Nei paauglys, nei suaugęs: ką atskleidžia pamėgti bendraamžių „reelsai“?
Gargždų banga
Turinį įkėlė
Įsižeidžiu, kai išgirstu subjektyvias, jaunimą nuvertinančias nuomones. Tačiau tuo pačiu, mintyse ne kartą ir pats esu pažėręs epitetų bangą tiek vyresniajai, tiek už mane jaunesniajai kartai. Bet geriau pagalvojus, tai niekur neveda, nes kiekviena karta pasižymi savotiškais pribambasais ir nėra čia ko nosies riesti vienas prieš kitą. Vienas be kito negalėtume egzistuoti, todėl skaldytis nevalia. Gal kartais pakanka tiesiog vienas kitą išgirsti ir suprasti?
Nei paauglys, nei suaugęs
Psichologijos profesorius Jeffrey Jensen Arnett dar du tūkstantaisiais pristatė mokslines įžvalgas. Pasak autoriaus, poindustrinės visuomenės jaunuoliai tarp 18 ir 25 metų, nors tai nėra riba, kadangi amžius vis ilgėja, išgyvena naują raidos tarpsnį. Štai ir atsakymas, kodėl dar nieko apie tai nežinodamas, jausdavausi keistai: nei paauglys, nei suaugęs. Pasirodo, tokia jausena yra būdinga šiam amžiaus tarpsniui. O pasipiktinusieji, kurie vis išmeta nusibodusią ir pasenusią kortą „mano laikais taip nebuvo“ turėtų išgirsti, kad nebuvo ir niekada nebebus. Šis tarpsnis pasižymi savęs ieškojimo laikotarpiu studijuojant, išbandant skirtingus darbus, tyrinėjant santykius ir įvairias gyvenimo kryptis ar scenarijus. Dar vienas atsakymas, kodėl ankstyvos santuokos, vaikų susilaukimas ar stabili karjera yra dažnai nustumiamos į šalį, tarsi žmogus pilnu pilvu atstumiantis lėkštę.
Instagrame galima stebėti ne tik individualią algoritmų suformuotą realybę, bet ir bendraamžių pamėgtus reelsus. Vedamas smalsumo, plika akimi atlikau stebėjimą ir sugrupavau pasikartojančių vaizdelių tematikas. Svarbu pabrėžti, kad mano apžvalga neprilygsta moksliniam tyrimui, kad galėčiau daryti neginčijamas išvadas. Tačiau apie tai, ką rašo psichologijos profesoriaus, atsispindi ir instagramo vandenyne.
Darbas ne vilkas
Pavyzdžiui, Jeffrey Jensen Arnett teigia, kad jaunimas išbando skirtingus darbus todėl, kad jiems svarbūs ne tik pinigai, bet ir darbo prasmingumas. Panašu, kad jaunuolių pamėgti reelsai atskleidžia priešišką požiūrį į pasiaukojimą darbui ir abejingumą tradiciškai suprantamiems pasiekimams. Įsipina vaizdavimai, kad darbas mažai kuo skiriasi nuo vergystės ar žiurkių rato, iš kurio ištrūkti sunku dirbant nuo aštuonių iki penkių. Populiarūs vaizdeliai dažnai kartoja panašią mintį:„Keista, jog man augant, suaugę sakė, kad laimė yra pasiekimai ir karjera, o dabar suvokiu, kad man tai ne gyvenimas“. Taigi, ar ši jaunimo žinutė negali būti kvietimas pergalvoti, kokia darbo kultūra šiandien, iš tiesų būtų patraukli šiuolaikiniame pasaulyje ir tuo pačiu vis dar naudinga abiem šalims?
Neteigčiau, kad jaunimas nieko nenori, priešingai – trokšta dalykų, kurie yra visiškai normalūs ir būdingi šiam tarpsniui. Anot profesoriaus, tai galimybių metas, kai ateities kelias iki galo dar neaiškus, esant plačiam pasirinkimų spektrui. Todėl šiame etape visiškai normalus noras tyrinėti viską, ką gyvenimas siūlo. Instagramo vaizdeliai patvirtina, kad jaunuoliai didžiausią tyrinėjimo galimybę suvokia per keliones, nes atsiskleidžia stiprus jų idealizavimas.
Gyvename tik kartą
Daug patiktukų sulaukia įkvepiantys įrašai, skatinantys nebijoti klaidų, pokyčių, imtis dalykų, kurių dar nebandei, grindžiant tuo, kad turi tik vieną gyvenimą. Atsiskleidžia ir požiūris, kad reikia bijoti ne išleistų pinigų nuotykiams, o jausmo senatvėje, kad viskas, ką darei ir kur buvai, buvo tik darbas. Tai lyg ir išduoda bendraamžių susirūpinimą nugyventi neprasmingai. Tačiau čia įžvelgčiau dilemą: jeigu šiam tarpsniui būdingas laisvės siekis tyrinėjimams, kaip tai įgyvendinti, jeigu esi apribotas atsakomybėmis? Profesorius nurodo, kad atsakymas dažnai atsiremia į socioekonominę padėtį, kai vieni jaunuoliai turi daugiau galimybių rinktis ilgesnes „savęs paieškas“.
Troškimą patirti pasaulį ir laisvę galėtų iliustruoti didelio populiarumo sulaukęs vaizdelis, kuriame vyras geria Coronos alų šiltuose kraštuose, dainuodamas dainą „Messy“ (manau, kad ši daina, savotiškai tapo tarpautine jaunimo ode), su šalia esančiu prierašu: „šalies palikimas problemų neišspręs, bet vis vien – aš kitur.“ Tarsi per juoką, personažas įkūnija jaunuolių norą išsilaisvinti iš reikalavimų ir nertis į nuotykius, patiriant laisvę svetur be didelių atsakomybių.
Permąstomi santykiai
Atsiskleidžia ir socialinių ryšių vengimas, susijęs su nuovargiu. Pavyzdžiui, vaizdelyje rožinė pantera eina miegoti, o virš vaizdo įrašo parašyta: „aš, nors kitiems pasakiau, kad esu užsiėmęs.“ Tas „užsiėmęs“ iš tiesų reiškia „buvimu kate“ namie, neatskleidžiant draugams tikrosios veiklos. Panašaus turinio kur kas daugiau, pavyzdžiui, dvi draugės tariasi susitikti, pačios puikiai suprasdamos, kad meluoja viena kitai, nes iš tikrųjų po darbo nebesinori nieko. Ne dėl to, kad jos susipykusios. O gal tokio populiarumo sulaukiantys reelsai jau signalizuoja apie įsigalėjantį susvetimėjimą vienas nuo kito? Man pačiam būna keista susivokti, kad žmogaus nemačiau metų metus, beveik nesusirašom net SMS žinutėmis, bet aktyviai apsikeičiame reelsais ir į juos sureaguojame emodžiais. Keista, tiesa?
Prieš tai paminėjau, kad tradicinės vertybės nustumiamos į šoną, kadangi šiame amžiaus tarpsnyje jos dar tik ieškomos. Tai atspindi daug populiarumo sulaukiantys reelsai neigiantys vaikų svarbą. Pavyzdžiui, vienas iš dažniausiai pasimatomų yra šis: „pov: turėjau blogą dieną darbe, bet grįžus prisiminiau, kad neturiu vaikų.“ Tuomet pavaizduojama, kad nuotaika tampa kur kas lengvesnė, nes jų turėjimas dar daugiau apsunkintų ir taip sunkią dieną. Nesakyčiau, kad tai rodo, jog jaunuoliai niekada neturės vaikų. Tai labiau apie nepasiruošimą prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ir atsakomybes, kas šiame etape yra normalu. Apskritai, profesorius teigia, kad į šį amžiaus tarpsnį reikėtų žiūrėti ne kaip į problemą, o kaip į pasiruošimą brandai. Kadangi, šiame tarpsnyje dar tik mokomasi svarbiausių suaugusiojo žmogaus savybių. Gal ir ne taip blogai, kaip jaunimas gali neskubėti gyventi?
Taip pat sklando vaizdeliai, atspindintys įtampėlę tarp lyčių – moterys baksnoja pirštais į vyrų ydas ir atvirkščiai. Atsispindi ir kita idėja – female friendships, kuri reiškia draugystę tik tarp tos pačios lyties. Tačiau ne partnerystę, o tiesiog draugystę be vyrų. Nors ši tendencija už Atlanto jau nenaujiena, o ir čia jau pastebiu atsirandančius aptarimus apie populiarėjantį gyvenimą vienam. Beje, šiame amžiaus tarpsnyje būdinga ieškoti ir permąstyti, kokie santykiai yra priimtini. Tikėtina, kad iš šių paieškų gimsta populiarios green/red flagų reelsų rubrikos, kuriose reflektuojami santykiai. Green flag – tai merginos/vaikino gerosios savybės į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, o red flag – nuo kokių savybių ar elgesio reikėtų bėgti neatsisukus nuo potencialaus partnerio ar partnerės.
Nepamiršti, kas suteikė laisvę
Gražu, kai jaunas žmogus gali ieškoti savęs ir jaučia norą neišvaistyti gyvenimo veltui. Tačiau pagalvojus apie šiandienos grėsmes, man atrodo, kad svarbu nepamiršti, kas suteikė šią laisvę ir privilegiją, leidžiančią kelti klausimus ne tik apie maistą ir išgyvenimą. Ypač šiandienos grėsmėse, kai atrodo, kad viskas gali lengvai imti ir subyrėti.
Danielius EINIKIS
„Bangos“ jaunųjų korespondentų klubo narys
Autorius: Renata Nekrošienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
