"Kava - tik pretekstas": kurčiųjų kavinė, kur girdintieji užsisako getsų kalba

"Kava - tik pretekstas": kurčiųjų kavinė, kur girdintieji užsisako getsų kalba...Gyvas bendravimas Rytų Londone padeda įveikti barjerus, o dirbtinio intelekto (DI) startuoliai taip pat ieško sprendimų komunikacijai. Kavinės meniu – britų gestų kalba Wesley Hartwellas pakelia kumščius ir papurto juos prie savo ausų. Tuomet nuleidžia kumščius prie krūtinės, ištiesia nykščius bei mažuosius pirštus ir judina kumščius aukštyn-žemyn, lyg melždamas karvę. Paskui vienos rankos pirštų galiukus jis prideda prie smakro ir šiek tiek patraukia juos į priekį. Taip Wesley Hartwellas, kuris neturi klausos negalios, britų gestų kalba (BSL) užsisako savo rytinę latės kavą kurčiųjų „Dialogue Café“ kavinėje, įsikūrusioje Rytų Londono universitete, ir padėkoja kurčiam baristai Victorui Olaniyanui. „Turiu prisipažinti: kai ši kavinė atsidarė netoli mano darbo, iš pradžių vengdavau joje lankytis, nes pati jos idėja mane glumino, – sako Wesley Hartwellas, universiteto dėstytojas. – Bet dabar esu susižavėjęs. Gestų kalba yra nuostabi. Galvoju lankyti kursus, kad galėčiau daugiau išmokti.“ Tai, kas suteikė Hartvellui pasitikėjimo išbandyti BSL, buvo kavinės meniu su jutikliniu ekranu: jame ne tik pateikiamas gėrimų ir pyragaičių sąrašas, bet ir vaizdo įrašuose parodomi jų vertimai į BSL. Daugeliui kurčiųjų, vartojančių BSL, tokia tiesioginė prieiga yra itin svarbi. Jungtinėje Karalystėje BSL yra gimtoji kalba dešimtims tūkstančių žmonių. Victoras Olaniyanas, kuris kavinėje dirba jau penkerius metus, o dabar dar ir studijuoja apskaitą bei vadybą Redingo universitete, su šypsena stebi girdinčiųjų reakcijas į vaizdo meniu. „Aš augau tarp girdinčių žmonių, todėl man nėra problemų girdinčiųjų pasaulyje, – sako jis gestų kalba. – Tačiau girdintieji dažnai jaučiasi nejaukiai bendraudami su mumis. Jei ši technologija jiems padeda, tai puiku, bet man viskas gerai ir be jos.“ Avatarai – atskirčiai mažinti Per pastaruosius dvejus metus sparčiai padaugėjo skaitmeninių ir dirbtiniu intelektu paremtų produktų, skirtų mažinti komunikacijos barjerus tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų – nuo gestų kalba bendraujančių avatarų iki didelių generatyvinių modelių, siekiančių konkuruoti su populiariomis DI platformomis. Vis dėlto nepriklausomi šių sistemų vertinimai tebėra riboti, o gestų kalbos tyrėjai įspėja, kad dabartiniai įrankiai vis dar sunkiai perteikia kalbos niuansus, regioninius skirtumus ir kontekstą, ypač tokiose svarbiose srityse kaip sveikatos apsauga ir teisė. Britų proveržis Tačiau siekiai įspūdingi: Jungtinės Karalystės startuolis „Silence Speaks“ sukūrė avatarų sistemą, kuri tekstą verčia į BSL: teigiama, kad ji gali perteikti kontekstinę prasmę ir emocinius niuansus. Britų projektas „SignGPT“, kuriam skirtas 8,45 mln. svarų sterlingų finansavimas, kuria modelius, kurie verstų iš BSL į anglų kalbą ir atvirkščiai. Gestų kalbų dirbtinio intelekto tyrimai vis dažniau tampa tarptautiniais, paremtais bendradarbiavimu. Naujas 3,5 mln. svarų vertės Jungtinės Karalystės ir Japonijos projektas kuria sistemas, kurios mokomos remiantis natūraliais kurčiųjų tarpusavio pokalbių duomenimis, o ne vertėjų įrašais. Padidėjęs mokslinių tyrimų finansavimas, patobulinti duomenų rinkiniai ir aktyvesnis kurčiųjų tyrėjų dalyvavimas taip pat paspartino pažangą, kaip ir platesnis pripažinimas, kad vis dar egzistuoja atotrūkis tarp prieigos, kurią kurtiesiems garantuoja įstatymai, ir to, kas jiems užtikrinama praktikoje: patikimas gestų kalbos paslaugų teikimas žadamas jau dešimtmečius, tačiau pernelyg dažnai taip ir nėra įgyvendintas. Kartu ir galimybės, ir rizikos Dr. Lauren Ward, Nacionaliniame kurčiųjų institute vadovaujanti DI technologijų sričiai, susijusiai su kurčiųjų bendruomene, ir konsultuojanti valdžios institucijas bei verslą, teigia, kad dabartinė situacija yra tarsi dviašmenis kalavijas – joje slypi ir galimybės, ir rizikos. Kurčioji mokslininkė ir gestų kalbos DI konsultantė dr. Maartje De Meulder sutinka, kad padėtis yra nepatenkinama. „Šiuo metu kurtieji dažnai neturi prieigos prie didelės dalies internete esančios informacijos – nuo mokomųjų vaizdo įrašų iki valstybinių institucijų svetainių, – sako ji. – Niekas niekada neturės išteklių, kad visą internetą išverstų į gestų kalbas, todėl net daliniai sprendimai gali būti labai reikšmingi.“ Tačiau visi yra labai atsargūs. Britų kurčiųjų asociacijos vykdomoji direktorė Rebecca Mansell sako, kad vertimo į gestų kalbą ir atvirkščiai technologijų kūrimo sritis „tapo labai pelninga, tačiau daugybė projektų kurčiuosius įtraukia tik simboliškai. Viskas vyksta labai greitai, ir yra reali rizika, kad sprendimai mums bus tiesiog primesti. Avataras gali būti tinkamas užsisakant ką nors paprasto, bet kaip dėl rimtų situacijų, pavyzdžiui, kai reikia pranešti apie vėžio diagnozę? Mokyklose žmogus vertėjas dažnai būna vienintelis kurčio vaiko draugas.“ Dr. Louise Hickman iš Minderoo Centre for Technology and Democracy, viena iš ataskaitos „BSL Is Not For Sale“ („BSL neparduodama“) autorių, jau dešimt metų dirba dirbtinio intelekto etikos srityje. „Daugelis įmonių teigia galinčios išspręsti šias problemas, nors jos nesupranta BSL kalbinio ir kultūrinio sudėtingumo, – sako ji. – Dabartinėms avatarų sistemoms vis dar trūksta žmogui vertėjui būdingų niuansų, o tai kelia riziką medicinos ir teisės srityse. Kurčiųjų bendruomenė nori inovacijų, bet mes norime sulėtinti šį procesą, kad galėtume patys jį formuoti ir užtikrinti, jog jis iš tikrųjų būtų mums naudingas.“ Svarbiausia – kasdienis žmogiškas bendravimas Grįžtame į kavinę. Jos įkūrėjas Hakanas Elbiras teigia nematantis poreikio naudoti sudėtingesnes technologijas, nei paprastas BSL vaizdo meniu. „Apie inovacijas labai daug kalbama, tačiau daugumai kurčiųjų jos vis dar lieka teorijomis, – sako jis. – Aš siekiau sukurti prasmingą kasdienį žmonių bendravimą. Kava – tik pretekstas. Man nereikėjo sudėtingų technologijų, kad įveikčiau barjerus. Aš tik siekiau, kad žmonės atvirai bendrautų.“ Prie prekystalio, laukdamas savo latės, W. Hartwellas tyliai kartojo gestą flat white, taip parodydamas, kad būtent paprastas, žmogiškas bendravimas – padedantis, bet neužgožiamas technologijų – jį skatina į šią kavinę sugrįžti vėl ir vėl. Iš anglų kalbos vertė Joana VANAGIENĖ Šaltinis: https://www.theguardian.com/society/2026 Vienoje kurčiųjų kavinėje Londone – ne tik įprastas meniu anglų kalba, bet ir ekrane vaizdo įrašais pateiktas jo vertimas į britų gestų kalbą. Kurtiesiems tokia prieiga labai svarbi, o girdintiesiems – ryšio su kurčiaisiais mezgimas. Geresnės tarpusavio kurčiųjų ir girdinčiųjų komunikacijos siekiama ir pasitelkus technologijas. Padaugėjo skaitmeninių ir dirbtinio intelekto produktų, avatarų, komunikacijai gerinti. Dauguma pripažįsta: avatarų gestų kalba netobula, ypač teisinė, medicininė. Tačiau vieni pasisako net ir už dalinius sprendimus, o kiti pirmiausiai mato trūkumus. Tebėra ir tokių vietų, kaip kurčiųjų kavinė Londone, kur technologijoms leidžiama talkinti, bet neleidžiama užgožti paprasto žmogiško bendravimo. (Parašas po nuotr.) Kavinės meniu – ir britų gestų kalba. https://www.theguardian.com/society/2026

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama