Pasikeitus šilumos tiekėjui pasikeitė ir kainos
Suvalkietis
Turinį įkėlė
Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo
Prieš trejetą metų „Suvalkietis“ rašė apie daugiabučių namų šildymą Marijampolės savivaldybės Želsvos kaime. Gyventojai skundėsi, kad uždarosios akcinės bendrovės „Didma“ sąskaitos už butų šildymą – kosminės, pralenkia visus didmiesčius. Žmonės atviravo nebeišgalintys susimokėti, svarstė parduoti butus, nes tokia finansinė našta jų pečiams per sunki.
Pagalbos tuomet gyventojai kreipėsi ne tik į žiniasklaidą, bet ir Seimo narius, Marijampolės savivaldybės merą.
UAB „Didma“ atstovai tuomet teigė, kad šilumos kainos tarifai nustatomi vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymu bei Šilumos kainų nustatymo metodika. Skirtingas daugiabučio namo šilumos energijos suvartojimas priklauso nuo namo sienų ir langų šiluminių varžų. O Želsvos daugiabučiuose šilumos energija, kurią apmoka gyventojai, iš namo išeina į lauką pro langus, sienas, nešildomas patalpas, todėl ir šildymo kaštai buvo tokie dideli.
Padėti gyventojams žadėję Seimo nariai po rinkimų pažadus pamiršo. Viltis, kad šildymo kainos normalizuosis, Želsvos gyventojams sužibo praėjusiais metais, kai nuo 2025 metų liepos 1 dienos šilumos ūkis buvo perduotas Marijampolės savivaldybei, pasirašyta sutartis, kad šilumos tiekimą perima UAB „Marijampolės šilumos tinklai“. Ši bendrovė tuomet iš UAB „Didma“ perėmė ir daugiabučių namų, ir mokyklos šildymą Želsvos gyvenvietėje.
2026-ųjų žiemą kaip niekad gyventojams pabrando šildymo paslaugos. Tad Želsvos gyventojų, kuriuos šiluma šį sezoną aprūpino Marijampolės šilumos tinklai, klausėme, ar neteko verkti gavus šildymo sąskaitas, ar pajuto skirtumą, ar patenkinti nauju šilumos tiekėju.
Želsvos gyventoja Raimonda Strimaitienė gyvena keturaukščiame 24 butų name. Moteris atvira – šildymo sąskaitos šiais metais, nepaisant šaltos žiemos, skiriasi kaip diena ir naktis. „Mokame vos ne perpus mažiau. Ankstesniais metais gruodis būdavo pakankamai šiltas: pliusinė temperatūra, saulė šviečia, o sąskaita už šildymą ateina kaip už arklį. Nuo praėjusių metų šildymo sezono situacija pasikeitė“, – kalbėjo gyventoja.
Be to, jos teigimu, daugiabučiuose dabar daug šilčiau. Šiluma vienoda visą laiką, butuose tikrai šilta. To nebuvo jau daug metų. „Būdavo, grįžtu iš darbo, namuose šalta, net mazgotė neišdžiūsta, vaikštome apsigūzinę. Skambiname katilinės kūrikams, prašome stipriau kūrenti arba siunčiame gyventoją žiūrėti, kas ten vyksta, o kūrikai, kaip nori, taip daro“, – pasakojo moteris.
Želsvos gyventoja rodo sąskaitas už šildymą. „Už sausio mėnesį mokėjau 230 eurų, vasarį dar mažiau, nors butas mano didelis – keturių kambarių. Vienintelis neaiškumas, kodėl mums išrašo sąskaitas ir už laiptinių šildymą, jeigu jose nėra radiatorių. Laiptinių šildymo išlaidas dalina visiems namo gyventojams, tad ypač piktinasi jas gavę tie, kurie nuo centrinio šildymo atsijungę“, – kalbėjo Raimonda.
Moteris džiaugiasi ir tuo, kad namą administruoja bendrovė „Sūduvos vandenys“. Raimondos teigimu, baigėsi gyventojų vargai. „Prakiuręs namo bendro naudojimo vamzdis buvo netaisomas, namuose kaupėsi drėgmė, net kvapas atsirado. Niekas nesirūpino. Namą pradėjusi administruoti bendrovė iš karto atsiuntė santechnikus, viską sutvarkė, neliko nei drėgmės, nei blogo kvapo“, – kalbėjo Želsvos gyventoja.
Raimondai pritaria ir viename iš Želsvos daugiabučių gyvenanti Daiva Taraskevičienė. Pasak jos, pasikeitus šilumos tiekėjui, pasikeitė į gerą pusę ir jų buitis. „Džiaugiamės šildymu, radiatorių temperatūra pastovi, nereikia kūrikams skambinti. Sąskaitos už šildymą taip pat normalios, ne tokios kaip būdavo anksčiau. Vienintelis klausimas, kurį kelia namo gyventojai, kodėl reikia mokėti už laiptinių šildymą, jeigu jose nėra radiatorių. Tai prasilenkia su logika“, – sakė mokytoja.
Daugiabutyje gyvenanti Loreta Baltuškonytė taip pat džiaugiasi pasikeitusiu šilumos tiekėju. „Kainos per pusę mažesnės, o šilumos daugiau, pastovi temperatūra suteikia komforto jausmą, gera grįžti į namus“, – sako gyventoja.
Permainos – į gerą
Pasak Želsvos progimnazijos direktoriaus Arūno Kiulkio, permainos šildymą perėmus Marijampolės šilumos tinklams labai jaučiamos ir mokykloje. „Šiais mokslo metais nuo spalio vidurio mokyklos šildymą perėmė UAB „Marijampolės šilumos tinklai“. Atvažiavo keletas darbuotojų, susipažinome, apžiūrėjo šilumos ūkį, paaiškino, kokios bus sąlygos, kaip keisis įkainiai. Visa tai mums labai tiko, nes palyginus su buvusiu šilumos tiekėju, kainos sumažėjo 50 proc. Kitas svarbus dalykas – mokykloje palaikoma vienoda šiluma, tai atitinka švietimo įstaigoms keliamus reikalavimus“, – kalbėjo mokyklos vadovas.
A. Kiulkio teigimu, UAB „Didmos“ įkainiai buvo pusantro karto didesni. Su jų specialistais per visą šilumos tiekimo laikotarpį direktoriui neteko susidurti nė karto. Jie tik atvažiuodavo į mokyklą nurašyti skaitiklio rodmenų, o Marijampolės šilumos tinklų inžinierius nuolatos lankosi progimnazijoje, įvertina situaciją, teiraujasi, ar esame patenkinti šilumos tiekimu“, – sakė A. Kiulkys.
Įžvelgia daug pliusų
Irena LUNSKIENĖ:
– Gyvenu blokiniame keturių aukštų name. Jame įrengti 28 butai. Dešimties butų savininkai centralizuotą šildymą atsijungę, patys įsirengę atskiras butų šildymo sistemas, likusiems šilumą nuo 2025 metų rudens tiekia Marijampolės šilumos tinklai. Mano butas – keturių kambarių.
Esame labai patenkinti nauju tiekėju. Nors žiema šiemet buvo tokia šalta, kokios neturėjome daugel metų, sąskaitos mūsų labai neišgąsdino, įstengėme susimokėti. Pavyzdžiui, už gruodžio mėnesį Marijampolės šilumos tinklams sumokėjau 133 eurus, o „Didmos“ sąskaita už to laikotarpio šilumos tiekimą buvo 230 eurų. Už sausio mėnesį prieš keletą metų „Didmai“ mokėjau 269 eurus, nors žiema buvo šilta, tikrai ne tokia, kaip šiemet. Už šį šaltą sausį Marijampolės šilumos tinklai pateikė 265 eurų sąskaitą.
Visi namo gyventojai džiaugiasi nauju šilumos tiekėju ir sumažėjusiomis kainomis. Pasikalbame, kad jeigu šią žiemą šilumą mums butų tiekusi „Didma“, būtume mokėję ne mažiau kaip po 500 eurų, nes, kai kurie gyventojai prieš keletą metų, nepaisant pliusinės temperatūros lauke, yra gavę šildymo sąskaitas iki 400 eurų.
Dalis butų savininkų, kurie atsijungę nuo centralizuoto šilumos tiekimo, svarsto galimybę vėl prisijungti. Žmonės pastebi, kad centralizuotas šildymas turi daug privalumų. Namai visada šilti, nereikia rūpintis kūrenimu, kuru, nešti malkas ar anglis į trečią, ketvirtą aukštą. Ypač tai pajuntama, kai gyventojai sulaukia pensinio amžiaus, kai sveikata susilpnėja. Kai šildymas centralizuotas, jeigu tik išgali susimokėti, gyventi lengviau.
Mūsų namo gyventojai vis pakalba, kad norėtų ir namo administravimą perduoti UAB „Sūduvos vandenys“ (likome vienintelis daugiabutis Želsvoje neperėjęs į bendrovę „Sūduvos vandenys“). Žmonės pastebėjo, kad kai namą valdo stambus administratorius, yra daug paprasčiau sulaukti pagalbos prakiurus vamzdžiui, stogui, įvykus gedimui elektros sistemoje. Namo bendrijos pirmininkei spręsti name iškilusias ūkio problemas sudėtinga, ji neturi tokių galimybių ir nepajėgia. Gyventojai palikti praktiškai be pagalbos.
škilus problemai, gyventojams dažnu atveju pasakoma „tai jūsų problema“, nors tikroji namo administratorė yra namo bendrijos pirmininkė, kuri privalo viešai namo laiptinių skelbimų lentoje suteikti informaciją gyventojams, kur kreiptis ištikus problemai. Gyventojai turi žinoti, su kuo sudarytos sutartys dėl elektros gedimo, prakiurus vandentiekio sistemai, lietaus nuotekų vamzdžiui ir pan.
Tad dažnu atveju centralizuotas valdymas, ar tai būtų šilumos tiekimas, ar namo priežiūra, yra geriau, negu paties gyventojų tvarkymasis. Kai daug žmonių, daug nuomonių, sunku susitarti.
Autorius: Loreta Tumelienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
