Prisiminimais ir malda pagerbė Motiejų Strijkovskį

Prisiminimais ir malda pagerbė Motiejų Strijkovskį. Kovo 22-ąją  Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje prisiminta išskirtinė asmenybė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorikas, rašytojas ir poetas, „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronikos“ autorius Motiejus Strijkovskis. Parašyti Lietuvos istoriją jam pavedė Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, 1582 m. paskyręs jį Jurbarko klebonu. Pavestą misiją M. Strijkovskis įvykdė. Gyvendamas Jurbarke jis daug laiko pašventė istorinei kronikai apie Lenkijos ir Lietuvos kraštus. Šis veikalas buvo išleistas Karaliaučiuje ir laikomas pirmąją spausdinta knyga apie LDK istoriją. Po šv. Mišių Jurbarko krašto muziejaus direktorius Arvydas Griškus priminė istoriko ir Jurbarko klebono M. Strijkovskio nuopelnus Lietuvai ir Jurbarkui. Jo aprašyta Palemono legenda yra svarbus faktas, kalbantis apie Jurbarko pradžią. M. Strijkovskio atminimą jurbarkiečiai pagerbė malda prie jam skirto skulptoriaus Adolfo Teresiaus su kurto koplytstulpio, kuris bažnyčios šventoriuje buvo pastatytas 2024-ųjų rudenį. Koplytstulpis primena ir paties čia klebonavusio M. Strijkovskio istoriją. Kiek žinoma, jis gimė 1547 m. kovo 21 d. Strykuve mozūrų bajorų šeimoje, mirties data nurodoma apie 1593 m. Jurbarke ar Varniuose. Nuo 1564 m. gyveno LDK, Lietuvoje ir buvo įstojęs į LDK pajėgas. Įvairiose vietose rinko ir tyrė LDK istorijos šaltinius, lankėsi kovų vietose, rinko liaudies dainas ir padavimus, kariams parašė dainų ir eilėraščių. Grįžęs į Lietuvą iš diplomatinės misijos Stambule ir Krokuvos, jis vėl tęsė Lietuvos istorijos tyrimus. Jo mecenatu tapus Žemaičių vyskupui Merkeliui Giedraičiui, šis M. Strijkovskį paskyrė Žemaičių vyskupijos kanauninku, o nuo 1582 m. jo gyvenimas buvo susietas su  Jurbarko parapija. šviesos infom.

Autorius: Jurbarko šviesa

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama