Politikai skambina pavojaus varpais: lošimų pelnai dvigubėja, o priklausomybė auga
Inga Laurinaityte Delfi
Turinį įkėlė
Pelnai augo dvigubai
Minėto draudimo iniciatorius M. Lingė sako, kad toks pasiūlymas brendo ilgą laiką, situacija buvo stebima, žiūrima į priklausomybių ligų statistiką, kuri dinamiškai augo, ypač nuo 2020-ųjų.
„Jeigu visuomenėje turėjome pripažinimą, kad tabakas yra priklausomybė, alkoholis yra priklausomybė, reklamos buvo atsisakyta tam tikruose mūsų nepriklausomos valstybės etapuose, tai ir į šią priemonę bei reiškinį reikia žiūrėti kaip į kitus mano paminėtus. Tai jei mes neskatiname vartoti tabako, alkoholio, tai lygiai taip pat neturėtume normalizuoti ir skatinti priklausomybių nuo azartinių lošimų. O kad tai tapo banga – rodo ne tik augantis priklausomybių skaičius, bet ir augantis išlaidų arba pajamų tame versle skaičius“, – kalba Seimo narys ir priduria, kad nuo 2020-ųjų iki 2023-ųjų azartinių lošimų bendrovių pelnas išaugo dvigubai – nuo apie 100 mln. iki 222 mln. Kaip ant mielių augo ir investicijos į azartinių lošimų reklamą – nuo 2020-ųjų, kai tam buvo skiriami apie 6 mln., iki apie 13 mln. sumos 2023-aisiais.
Oponavusi parlamentarė paaiškina sprendimą
Tuo metu kita parlamentarė Agnė Širinskienė tokiam draudimo siūlymui oponavo ir paaiškina kodėl: „Galima galvoti apie draudimus, bet turi būti adekvati kompensacija žiniasklaidos priemonėms ir kitiems rinkos dalyviams, kurie praranda užsakymus, kai galiojant įstatymui kūrė tam tikrą teisėtą lūkestį, jog turės papildomų pajamų. Įstatymo priėmimo metu ir paskui formuojant biudžetą mes gavome nemažai ir tos pačios Internetinės žiniasklaidos asociacijos laiškų, primenant, kad visos lėšos, kurių buvo tikimasi, kurios buvo žadamos priėmimo metu, nėra skirtos. Tai vienas dalykas, kuris, matyt, verčia suklusti, nes jei yra įvedamas draudimas – tiems rinkos subjektams tikrai tam tikrą laiką turėtų būti atlyginama.
Kitas dalykas, kuris vėlgi kelia klausimus, tai, sakyčiau, ar tikrai buvo pasirinktas tas tinkamas būdas kovoti su priklausomybe ir kas yra pavojingiau – ar tai, kad asmuo, pamatęs reklamą, vieną kartą nueis gimtadienio proga ir ten kažką loš, ar tai, kad yra praktiškai nekontroliuojamas pavojingas, jau į priklausomybę vedantis lošimas. Įstatyme po šiai dienai nėra jokių gairių, kada mes sakome, kad asmuo jau pavojingai lošia, kada jau rizikuoja susikurti savo priklausomybę, ir nėra aiškių įpareigojimų tokiais atvejais, jei pamato lošimo bendrovė, lošimo organizatorius, ką jisai turi daryti“, – aiškina A. Širinskienė. Anot parlamentarės, reklamos ribojimai gerai, tačiau dėmesio į priklausomybę akivaizdžiai klimpstantiems lošėjams iki šiol stinga.
Reikalingi tolimesni pokyčiai
Visgi, pasak M. Lingės, čia yra į ką sureaguoti. „Dėl kompensavimo – loterijų ir lošimų mokestis buvo padidintas dviem procentais atsirado 4 papildomi milijonai eurų, skiriami medijoms. Seimo narys sutinka, kad dėmesio centre privalo likti rizikingas lošimas. Praėjusios kadencijos Seime buvo numatytas kitas reikšmingas sprendimas, iki šiol laukiama sprendimų iš Finansų ministerijos dėl „Lošėjo kortelės“ projekto. Su šia kortele atsirastų reikšmingos sąsajos, nors dabar kažkokią sumą pralošęs žmogus vienoj lošimo bendrovėje, gali eiti į kitą ir ten vėl lošti. Norima įvesti tvarką, kad atsirastų sąsajos su žmogaus pajamomis, valandomis, visos bendrovės lošėjo kortelę turėtų matyti savo duomenų bazėje.
Bėda buvo ne tik tiesioginėje reklamoje, bet, pasak M. Lingės, ir užuominose apie ją – sporto arenų pavadinimuose figūruojantys su lošimo bendrovėmis susiję pavadinimai, taip augančiai kartai tarsi buvo formuojamas įvaizdis, kad sportas yra lygu lošimai. Tai yra didžioji pasaulėžiūros yda.
A. Širinskienė sako, kad po 2028-ųjų jau turėtų matytis, ar reklamos draudimas turėjo įtakos priklausomybės mažinimui. Kitas žingsnis – padidintas ir tikslingas dėmesys į priklausomybę linkusiems lošiantiems, darbas su jais, lošėjo kortelė, psichologinės pagalbos užtikrinimas.
Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
„Delfi“ – tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė. 
Autorius: Parengė Justina Asakavičiūtė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
