Svarbiausia – idėjos, o ne lytis ar partijų „etiketės“

Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo

Ar politika turi lytį? O gal svarbiausia – idėjos, kompetencija ir bendras tikslas kurti stipresnę bendruomenę?
Kovo pradžioje surengtoje diskusijoje „Moterys politikoje: drąsa laužyti stereotipus“ kalbėjo trys skirtingoms politinėms jėgoms atstovaujančios Marijampolės savivaldybės tarybos narės – Vaida Balniuvienė (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“), Agnė Pavelčikienė (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Vaida Pituškienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai). Politikės diskusijoje dalijosi savo patirtimi: kaip moterims sekasi politikoje, su kokiais stereotipais tenka susidurti ir kodėl šiandien svarbiausia ne tai, kas iš kokios partijos, o tai, ar gebame dirbti kartu.

Apie tai, kaip veikti kartu

Politikės dalinosi savo patirtimis apie moterų kelią politikoje – iššūkius, atsakomybę, lyderystę ir moterų dalyvavimo svarbą priimant sprendimus. Tai buvo pokalbis apie demokratijos brandą, drąsą veikti ir bendrą atsakomybę už mūsų bendruomenės ateitį.

Vaida Balniuvienė yra Marijampolės savivaldybės tarybos Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto narė, Antikorupcijos komisijos pirmininkė, Mokesčių lengvatų svarstymo komisijos narė.

Agnė Pavelčikienė – Tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto narė, Antikorupcijos komisijos narė, Marijampolės savivaldybės jaunimo reikalų tarybos narė, Marijampolės savivaldybės šeimos komisijos pirmininko pavaduotoja.

Vaida Pituškienė – opozicijos lyderė Taryboje, Ūkio ir verslo vystymo komiteto bei Laisvės kovoms įamžinti Marijampolės savivaldybėje komisijos narė, Švietimo tarybos narė.

Kaip supratote, jų, kaip Tarybos narių, pareigos neapsiriboja mygtuko paspaudimu balsuojant kas mėnesį vykstančiuose Marijampolės savivaldybės tarybos posėdžiuose. Posėdis – jau finalas, sprendimo priėmimo metas, prieš tai išanalizavus, įsigilinus į pačias įvairiausias problemas, nutinkančias mūsų kasdienybėje. Kaip jas tenka spręsti ir kaip veikti kartu – ir įvairioms politinėms jėgoms, ir vyrams bei moterims, ir humanitarams kartu su inžinieriais, o žemės ūkio specialistams – kartu su gydytojais?

Ne privilegijos, o vienodos taisyklės

Nors diskusija vyko Kovo 8-osios išvakarėse, bet Tarptautinė moters diena, pasak V. Pituškienės, neturėtų būti tik apie simbolines gėles ar komplimentus. „Visada norėjau, kad ši diena būtų apie esmę – apie tai, kas dar ir šiandien brėžia takoskyras tarp moterų ir vyrų galimybių veikti versle, moksle ar politikoje. Ne apie tai, kad mes esame ypatingos ir duokite mums kelią, o apie tai, kad jau seniai metas žaisti pagal tas pačias taisykles“, – kalbėjo p. Vaida.

Būtent tokia dvasia vyko ir diskusija – rimta, atvira, bet kartu ir su šypsena. Politikės sutaria: svarbiausia, kad sprendimai būtų vertinami pagal turinį, o ne pagal tai, kas – vyras ar moteris – juos pasiūlė.

Kelias į politiką – skirtingas, bet vedantis į tą patį tikslą

Kiekvienos pašnekovės kelias į politiką buvo savitas. V. Pituškienei tai buvo natūralus pasirinkimas – istorijos studijos, domėjimasis politologija ir įsitraukimas į jaunimo politinę veiklą. Vėliau sekė narystė partijoje ir vis aktyvesnis dalyvavimas visuomeniniame gyvenime.

V. Balniuvienė sako, kad jos gyvenime sprendimas eiti į politiką nebuvo spontaniškas – viskas klostėsi natūraliai, buvo noras įsitraukti į veiklas, prisiimti atsakomybę ir naujus iššūkius. Tapti Tarybos nare – vienas iš jų. „Kartais gal ir pritrūksta pasitikėjimo savimi, bet kai turi palaikymą, supranti, kad viskas įmanoma“, – teigia ji.

