Šviečiamoji žurnalistika • 2026.04.02 15:12

Vaikai apie kantrybę

Gerosios Naujienos centras
Vaikai apie kantrybę

Ar tau kada nors taip buvo, kad labai labai ko nors norėjai, bet reikėjo palaukti? Gal norėjai kalbėti, kai kalbėjo kitas? O gal norėjai, kad kas nors pavyktų iš karto, bet nepavyko? Jeigu taip nutiko, tu nesi vienas. Tokiomis akimirkomis šalia tavęs atsiranda viena ypatinga, nors ir nematoma jėga – kantrybė. Štai ką apie ją kalba vaikai. Vaikai, kaip manote, kas yra kantrybė? Kantrybė yra tada, kai labai nori, bet dar negali. Kai viduje viskas sako: „Dabar!“, bet tu sustoji. Kai reikia laukti, nors atrodo, kad laikas eina lėtai kaip sraigė. Kai kas nors nepavyksta, bet kažkas viduje pasako: „Pabandyk dar kartą.“ O ką jaučiate, kai reikia laukti? Hmm... pyktį, kuris susisuka pilve. Tada atrodo, kad kojos pačios nori bėgti pirmos. Atrodo taip sunku stovėti eilėje, kai širdis plaka greitai. Atrodo, lyg viduje kas virtų. O kas nutinka, jei vis tiek palaukiate? Tada būna gera – mama nusišypso. Draugas pats pasiūlo žaislą. Pavykęs piešinys atrodo gražesnis, nes dėl jo reikėjo pasistengti. Po laukimo džiaugsmas būna didesnis. O svarbiausia, kad viduje pasidaro ramiau. O kaip manote, kodėl būna ramiau? Nes tada ateina pasidžiavimas, jog ne visada gali būti pirmas visur. Laukdamas „pakyli“ ir brangini tai, kad stengeisi. Atrodo, kad tau atsirado sparnai, kurie leidžia pakilti ir pasitikėti savimi, – parodo, kad „aš galiu“! Kodėl, jūsų manymu, kantrybė yra svarbi? Nes kitaip pasaulis būtų labai triukšmingas – būtų daug „noriu“, stumdymo ir lėkimo. Dar kantrybė padeda užaugti.

Autorius: Jurgitos Jocienės tekstas, Rūtos Ravinskaitės iliustracijos

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai