveckis, A. Atgalainė, G. Diržiūtė. Gal tik Adrijai esą nepavyko pademonstruoti tikro savo pajėgumo, o gal pritrūko sėkmės. Tačiau L. Drazdauskas tiki savo auklėtine: asmeninių medalių dar bus. Taip pat pastebėjo, kad klaipėdiečiui Rokui jis yra rinktinės treneris, o vaikino asmeninis treneris uostamiestyje, kur jis gyvena, yra Ričardas Tėvelis. L. Drazdauskas įsitikinęs: dabartinė rinktinė pajėgi dabar ir turi potencialo ateičiai, nepaisant kai kurių sportininkų gana brandaus amžiaus, sveikatos būklės. Treneris pripažįsta, jog derėtų daugiau dėmesio skirti dabartinių orientacininkų pamainos ruošimui, bet kadangi su kiekvienu sportininku darbas individualus, ne visada laiko ir energijos užtenka. Aptariame orientavimosi sporto šakos specifiką: joje esą daug jėgos pratimų, šuoliukų, bėgioti reikia bet kokiu oru ir bet kokiu reljefu, reikalingos tam tikros nelengvai išsiugdomos charakterio savybės ir kt. Ir treniruočių bei varžybų tvarkaraštis lietuvių įtemptas: juk ne juokas – per sezoną būna apie 50 startų. Tačiau akivaizdu: dabartinė kurčiųjų orientavimosi komanda, na, bent didžiuma jos narių, ir jai vadovaujantis treneris L. Drazdauskas pasirengę šiems iššūkiams ir vėl alksta pergalių. Šiemet bus net 2 progos alkį numalšinti: vyks Europos kurčiųjų jaunimo čempionatas Vokietijoje, o vėliau Lietuvos nacionalinė orientacininkų rinktinė varžys Graikijoje. Žinoma, prieš tai laukia treniruočių maratonas ir sporto stovyklos. Parašai po nuotraukomis: 2025 m. deflimpinių prizininkų pagerbimas Nacionalinėje sporto agentūroje. Laimis Drazdauskas. Treneris ir deflimpinė čempionė G. Diržiūtė. (Lengvai suprantama kalba) Laimis Drazdauskas 25 metus treniruoja kurčiuosius orientacininkus, daug metų yra nacionalinės komandos treneris. Laimis Drazdauskas ne tik pagal išsilavinimą yra treneris, bet ir pats buvęs garsus Lietuvoje ir pasaulyje orientacininkas. Jo auklėtiniai iš 2025 metų kurčiųjų žaidynių Tokijuje parvežė 5 medalius: po vieną aukso ir sidabro, tris – bronzos.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama