„Vilties erdvės“ globotiniai į frontą išsiuntė jau pusę šimto tinklų

„Vilties erdvės“ globotiniai į frontą išsiuntė jau pusę šimto tinklų. Prie keturių metrų ilgio ir septynių metrų pločio maskuojančio tinklo rišimo bent keliomis skiautėmis prisideda praktiškai visi dirbtuvių lankytojai. Nuotr. iš VšĮ „Vilties erdvė“ archyvo Kariaujančiai Ukrainai maskuojamuosius tinklus rišantys viešosios įstaigos „Vilties erdvė“ globotiniai, šiuos kilnius darbus atliekantys jau trečius metus, praėjusių metų pabaigą pažymėjo 50-uoju surištu ir išsiųstu maskuojančiu tinklu. Surišo pusšimtį tinklų  Pirmąjį maskuojantį tinklą Ukrainai viešosios įstaigos „Vilties erdvė“ dienos socialinės globos specialiųjų dirbtuvių lankytojai surišo 2023 m. balandį, o praėjusių metų gruodį, likę vieninteliai rajone, kurie tokiu būdu prisideda prie pagalbos šiai šaliai, paskelbė apie penkiasdešimtą surištą tinklą. Jį į Kauną išvežė „Vilties erdvės“ nepamainoma talkininkė – bendrovė „Mažeikių autobusų parkas“. „Viltes erdvės“ atstovai šį įvykį pažymėjo tokiais žodžiais: „Nuo pat karo Ukrainoje pradžios mūsų rankos, širdys ir laikas susijungė į vieną tikslą – padėti. Iš įvairiaspalvių, kruopščiai atrinktų skiaučių, iš begalės valandų kantraus darbo ir iš bendruomeniško ryžto per šį laiką gimė net 50 maskuojančių tinklų. Kiekvienas jų – tarsi tylus žmogiškos stiprybės įrodymas. Tinklai buvo rišami sluoksnis po sluoksnio, mazgas po mazgo, vis iš naujo derinant spalvas, kad kuo geriau susilietų su aplinka ir taptų patikimu skydu gynėjams. Šis procesas buvo ne tik darbas – tai buvo vilčių, rūpinimosi ir solidarumo jungtis. Kiekvienas prie tinklų prisilietęs žmogus paliko dalelę savęs: savo šilumą, savo palaikymą ir tikėjimą laisve. 50 maskuojančių tinklų – tai ne skaičius. Tai 50 mūsų širdžių dovanų, iškeliavusių ten, kur jų labiausiai reikia. Ir mes nesustosime – kol bus kam padėti, tol rišime kartu.“ Rišimo darbai tęsis „Vilties erdvės“ vyriausioji socialinė darbuotoja Sandra Bertašienė pažymėjo, kad darbai tęsis ir toliau. Tik per šventinį laikotarpį globotiniai dalyvavo įvairiose kitose veiklose – mugėse, edukacijose, renginiuose. Dabar tinklų rišimo darbai atsinaujina – vienus juos išveža, Kauno paramos fondas „Susivieniję gerumui“ atveža medžiagas, tad darbas nenutrūks. „Šiuo metu jau turime pagrindinę grupę. Žmonės, atėję į dirbtuves, persirengia ir be jokių raginimų kimba į darbus – vieni riša, kiti paruošia medžiagas. Tačiau negalima sakyti, kad tik jie vieni prisideda prie keturių metrų pločio ir septynių metrų ilgio tinklo užbaigimo. Per darbo savaitę, kurios metu tinklas surišamas, kad ir keliomis skiautėmis prisideda beveik visi dirbtuvių lankytojai“, – „Santarvei“ sakė vyriausioji socialinė darbuotoja. Šiuo metu daugiausia rišami šviesūs maskuojantys tinklai, kurie yra lengvesni, iš užuolaidų audinio. Spalvomis, kokių labiausiai reikia, tinklus padengia patys ukrainiečiai kariai. Pasak S. Bertašienės, visi supranta bei vertina šitą darbą. Juk karas yra beprasmiškos žmonių žūtys: kažkas priima sprendimus, o jauni vaikinai išvežami kariauti, jų niekas neklausia, nori jie to, ar ne. Šis baisus ir beprasmis karas skaudžiai paliečia šeimas, vaikus, todėl būtina, kad jis kuo greičiau pasibaigtų.

Autorius: Santarvės laikraštis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama