Atviras mamos pasakojimas: kaip paauglio pasirinkimai skandino visą šeimą – pomėgis virto siaubu

Siekiant apsaugoti šeimos privatumą, išgyvenimais pasidalijusi moteris straipsnyje nuasmeninta, tačiau redakcijai tikrasis jos vardas ir pavardė yra žinomi.

Į priklausomybę įviliojo sportas

Pasak moters, pirmieji sūnaus priklausomybės ženklai ėmė ryškėti dar paauglystėje. Moteris pasakoja, kad sūnus sportavo, tam skyrė nemažai savo laiko, todėl atrodė natūralu, kad jis nuolat seka varžybas, domisi jų rezultatais. Todėl šeima pavojaus ženklų nepastebėjo: „Kadangi paauglys domisi sportu, pats yra aktyvus, tai net negalvojome, kad tai įsirutulios į šią labai didelę problemą.“

Lošti sūnus pradėjo lažybų punktuose – už jį statymus atlikdavo pilnamečiai draugai.

„Kadangi į lošimų namus yra įleidžiami vyresnio amžiaus žmonės, ne paaugliai, tai jis statė lažybų punktuose, iki kol jam sukako 18 metų. ...> Tiesiog prašydavo draugų, kad už jį pastatytų“, – pasakoja pašnekovė.

Pradėjęs lošti paauglys greitai tapo uždaras, ėmė ryškėti nuotaikų kaita, apatija šeimai ir visoms kitoms veikloms, o kompiuteris tapo kone geriausiu draugu. Kai vaikinas pradėjo studijuoti, ėmė aiškėti kita problema – pinigų stygius.

„Jau būnant studentu prasidėjo skambučiai, kad reikia pinigų, kadangi tai kažką iš jo pavogė, tai reikia knygą studijoms nusipirkti, tai egzaminams reikalingi pinigai. Pradžioje mes tikrai tuo tikėjome ir nesupratome, kad tai galbūt yra kažkoks ženklas, kad kažkas su juo vyksta ne taip. Bet, palyginus, buvo trumpas laikas, kol mes išsiaiškinome, – truko apie metus“, – pasakoja moteris.

Moteris pasakoja, kad supratus problemą, šeimą užgriuvo ne tik rūpestis, bet ir gėda bei kaltės jausmas: „Šeima tampa tarsi atsiskyrus nuo visuomenės, atsiranda nenoras išeiti į renginius, į viešumą, nes toks jausmas, tarsi žmogui užrašyta ant kaktos, kad jis turi šią problemą.“

Ilgą laiką šeima galvojo, kad priklausomybės priežastis yra netinkama tėvystė, nors šiandien ji įsitikinusi – tai klaidinga nuostata.

„Šiai dienai mes, kaip tėvai, tikrai nejaučiame jokios kaltės, nes tai yra suaugusio žmogaus sprendimas ir pasirinkimas“, – tikina ji.

Svarbu ieškoti pagalbos

Tėvai, sužinoję apie sūnaus problemą, suskubo kreiptis pagalbos. Ramsčiu tada tapo anoniminių lošėjų grupės. Tačiau, atvirauja pašnekovė, spręsti problemą pradžioje labiau norėjo tėvai, o ne pats sūnus.

„Pradžioje tikrai buvo nenoras, buvo daugiau mūsų tėvų noras priklausomybę įveikti ir jam padėti“, – sako pašnekovė.

Deja, tačiau pirmasis priklausomo sūnaus gydymas buvo nesėkmingas – baigėsi atkryčiu, kuris esą buvo ypač sudėtingas: „Atkryčio metu viskas tik blogėjo, tarsi klimpo žemyn, situacija sunkėjo, nes augdavo praloštos labai didelės sumos.“

Atkrytį, sako ji, lėmė nestabili emocinė būsena: „Dažniausiai išprovokuodavo emocinės būsenos – nepasisekimas meilės reikaluose, studijose, kažkokiuose kasdieniuose sprendimuose. Kildavo spontaniškas susierzinimas, nusivylimas viskuo ir sekantis žingsnis – ėjimas lošti, galvojant, kad taip pagerės vidinė būsena.“

Paklausta, kokių klaidų šeimos turėtų vengti, kad artimojo priklausomybę įveikti būtų lengviau, mama pabrėžia, kad svarbiausia jokiais būdais nedengti priklausomo asmens skolų. Kita klaida – nenoras šia bėda dalintis su artimaisiais.

„Ir tikrai labai svarbus žingsnis yra kalbėtis su šeima, su draugais, nes mes gavome tik palaikymą iš visų, kai pradėjome kalbėtis, tikrai negavome nė vieno smerkiančio žvilgsnio ar pasakymo“, – pastebi ji.

Moteris apgailestauja, kad visuomenėje vis dar gajus mitas, jog lošimai – tik impulsyvus elgesys, kurį galima sustabdyti valios pastangomis. Be to, neretai galvojama, kad padėti reikia tik priklausomam žmogui, nors iš tiesų stipriai kenčia ir jo artimieji.

„Visuomenė iš tiesų labai mažai žino apie šią priklausomybę, kadangi ir mūsų gretose yra žmonių, kurie galbūt stebisi, kad artimiesiems reikia palaikymo, paramos ir pagalbos, jie tarsi ir paklausia, kodėl ieškote sau pagalbos, jeigu ne jūs turite tą priklausomybę. Tai visuomenė iki galo nežino, kadangi nėra labai plačiai kalbama. Dabar šiuo metu yra plačiau, bet aš manau, kad tikrai viskas pasikeis ir tos žinios sklis greičiau, kažkokie liudijimai, pasidalijimai žmonių, tai manau, kad tikrai keisis visuomenės požiūris į šią problemą“, – viltingai pasakoja ji.

Po ilgų metų kovos šeima šiandien gyvena ramiau. Moteris sako, kad sūnui pavyko sustiprinti savo emocinę sveikatą, o šeimos santykis pamažu atsigauna.

„Santykis labai pasikeičia lošimo periodu, bet pradėjus sveikti ir sveikimo kelio pradžią įveikus tikrai atsiranda artimesnis ryšys, bendravimas, kadangi žmogaus požiūris į gyvenimą keičiasi, į tam tikras situacijas, tai svarbiausia yra ieškoti pagalbos tiek priklausomam asmeniui, tiek artimiesiems. Pagalba tikrai yra ir ją galima surasti ir išlipti iš šios priklausomybės. Artimiesiems yra labai gera lošėjų artimųjų palaikymo grupė, Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos, mes sulaukėme iš jų labai didelės pagalbos, palaikymo, paramos, be galo esu dėkinga jiems, kad jie yra“, – sako moteris.

Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Parengė Akvilė Bružinskaitė Kalbino Kornelija Jasiūnaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama