Laimutis SĖDŽIUS rekomenduoja meną

Per keturias dešimtis metų beveik triženklį skaičių vaidmenų sukūrusiam Juozo Miltinio dramos teatro aktoriui Laimučiui Sėdžiui kiekvienas apsilankymas teatre vis dar siejasi su stebuklo laukimu – norisi, kad spektaklis įtrauktų ir leistų kartu su kūrėjais pasinerti į scenos vyksmą.

„Jei toks stebuklas neįvyksta, pradedu analizuoti, kas ir kaip, atskirai vertinu scenografiją, apšvietimą, muziką, režisūrą“, – sako L. Sėdžius.

Aktorius pabrėžia, kad jaudulys prieš kiekvieną spektaklį niekur nedingsta, nors sukaupta ilgametė patirtis. Nesvarbu, ar tai būtų pirmasis, ar keturiasdešimt antrasis sezonas, prieš atsiveriant scenos uždangai visada juntama nežinomybė.

„Tuo ir žavingas mūsų darbas, kad kaskart tavęs laukia nežinomybė, koks bus šį vakarą spektaklis, nes jis niekada nebūna vienodas“, – svarsto menininkas.

L. Sėdžius prisipažįsta, kad šiandieniniame mene jį vis labiau stebina techninės galimybės, kurios kiekvienais metais plečiasi.

Pasak aktoriaus, anksčiau menininkas turėdavo pasikliauti vien savo kūrybiškumu ir išmone, o dabar vis dažniau pasitelkiamos pažangios technologijos.

„Anksčiau menininkas viską turėdavo sukurti ir paveikti žiūrovą savo paties jėgomis ir išmone. Dabar į pagalbą pasitelkiamos naujausios technologijos, ir tu jau nebesupranti, ar čia tikra, ar patekai į kosmoso platybes“, – pažymi L. Sėdžius.

O teatro veikloje pasitaikančios pertraukos, pasak aktoriaus, suteikia galimybių imtis papildomų veiklų – kino projektų ar renginių vedimo.

Laisvalaikiu L. Sėdžius renkasi paprastus malonumus: susitikimus su draugais, pokalbius prie kavos. Atėjus pavasariui, vis daugiau laiko skiria buvimui gamtoje, kur džiaugiasi sugrįžtančiais paukščiais ir atgyjančia gamta.

KNYGA

Siūlyčiau perskaityti vengrų rašytojo Laszlo Krasznahorkai romaną „Priešinimosi melancholija“.

Pernai autorius gavo Nobelio literatūros premiją, o praėjusį pavasarį pagal jo romaną režisierius Adomas Juška J. Miltinio dramos teatre pastatė spektaklį.

MUZIKA

Sunku patarti, kokios muzikos pasiklausyti.

Tai labai asmeniška ir priklauso nuo nuotaikos.

Prieš porą savaičių Kaune, „Žalgirio“ arenoje, koncertą surengė Andrėja Bočelis.

Džiaugiuosi, kad turėjau progos pasiklausyti šio pasaulinio lygio atlikėjo.

Paolas Sorentinas. „Partenopė“.

FILMAS

Jeigu dar nematėte kino filmo „Malonė“ ar „Partenopė“, kuriuos sukūrė žymusis italų režisierius Paolas Sorentinas, labai rekomenduočiau apsilankyti kino teatre.

Tai ne tik geniali režisūra, puiki vaidyba, bet ir kiekvienas operatoriaus nufilmuotas kadras tarsi atskiras paveikslas.

SPEKTAKLIS

Kiekvieną spektaklį siūlyčiau pasižiūrėti bent kartą ir susidaryti savo nuomonę.

Šį savaitgalį mūsų teatre premjera. Režisierius Paulius Pinigis J. Miltinio dramos teatre pastatė dviejų dalių spektaklį „Pereigos ritualai“, tad visus kviečiu į premjerą.

VIZUALUSIS MENAS

Jeigu dar nesilankėte meninio stiklo studijoje „Glasremis“ Skaistakalnio parko pašonėje, maloniai kviesčiau susipažinti su panevėžiečio, gerai žinomo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje menininko Remigijaus Kriuko kūryba.

Turėsite galimybę pamatyti, kokias nepaprastas formas stiklui suteikia Remigijus ir jo kolegos.

Autorius: Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama