Šildymo sezonas artėja prie pabaigos: kokius išbandymus patyrė Marijampolės šilumos tinklai
Suvalkietis
Turinį įkėlė
Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo
Nuo 2025 metų liepos 1 dienos Marijampolės šilumos ūkio valdymą iš uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ perėmė Marijampolės savivaldybė. Pasirašius visus reikalingus dokumentus baigėsi daugiau nei dvidešimt metų trukęs privataus operatoriaus šilumos ūkio valdymo laikotarpis. Centralizuotos šilumos tiekimo veiklą perėmė savivaldybės įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės šilumos tinklai“.

Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos teigimu, šilumos ūkio susigrąžinimas savivaldybės žinion buvo ilgai siektas tikslas. Perėjimo procesas truko daugiau nei metus – jam ruoštasi sistemingai, dirbo specialiai sudaryta komisija, sprendusi teisinius, finansinius, techninius bei žmogiškųjų išteklių klausimus.
„Šilumos tiekimas yra viena iš esminių Savivaldybės funkcijų, panašiai kaip vandentvarka ar daugiabučių priežiūra. Tai gyventojams būtinos paslaugos, už kurių organizavimą savivalda turi prisiimti atsakomybę. Siekiame turėti daugiau kontrolės dėl priimamų sprendimų ir užtikrinti skaidresnį bei efektyvesnį šilumos ūkio valdymą. Tikimės, kad ilgainiui tai leis stabilizuoti ir šilumos kainas“, – sakė meras P. Isoda.
Artėjant šildymo sezono pabaigai apie pirmuosius veiklos mėnesius kalbamės su UAB „Marijampolės šilumos tinklai“ direktoriumi Ričardu Čėsna.
Išbalansuotos šildymo sistemos didina energijos nuostolius
Paklaustas, kaip pavyko sumažinti šilumos kainą Želsvos kaimo šilumos vartotojams, bendrovės vadovas aiškino, kad tai lėmė integracija į bendrą Marijampolės centralizuoto šilumos tiekimo sistemą.
Anksčiau šiluma Želsvos kaimo šilumos vartotojams buvo tiekiama iš atskiros katilinės, aptarnavusios palyginti nedidelį vartotojų skaičių. Tokiose sistemose vienam vartotojui tenkančios eksploatacijos ir infrastruktūros išlaidos paprastai būna didesnės. „Įtraukus Želsvos vartotojus į bendrą šilumos tiekimo sistemą taikoma vieninga šilumos kaina. Tai leidžia efektyviau paskirstyti infrastruktūros išlaidas, nes didesnė vartotojų bazė mažina vienam vartotojui tenkančius kaštus“, – sakė R. Čėsna.
Direktorius taip pat paaiškino, kodėl gyventojai gauna sąskaitas už bendro naudojimo patalpų šildymą net ir tuomet, kai laiptinėse nėra radiatorių. Pagal galiojančią šilumos paskirstymo metodiką šildoma visa pastato šiluminė sistema – tai reiškia, kad šilumos energija paskirstoma visam pastatui, įskaitant bendro naudojimo erdves.
Tačiau Želsvos kaimo daugiabučiuose susiduriama su dar viena problema – išbalansuotomis vidaus šildymo sistemomis.
„Daugelyje namų dalis butų yra atsijungę nuo centralizuoto šildymo sistemos. Tai keičia hidraulinį balansą ir trikdo projektinį šilumos paskirstymą pastate. Tokiu atveju šilumos energija cirkuliuoja ne taip, kaip numatyta projekte, todėl dėl disbalanso didėja tiek energijos suvartojimas, tiek šilumos nuostoliai“, – aiškino įmonės vadovas.
Papildomų iššūkių kelia ir pasenusi katilinės įranga, kurią perėmus teko eksploatuoti tokios būklės, kokia ji buvo perduota. Laiko pasiruošti šildymo sezonui buvo labai nedaug. Katilinė iš buvusio eksploatuotojo perimta likus kelioms dienoms iki šildymo sezono pradžios.
– Norėtume atkreipti gyventojų dėmesį, kad yra techninės galimybės anksčiau atsijungusius vartotojus vėl prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Dėl to reikia kreiptis į šilumos tiekėją, kuris įvertins technines galimybes ir atliks reikiamus parengiamuosius darbus,– teigė Marijampolės šilumos tinklų direktorius.
Pirmasis šildymo sezonas – sudėtingas
R. Čėsna pripažįsta, kad pirmasis šildymo sezonas Marijampolės šilumos tinklams buvo sudėtingas.
Apie 30 procentų darbuotojų buvo nauji specialistai, kuriems reikėjo perprasti įmonės veiklos specifiką ir technologinius procesus. Be to, perėmus šilumos ūkį teko kurti ir naujas valdymo sistemas.
„Nebuvo perimtos valdymo programos ar analitiniai įrankiai, todėl teko kurti savo sistemas – nuo buhalterinės apskaitos iki gamybinių duomenų surinkimo ir analitikos įrankių. Ankstesnės sistemos buvo pritaikytos centralizuotam „Litesko“ valdymui, todėl mūsų įmonei jos netiko“, – pasakojo direktorius.
Pasak jo, pirmieji veiklos mėnesiai priminė darbą „mokantis realiomis sąlygomis“ – reikėjo vienu metu užtikrinti patikimą šilumos tiekimą ir kurti naujus veiklos įrankius.
Įmonė taip pat atnaujino atsiskaitymo sistemas ir su vartotojais iš naujo sudarė šilumos tiekimo sutartis.
Šaltis išbandė įrangos galimybes
Ši žiema šilumos tiekėjams tapo rimtu technologiniu išbandymu. „Buvo momentų, kai katilinių įranga dirbo maksimaliais pajėgumais. Pasitaikė techninių gedimų hidraulinių bandymų metu, vienur kitur įtrūko šilumos trasos. Kai kada darbuotojams teko dirbti ir naktimis“, – sakė R. Čėsna.
Pasak vadovo, situaciją padėjo suvaldyti dar vasarą atlikti būtini pasiruošimo šildymo sezonui darbai: šilumos tinklų hidrauliniai bandymai, katilų ir katilinių įrangos remonto darbai.
„Hidrauliniai bandymai leidžia įvertinti tinklų patikimumą ir iš anksto nustatyti silpniausias vietas. Tokių bandymų Marijampolėje būna apie 60. Tai padeda išvengti didesnių avarijų šildymo sezono metu“, – aiškino įmonės vadovas.
Nerimą kelia kuro kainų augimas
Didžiausią įtaką šilumos kainai daro kuro kaina. Pasak R. Čėsnos, šildymo sezono metu ji pastebimai išaugo.
„Šilumos kaina perskaičiuojama kas mėnesį. Sezono pradžioje biokuro granulės kainavo apie 40–60 eurų už megavatvalandę, o dabar jų kaina kai kuriais atvejais siekia apie 120 eurų už megavatvalandę“, – teigė jis.
Kuro sąnaudos sudaro apie 60 procentų galutinės šilumos kainos, todėl kuro brangimas neišvengiamai atsispindi vartotojų sąskaitose.
Pasak direktoriaus, šiltesni orai gali šiek tiek sušvelninti situaciją, nes mažėja šilumos poreikis ir atitinkamai kuro sunaudojimas.
Kalbėdamas apie įmonės ateitį R. Čėsna pabrėžė, kad pagrindiniai tikslai – modernizuoti infrastruktūrą, didinti energetinį efektyvumą ir plėsti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą.
Autorius: Loreta Tumelienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama