Dr. Maya de Wit: "Vertimo kokybė yra mūsų bendras tikslas"

Dr. Maya de Wit: "Vertimo kokybė yra mūsų bendras tikslas"...Neseniai Lietuvoje lankėsi ir mokymus vedė dr. Maya de WIT. Tai gerai žinoma tarptautinės gestų kalbos vertėjų bendruomenės atstovė. Jos pavardė asocijuojasi su aukščiausiais vertimo standartais, akademiniu gyliu ir nenuilstama kova už kurčiųjų bendruomenės teises. Dėkojame garbiai viešniai, sutikusiai tapti pagrindine kovo leidinio pašnekove. Ponia Maya – ne tik praktikė, ji yra mokslininkė, kurios įžvalgos formuoja šiuolaikinę vertimo žodžiu praktiką. Ji yra apsigynusi daktaro disertaciją, kurioje gilinosi į gestų kalbos vertėjų darbo kokybę, standartus ir profesionalizaciją. Kaip dėstytoja, M. de Wit dalijasi žiniomis su studentais ir jau dirbančiais profesionalais visame pasaulyje. Jos paskaitos apima ne tik vertimo techniką, bet ir etiką bei kognityvinius (pažintinius, susijusius su mąstymu) vertimo procesus. Ji dirba aukščiausio lygio politinėje ir diplomatinėje arenoje: dažnai matoma verčianti tarptautinių institucijų susitikimuose, kaip Jungtinėse Tautose ar Europos Komisijoje, Europos Parlamente. Ji yra Tarptautinės konferencijų vertėjų asociacijos (AIIC) narė ir aktyviai prisidėjo prie Gestų kalbos vertėjų skyriaus veiklos, siekdama, kad ši profesija būtų pripažinta lygiomis teisėmis su sakytinių kalbų vertėjais. Jos įtaka siekia toliau nei tiesioginis vertimas. Dr. M. de Wit ilgą laiką buvo aktyvi EFSLI (Europos gestų kalbos vertėjų forumo) narė ir prezidentė, kur formavo strategines gaires visai Europai. Ji konsultuoja vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas apie prieinamumą ir tai, kaip užtikrinti kokybiškas paslaugas kurtiems asmenims tarptautiniame kontekste. Mūsų pašnekovė savo veikla apjungia tris polius: gebėjimą preciziškai versti sudėtingą teisinį ar mokslinį turinį, gebėjimą pagrįsti vertimo procesus moksliškai ir advokaciją – nuolatinį priminimą visuomenei, kad gestų kalbos vertimas yra ne „pagalba“, o pamatinė žmogaus teisė į informaciją. Jūsų profesinė karjera įkvepianti ir įspūdinga! Darbas JT, EP, EK, ET, WFD ir WASLI, EUD ir EFSLI ir jų pavaldume esančiose organizacijose, jų įgyvendinamuose projektuose, darbas aukštosiose mokyklose ir t. t. Cituoju: „Surengta daugiau nei 100 pristatymų ir seminarų Europoje ir už jos ribų.“ Tad tikras iššūkis Jus išsamiai pristatyti. Gal sutiktumėte mūsų skaitytojams prisistatyti pati? Ar esate tiesiogiai susijusi su kurčiųjų bendruomene? Dėkoju už malonų pristatymą. Kurčiųjų gestų kalbą vartojančiose bendruomenėse visame pasaulyje, daugiausia Europoje, atlieku įvairius vaidmenis – dirbu vertėja, mokytoja, tyrėja ir konsultante. Tikiu glaudžiu bendradarbiavimu su visomis suinteresuotomis šalimis ir stengiuosi suteikti erdvės tiems, kurie turi mažiau galimybių būti išgirsti. Visa, ką darau, skirta gestų kalbos vertėjo profesijos stiprinimui. Esu įsitikinusi, kad vertėjų profesionalėjimas sudaro sąlygas didesniam kurčiųjų dalyvavimui visuomenės gyvenime. Todėl skiriu savo laiką ir kompetencijas įvairiems komitetams bei pareigoms, kad gestų kalbos vertėjai būtų atstovaujami, galėtų bendradarbiauti ir palaikyti kurčiųjų atstovus. Anksčiau tai dariau eidama EFSLI prezidentės pareigas, būdama AIIC Sign Language Network koordinatore, o šiuo metu dirbu AIIC privačiojo sektoriaus grupėje bei ISO komitete. Dabar vadovauju pirmajam kuriamam ISO standartui gestų kalbos vertėjams (17651-4), kuris skirtas jų darbo aplinkai reglamentuoti. Tai labai svarbus projektas, kurio sėkmės pagrindas – glaudus visų ekspertų bendradarbiavimas. Pirmąją gestų kalbą išmokau būdama 21-erių. Neturiu kurčiųjų šeimos narių, tačiau turiu kurčiųjų draugų ir kolegų. Jokia paslaptis – naujienų iš tarptautinės erdvės GK vertimų srityje stokojame. Gal pravertumėte langą į šiuo metu įgyvendinamas mūsų aptariamoje srityje iniciatyvas? Tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Europos Sąjunga ar Jungtinės Tautos, gestų kalbos vertimo paslaugų poreikis nuolat auga. Šiuo metu dažniausiai prašoma vertimo į tarptautinius gestus, tačiau kartais reikalingos ir nacionalinės gestų kalbos. Tokiose institucijose galioja specialūs susitarimai: kai tarptautinė organizacija samdo vertėjus, ji privalo laikytis susitarime nustatytų sąlygų – kiek vertėjų turi būti samdoma, kiek laiko jie gali dirbti, koks yra atlygis ir pan. Paslaugų organizavimas gali skirtis priklausomai nuo institucijos. Pavyzdžiui, Briuselyje, kur įsikūrusi Europos kurčiųjų sąjunga (EUD), vertimo poreikis tarptautinėse organizacijose yra reguliarus ir didesnis nei, tarkime, Ženevoje ar Niujorke. Viename iš Jūsų tarptautinių įgyvendintų projektų minimas ir darbas apie technologijų įtaką vertimo srityje. Gerb. Maya, šiandieninėmis sąlygomis išmintingose rankose DI yra daugiau privalumas ar trūkumas? Į šį klausimą nėra paprasta atsakyti. Manau, kad dirbtinį intelektą reikėtų taikyti atsargiai, tačiau jis neišvengiamai taps mūsų kasdienybės dalimi. Esu įsitikinusi, kad vertėjai turėtų mokytis dirbti su DI įvairiais būdais – pavyzdžiui, naudoti jį pasirengiant darbui, tikslinant terminiją ar akronimus (tai –termino, kurį sudaro keli sudėtiniai žodžiai, sutrumpinimas, panaudojant tų žodžių pirmąsias (kartais – ir kitas) raides – red.). Svarbu glaudžiai bendradarbiauti su tarptautine kurčiųjų ir vertėjų bendruomene, kad galėtume vieni kitus palaikyti ir užtikrinti tinkamas DI naudojimo sąlygas. Vis daugiau mus pasiekia neraminančių žinių iš užsienio dėl GK vertėjų trūkumo, dėl mažėjančio gestų kalbos vertimo specialybės studentų skaičiaus. Ar Jūsų, profesionalės akimis, situacija išties tokia sudėtinga, ar vis dėlto be reikalo dramatizuojame? Situacija labai priklauso nuo šalies ir regiono. Kai kuriose šalyse susidomėjimas profesija išlieka didelis, netgi daugėja parengtų vertėjų. Kitose pranešama apie vertėjų trūkumą, nes vis daugiau kurčiųjų vaikų mokosi bendrojo ugdymo mokyklose – dažnai su vienu vertėju visai dienai arba savarankiškai integruojasi, neretai naudodami kochlearinius implantus. Esminis klausimas – profesijos tvarumas. Gestų kalbos vertėjai rengiami kaip plataus profilio specialistai, gebantys dirbti bet kokiomis sąlygomis ir įvairiose situacijose. Vertimas – sudėtinga ir dažnai nuvertinama profesija. Ji reikalauja plataus kompetencijų spektro, nuolatinio kvalifikacijos atnaujinimo, sugebėjimo atlaikyti didelį kognityvinį ir fizinį krūvį bei nuolatinio etinių sprendimų priėmimo. Didesnis visuomenės supratimas apie šiuos profesinius reikalavimus, taip pat geresnės darbo sąlygos ir adekvatus atlygis padėtų išlaikyti esamus specialistus ir pritraukti naujus. Nuo 2006 m. ėjote EFSLI prezidentės pareigas. Taigi, turėjote galimybę stebėti ir pirmuosius LGKVA žingsnius EFSLI, WASLI sudėtyje. Kas labiausiai krinta į akis lyginat lietuvių gestų kalbos vertėjų kvalifikacijos tobulinimo, vertimo kokybės, apimčių pokyčius tada ir dabar? Per pastaruosius metus iš kolegų Arūno Bražinsko ir Ramunės Leonavičienės nuolat girdėjau apie naujus pokyčius Lietuvoje. Gestų kalbos vertėjų profesija Lietuvoje nuėjo ilgą kelią, ir mane labai nustebino dabartinis jos statusas bei teikiamų paslaugų lygis. Vertėjų rengimas yra profesijos pagrindas. Labai svarbu, kad tokios studijų galimybės Lietuvoje būtų prieinamos ir kurtiesiems, ir girdintiesiems studentams. Visoje Europoje pastebima tendencija: pirmiausia įgyjamas kurčiųjų studijų (Deaf Studies) bakalauro laipsnis, o vėliau – vertimo magistro kvalifikacija. Tai atitinka ir žodinių kalbų vertėjų rengimo modelį – pirmiausia įgyjama kalbos ir kultūros kompetencija, tik tada mokomasi vertimo. LGKVC puslapyje Jūsų dviejų dienų seminaras pavadintas „Komandinis vertimas, vertimo strategijos ir technikos“. Kokie tikslai sudėti į šią lakonišką formuluotę? Trumpai tariant, komandinis vertimas yra būtinas siekiant užtikrinti kokybišką paslaugą. Gebėjimas dirbti komandoje reikalauja savirefleksijos – vertėjas turi suvokti, ką jis gali pasiūlyti komandai ir kaip efektyviai bendradarbiauti. Du vertėjus sujungti nepakanka – būtina išankstinė pasirengimo dirbti komanda stadija, strategijų ir bendradarbiavimo metodų aptarimas. Be to komanda neveiks sėkmingai. Todėl mokymai yra esminiai siekiant išmokti ir praktikuoti komandinio vertimo įgūdžius. Mus pasiekia atsiliepimai iš užsienio, kad Lietuvoje įgyvendinama LGK vertimo politika verta ir pagyrų. Pvz., dėl neribojamų nemokamų LGK vertimo paslaugų visą parą. Vadinasi, ne visur Europoje vertimo paslaugos vienodai prieinamos? Šiuo metu analizuoju savo Europos masto tyrimo apie gestų kalbos vertėjų profesijos statusą duomenis. Tyrimo rezultatai netrukus bus paskelbti, todėl kviečiu sekti publikaciją: https://www.mayadewit.nl/european-study. Joje bus pateikti išsamūs atsakymai į Jūsų klausimus. Atskirose Europos šalyse egzistuoja privatus, valstybinis ir mišrus GK vertimo paslaugų teikimo modelis. Jūs daug kur vedėte seminarus. Galbūt, Jūsų akimis, kuris vienas iš šių modelių pasiteisina labiau nei kiti? Viskas prasideda nuo kurčiojo teisės į vertėją. Nuo to, kaip ši teisė apibrėžiama, priklauso ir paslaugų organizavimo modelis. Nyderlanduose kurtieji turi teisę į nustatytą vertimo valandų skaičių per metus. Jie gali pasirinkti – ar vertėją paskirs valstybės finansuojama agentūra, ar patys susiras vertėją. Ši pasirinkimo laisvė labai vertinama. Vertėjui atlyginimą moka valstybė, tačiau jis dirba pagal sutartį su kurčiuoju. Tačiau kai kuriose srityse, pavyzdžiui, švietime, savarankiškas vertėjų organizavimas gali būti papildoma našta kurčiam studentui ir neigiamai paveikti jo gerovę. Kokią Jūs netolimos GK vertėjų darbo ateities viziją įsivaizduotumėte? Manau, kad būtina nuolat siekti bendradarbiavimo su visomis suinteresuotomis šalimis – tiek individualiai, tiek kolektyviai. Tik taip rasti sprendimai bus palaikomi plačios bendruomenės. Turime išlikti atviri ir ieškoti bendrų sprendimų, kad galėtume teikti kuo aukštesnės kokybės vertimo paslaugas. Technologijos ir toliau vystysis, todėl turime mokytis jomis naudotis savo naudai. Kokybė yra esminė vertybė visose mūsų veiklose. Jei ir toliau sieksime aukščiausios kokybės, kartu būsime stipresni. Kalbino Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Į anglų kalbą ir iš jos vertė Lina JUOZAITIENĖ Lietuvoje gestų kalbos vertėjams mokymus vedė mokslų daktarė Maya de Wit. Maya sutiko skaitytojams papasakoti apie savo kaip tyrėjos, lektorės ir vertėjos darbą. Papasakojo apie siekį sutelkti vertėjų ir kurčiųjų organizacijas bendram tikslui – kad kokybė taptų svarbiausiu dalyku visose vertimo srityse. Parašai po nuotraukomis: Maya de Wit: prezentacija Europos Parlamente, 2016. Arūnas ir Maya EFSLI konferencijoje, 2013. 2023 m. M. de Wit suteiktas mokslų daktarės laipsnis.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama