Rusija didina dezinformacijos ir propagandos operacijų Baltijos šalyse apimtis

Rusijos specialiosios tarnybos taip pat naudoja Latvijos gyventojus savo naratyvams skleisti, verbuodamos juos per platformos „Telegram“ kanalus arba vizitų į Rusiją metu. Paprastai taikomasi į mažas pajamas gaunančius asmenis ir tuos, kurie nori užsidirbti pinigų – dažniausiai jaunimą.

Lapkričio pradžioje Estijoje buvo suimtas videografas ir tinklaraštininkas Olegas Besedinas, kūręs filmus ir straipsnius, atitinkančius Kremliaus retoriką, ir tuo pačiu raginęs užtikrinti žodžio laisvę. „Besedinas įtariamas tuo, kad su Rusijoje gyvenančiais ir dirbančiais žmonėmis dalyvavo įtakos darymo kampanijose. Taigi jis ne šiaip reiškia savo nuomonę apie Estiją ar kitas Baltijos valstybes išreiškimas – jis tai daro bendradarbiaudamas su Rusijoje gyvenančiais asmenimis. Pagal mūsų įtarimus, šie žmonės specializuojasi vykdant informacines kampanijas“, – taip šio asmens sulaikymą paaiškino Estijos prokuroras Taavi Pernas.

O. Besedinas platformose „YouTube“ ir „Facebook“ turėjo iš viso apie 250 tūkst. sekėjų, o Marats Kasems, Latvijos pilietis, kuris anksčiau dirbo Rusijos propagandos srityje, mano, kad O. Besedino sulaikymas yra pakankamai rimtas smūgis Kremliaus propagandai, tokiu būdu praradusiai alternatyvų kanalą skleisti reikiamą naratyvą, kai kiti Rusijos propagandistai jau yra užblokuoti.

Vienas iš žymiausių Kremliaus propagandos turinio kūrėjų yra Ruslans Pankratovs – buvęs Rygos miesto tarybos narys, kuris pabėgo iš Latvijos ir dabar vadovauja Baltijos departamentui NVS Rusijos institute. Rugsėjo mėnesį šis institutas surengė susitikimą, kurio metu dar kartą kritikavo tariamą tautiečių ir rusų kalbos priespaudą Latvijoje. Anot jų, vienas iš tokios priespaudos pavyzdžių yra valstybinės kalbos egzaminai, kuriuos turi išlaikyti Latvijoje gyvenantys Rusijos piliečiai.

Latvijos saugumo tarnybų teigimu, Rusija deda dideles pastangas, kad jos propaganda ir dezinformacija pasiektų Latvijos visuomenę ir darytų jai įtaką. „Užsienyje gyvenančių tautiečių rėmimo ir gynybos fondas („Tautiečių fondas“ arba „Pravfond“), kurį kontroliuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija, vis dar naudojamas finansuoti Rusijos veiksmus plečiant įtaką Baltijos valstybėse. Be to, fondas toliau padengia advokatų išlaidas prorusiškų aktyvistų teismo procesuose Baltijos valstybėse“, – nurodė Konstitucinės apsaugos biuras.

Tačiau, pasak Valstybės saugumo tarnybos, „negali būti atmesta galimybė, kad Rusija bandys finansuoti Latvijoje gyvenančius prorusiškus aktyvistus grynaisiais pinigais, kriptovaliuta arba steigdama naujas organizacijas, kurioms netaikomos tarptautinės sankcijos ir kurios iš esmės nėra susijusios su Rusijos vyriausybe“.

Laidos kūrėjai pastebi, kad nors propagandinius pranešimus rengia Rusijos specialiosios tarnybos, žmones platinti tokius pranešimus jos verbuoja ir Latvijoje. Pasak Generalinės prokuratūros Specialiosios prokuratūros prokuroro Martino Jansono, yra užfiksuoti atvejai, kai Rusijos specialiosios tarnybos per ilgą grandinę platformos „Telegram“ kanale nurodo žmonėms atsispausdinti puslapius su Latvijos valstybę ir saugumo institucijas menkinančiais pranešimais ir vėliau juos klijuoti įvairiuose Latvijos miestuose. Prokuroras taip pat paminėjo, kad neseniai buvo duoti nurodymai platinti tekstus ukrainiečių kalba, sukuriant melagingą įspūdį, kad Latvijoje gyvenantys ukrainiečiai puola rusakalbius gyventojus.

Tokiam „darbui“ paprastai samdomi jauni žmonės, neturintys nuolatinio pajamų šaltinio, kuriuos veikti skatina ne ideologija, o pinigai. „Taigi, iš tiesų, žmonės yra pasiryžę rizikuoti baudžiamąja atsakomybe už 15 eurų, kartais ir daugiau – 100, 200 ar 500 eurų“, – pridūrė M. Jansons.

Tais atvejais, kai bendradarbiavimo su Rusija įrodymai yra akivaizdūs ir surinkti pakankamai duomenų apie įtariamuosius asmenis, pradedamas baudžiamasis procesas pagal straipsnį „Pagalba užsienio valstybei veiksmuose prieš Latviją“. Šis straipsnis taikomas situacijoms, kai nustatoma, kad asmenys tiesiogiai ar netiesiogiai padeda užsienio valstybei vykdyti veiksmus, keliančius grėsmę Latvijos saugumui, nepriklausomybei ar teritoriniam vientisumui.

Nuo 2022 metų, kai Rusijos agresija prieš Ukrainą paskatino didesnį dėmesį nacionaliniam saugumui, šis straipsnis buvo minimas jau 14 baudžiamųjų procesų. Tai rodo, kad institucijos vis aktyviau identifikuoja ir vertina potencialiai priešišką veiklą. Dauguma šių procesų šiuo metu tebėra tyrimo stadijoje – renkama papildoma informacija, atliekamos ekspertizės, siekiama nustatyti ne tik tiesioginius veiksmus, bet ir galimus ryšius su užsienio struktūromis bei finansiniais srautais. Tokie tyrimai dažnai būna ilgi ir sudėtingi, nes apima ne tik vidaus, bet ir tarptautinį bendradarbiavimą tarp teisėsaugos institucijų.

Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Vertė Jūras Barauskas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama