Naujos vertybės gyvojo paveldo sąvade
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą neseniai įtraukti reiškiniai toliau kuria Lietuvos tapatybę, sušvintančią šimtametėmis etnografinių regionų tradicijomis ir jų išsaugojimo veiklomis.
Net 13 Lietuvos bendruomenių puoselėjamų gyvojo paveldo reiškinių papildė nacionalinį sąvadą.
2026 m. Lietuvai minint Skriaudžių kanklių ansamblio 120-ies metų veiklos sukaktį ir Kanklių metus, vienu svarbiausių įvykių neabejotinai taps vertybės „Skriaudžių kanklės: šimtametė muzikavimo tradicija“ įrašymas į sąvadą. Iki mūsų dienų vietos muzikavimo tradiciją saugantys Skriaudžių kanklininkai puoselėja savitą kankliavimo stilių, Suvalkijos (Sūduvos) krašto dainuojamąjį ir instrumentinį folklorą. Visų kartų ansamblio nariams kankliavimas yra bendruomeninė patirtis, gyva bendravimo forma.
Ryškiu atradimu gyvojo paveldo entuziastams taps Trijų Karalių vaikštynės Darsūniškyje. Švenčiant Epifaniją, šiame Kaišiadorių rajono kaime vietiniai žmonės puošniai persirengę Trijų Karalių svita lanko vietos gyventojų namus, sveikina šeimas, linki sveikatos, Dievo palaimos.
Lietuvos fotografijos meno kūrėjų ir mėgėjų bendruomenė tęsia analoginės – lėtąja vadinamos – fotografijos tradiciją ir sėkmingai taiko atvaizdų kūrimo ne skaitmeniniu būdu žinias bei įgūdžius. Pasitelkiant fotojuostą, fotoplokštelę ar fotopopierių ir rankiniu būdu reguliuojamus fotoaparato elementus sukurtos mažo tiražo nuotraukos pasižymi ypatingu paviršiaus medžiagiškumu, autentiškumu, saugo istorinių įvykių, žmonių gyvenimo akimirkų atmintį.
Jau keletą metų sąvadas atspindi nuoseklų pamario gyventojų siekį skleisti žinią apie Mažosios Lietuvos regiono kultūrinę tapatybę. Vertybė „Krikštų tradicija Mažojoje Lietuvoje“ apima senųjų antkapinių paminklų – krikštų – simboliką, gamybos ir statymo papročius, restauravimo bei kūrybines iniciatyvas. Evangelikų liuteronų parapijų bažnyčiose, namuose, šeimos šventėse praktikuojama vertybė „Lietuvininkų giedojimo tradicija“ pasižymi paveldėtu liaudies dainų skambesiu ir iš Europos choralų perimtomis melodijomis.
Sąvado komandą pradžiugino Lietuvos tautinių bendrijų aktyvumas ir pateiktos dvi gerosios paveldo išsaugojimo praktikos. Lietuvos moldavų ir rumunų pavasario pasitikimo šventė „Marcišor“ – kasmet kovo 1-ąją rengiama pavasario pradžios šventė, kurios ištakos siekia daugiau nei 8 tūkst. metų. Šventės ašis – gyvybę simbolizuojančių amuletų marcišorų kūrimas ir dovanojimas, linkint svajonių išsipildymo, meilės ir laimės.
Sėkminga romų muzikavimo, šokio, amatų ir kulinarines tradicijas aktualizuojančia praktika pripažintas romų kultūros festivalis „Gypsy Fest“ – tarptautinis renginys, kurio programą sudaro spalvinga eisena, koncertai miesto erdvėse, kūrybinės dirbtuvės, jaunųjų talentų konkursas bei gyvai romų tradicijas patirti kviečiantis „Romų kaimelis“.
Šiemet sąvadas praturtėjo ir žemaičių dėmesiu savo paveldui. Gausi regiono folkloro bendruomenė tęsia žemaičių dounininkų dainavimo tradiciją, kuriai būdingas sodrus, banguojantis, tarmės grožį išryškinantis daugiabalsių dainų atlikimas. Iš Pietų Žemaitijos į sąvadą šiemet atkeliauja geroji praktika „Etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai Kelmėje“. Tai didžiausios apimties ir ilgiausiai gyvuojantis tokio pobūdžio reiškinys Lietuvoje, kasmet miestą paverčiantis tikra folkloro laboratorija, suburiančia per 300 muzikuojančių, dainuojančių, į tradicinių amatų dirbtuves ir mokslines diskusijas įsitraukiančių dalyvių.
Žirgo arba arklio vaidmenį lietuvių kultūroje atspindi dvi naujai įrašytos vertybės. Senąsias naktigonės tradicijas gaivinantis žirgų maudymas Šventosios upėje – Anykščių regioniniame parke vietos bendruomenės rūpesčiu rengiamos, didelį smalsuolių būrį pritraukiančios Naktigonės šventės kulminacija. Vos už 50 kilometrų nuo Anykščių esančiose Dusetose kasmet organizuojama šventė „Sartai“ tęsia žirgų lenktynių tradiciją, manoma, kilusią iš paprotinio pasivažinėjimo žirgais per Užgavėnes.
Lietuvoje gyvuojančios ūkinės veiklos, mitybos papročių įvairovę liudija iš skirtingų Šalies vietovių sąvadui pristatytos vertybės. Lazdijų kraštą garsinanti dzūkiška banda – tai duonkepėje krosnyje ant džiovintų kopūstų lapų kepamas bulvių tarkių blynas, patiekiamas su įvairiais padažais. Sekmadieniais, švenčių metu pagal unikalų receptą jas gamina ir prie bendro stalo skanauja visa šeima. O štai istorinio Mėguvos krašto gyventojai mėgaujasi ir kitus vaišina Šventosios upėje sugautomis nėgėmis – ungurius primenančiomis bekaulėmis žuvimis. Upėje migruojančias nėges žvejai rudenį gaudo tradiciniu spendžiamosios žvejybos būdu, tam tikrose, iš šeimos narių paveldėtose vietose statydami specialias gaudykles.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro inf.
Autorius: Renata Vitkauskienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