A. Pavelčikienė prisimena, kad atėjimas į politiką reiškė ir tam tikrų patogumų atsisakymą. Viešumas, diskusijos apie tavo sprendimus, komentarai „apie viską“, skaudinantys ne tiek ją pačią, kiek artimuosius. Bet visame šiame kontekste, sako p. Agnė, „man visada svarbiausia buvo šeima“. Kuomet ėjo aukštas pareigas (šios kadencijos pradžioje ji buvo vicemerė), laikas sau buvo praktiškai neegzistuojantis dalykas. Pasitraukusi iš šių pareigų ir eidama Tarybos narės pareigas, gali daugiau laiko skirti šeimai. Dukros džiaugiasi, kad „mama grįžo“.

Stereotipai dar gyvi

Diskusijos dalyvės pripažįsta – nors visuomenė keičiasi, kai kurie stereotipai vis dar gyvi.

Vienas dažniausių klausimų moterims politikėms – apie šeimą ir vaikus. „Jei esi moteris ir dar mama, visiems rūpi – o kur dabar tavo vaikas, kas jį prižiūri?“ – pastebi pašnekovės. Ir priduria, kad vyrai panašių klausimų turbūt nesulaukia. Politika – nepriklausomai nuo lyties – iš tiesų reikalauja daug laiko ir pastangų. „Tai nėra tik posėdis ir mygtuko paspaudimas. Reikia daug skaityti, ruoštis, analizuoti, formuluoti sprendimus“, – sako V. Pituškienė.

Kartais stereotipai atsiskleidžia ir netikėtose situacijose. Politikė prisimena, kaip per rinkimų kampaniją vienas vyresnio amžiaus vyras jai pasakė: „Viską gerai kalbėjote, bet jūs moteris ir dar mokytoja“. „Suprask: du minusai viename“, – su šypsena prisimena p. Vaida.

A. Pavelčikienė prisimena, kad penkerius metus dirbdama vyrų komandoje, net pietaudama su kolegomis, nuolat išgirsdavo: „Skanaus, vyrai“. „Per tuos metus ir valgyti, ir vaikščioti greitai išmokau. Aišku, nebuvo ir jokių moteriškų pašnekesių“, – sako p. Agnė.

Šioje diskusijos dalyje V. Pituškienė prisiminė Margaret Tečer, kuri sakiusi: jei nori žinią paskleisti, tegul tai pasako vyras. Jei nori, kad būtų padaryta – tegul daro moteris.

Politika – tai komandinis darbas

Savivaldos politikoje dažnai vyrauja nuomonė, kad infrastruktūra, biudžetas ar ūkio klausimai yra „vyriškos“ sritys. O kultūra, socialiniai reikalai – čia jau ir moterys gali reikštis. Tačiau realybė kitokia. „Savivalda – tai ne tik vamzdžiai po žeme ar asfaltas. Tai švietimas, socialinė politika, bendruomenės gyvenimo kokybė“, – sako politikės.

Jos sutaria, kad vienas žmogus negali visko išmanyti. Todėl svarbiausia – pasitikėjimas ir komandinis darbas. „Vieno stiprybė – skaičiai, kito – socialiniai klausimai. Kai dirbi kartu, iš skirtingų idėjų gimsta geriausi sprendimai“, – sako V. Pituškienė.

V. Balniuvienė antrina kolegei: „Politinis kelias susideda iš daugybės patirčių ir pamokų, susiduriame su skirtingais žmonėmis, todėl svarbu diskutuoti, ieškoti kompromiso, gerbti skirtingas nuomones.“

Lyderystė neturi lyties

Kalbėdamos apie lyderystę, pašnekovės vieningai pabrėžia – ji neturi lyties.

Vienas lyderis mėgsta greitus sprendimus, kitas – platesnes diskusijas. Vieni vadovauja griežčiau, kiti – ieškodami kompromiso.

„Svarbiausia ne tai, ar lyderis vyras, ar moteris. Svarbiausia – ar jis geba telkti žmones bendram tikslui“, – sako diskusijos dalyvės.

„Manau, moterims labiau trūksta ne patirties ir gebėjimų, o pasitikėjimo savimi ir drąsos žengti žingsnį į priekį“, – įsitikinusi V. Balniuvienė.

Jei pasaulio lyderės būtų moterys – gal karų nebūtų?

V. Pituškienė mano, kad galbūt būtų daugiau diskusijų, bet, ko gero, pamatytume kitus niuansus. Karų gal nebūtų, bet ar būtų geriau – sunku pasakyti. Pasak politikės, svarbiausia – kad būtų lyčių balansas. Dabar parlamentuose – apie 27 proc. moterų, nors vertinant visuomenės struktūrą moterų yra daugiau. Ar moterys būtų labiau prognozuojamos nei vyrai? Neaišku. Štai šiandien pasaulio lyderiai nelabai prognozuojami.

Politika – ne tik darbas

Politika dažnai tampa ne tik darbu, bet ir gyvenimo būdu. Diskusijos dalyvės pasakoja, kad kartais politinės diskusijos kyla net parduotuvėje. „Žmogus gali prieiti ir sakyti: „Turiu problemą dėl vandens gręžinio“. Ir tada dvidešimt minučių kalbiesi tarp lentynų“, – šypsosi V. Pituškienė.
Kartais pasitaiko – nesuprasi – ar keistesnių, ar piktų telefono skambučių. A. Pavelčikienė prisimena, kai paskambinęs gyventojas kartą piktinosi, kad Marijampolėje nėra sniego, nors kitur Lietuvoje jo pilna. Teko nuleisti juokais tokį pasipiktinimą ir „apkaltinti“ tuo metu tiesiamo „Via Baltica“ kelio darbininkus – jie suinteresuoti, nes gi jiems sniegas tik būtų trukdęs darbą.

V. Pituškienė prisiminė situaciją, kai jai paskambino iš Energetikos ministerijos: reikia padėti N. kaime gyvenančiam žmogui, kuris pasikeitus elektros tiekėjui niekuo nepasitiki, o reikia perrašyti naują knygelę, todėl skambina tiesiai į ministeriją.

Gyventojo problema, prisimena p. Vaida, buvo paprasta, ją vietiniame lygmenyje pavyko greitai išspręsti. Tačiau kita – kur kas svarbesnė – problema yra ta, kad šalia yra bendruomenė, seniūnija, pagaliau – savivaldybė, kurios puikiai gali spręsti nedideles prob-lemas. Tokios situacijos primena svarbiausią dalyką – žmonės nori būti išgirsti.

Politikos pamoka – gebėjimas susitarti

Diskusijos dalyvės sutaria: politika yra viena geriausių gyvenimo mokyklų. „Kai atsisėdi prie vieno darbo stalo su kolegomis, supranti, kad visi turi gerų idėjų. Didžiausias iššūkis – kaip iš jų sukurti bendrą gerą sprendimą“, – sako moterys.

Jos pabrėžia ir dar vieną svarbią pamoką: politikoje nėra greitų stebuklų. V. Pituškienė atskleidžia: „Niekada netikėkite tais, kurie sako, kad štai jie ateis į politiką ir viską greitai išspręs. Politikoje reikia derinti daugybę interesų, o pokyčiai atsiranda kalbantis ir tariantis. Ir nebūtinai iš karto.“

Kai svarbiausia – bendras tikslas

Galbūt svarbiausia šios diskusijos mintis – politika neturėtų būti apie skirstymąsi.

Ne apie tai, kas iš kurios partijos, kas vyras ar moteris, kas vyresnis ar jaunesnis. Svarbiausia – ar gebame susitelkti dėl bendro tikslo. Bendruomenės stiprybė atsiranda tada, kai skirtingos nuomonės tampa ne kliūtimi, o galimybe rasti geriausią sprendimą.

Ir galbūt tikroji lygybė prasideda tada, kai apie ją nebereikia kalbėti – ji tiesiog tampa savaime suprantama.

Autorius: "Suvalkiečio" inf.

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama