Operetės gala koncertas kraštiečio garbei

Kovo 18 d., 18 val., Kybartų kultūros centre vyks operetės gala koncertas, skirtas Diasporos metams ir kraštiečio, legendinio operetės meistro Harald Serafin (Heraldo Vytauto Serapino) atminimui.

Legendos mylėta muzika skambės jaunais balsais

Šis žmogus – tai charizmos, elegancijos ir humoro simbolis, Vienoje pelnęs Operečių karaliaus vardą. Harald Serafin balsas žavėjo tūkstančius, o charizma nepalikdavo abejingų. Klausysimės muzikos, kurią taip mylėjo ir kuria gyveno šis Kybartuose gimęs menininkas. Skambės žymiausi operečių kūriniai – nuo žaismingų duetų iki jaudinančių arijų, kupinų šviesos ir jausmų.

Per klasikinę muziką susipažinsime su jaunaisiais Lietuvos operos talentais – sopranu Beata Kučinskaite ir tenoru Nerijumi Noreika, kuriems akompanuos, svečių programą pristatys Čikagoje gimusi, Vokietijoje gyvenanti ir Vilniuje dažnai apsilankanti pianistė prof. Raminta Lampsatis (Lampsatytė). „Profesorė Raminta Lampsatis yra ne tik mūsų orkestras, bet ir visa ko globa, pagalba ir idėjų generacija“, – taip yra pasakęs N. Noreika. Viešnia taip pat pasidalins prisiminimais.

Įėjimas į gala koncertą Kybartų kultūros centre – nemokamas. Organizatoriai šiame renginyje nuoširdžiai laukia visų.

Tarptautinę šlovę pelnęs meno veikėjas

Harald Serafin (Heraldas Vytautas Serapinas) – Kybartuose 1931 m. gruodžio 24 d. gimęs operos dainininkas, TV laidų dalyvis ir vedėjas, koncertų organizatorius.

Mokėsi Kybartų vokiečių progimnazijoje. Kai jam buvo devyneri metai, su tėvais nuo sovietinės okupacijos pasitraukė į Klaipėdą. Prasidėjus Trečiojo Reicho ir SSRS karui, su šeima persikraustė į Vokietiją, Bambergą, kur tėvai įkūrė tekstilės krautuvę.

Nors jie norėjo, kad sūnus studijuotų mediciną, 1951 m. baigęs mokyklą, jaunuolis pasirinko muziką. Niurnberge dainavimo jį mokė vokiečių operetės dainininkas Willi Domgraf-Fasbinder. H. Serafin koncertavo Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje drauge su garsiais šių šalių dainininkais, ypač išgarsėjo dalyvaudamas populiauriausiose Didžiosios Britanijos, JAV, Vokietijos, Austrijos televizijų laidose.

Nuo 1967 metų iki solinės karjeros pabaigos gyveno ir dirbo Vienoje. Buvo Rytų Austrijos Miorbišo mieste vykstančio dainų festivalio ilgametis direktorius (1992–2012 m.). Pelnė valstybinių apdovanojimų, tarp jų – Burgenlando vado kryžių (1996), Mokslo ir meno garbės kryžių (2001), Austrijos sostinės Vienos garbės aukso medalį (2007), 2006 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio Kryžių.

Anapilin išėjo 2025 m. rugsėjo 15 d.

Abu vaikai – Martina Serafin ir Daniel Serafin – pasekė tėvo pėdomis ir yra operos solistai.

Apie savo šaknis

Iš Harald Serafin biografinės knygos „Nicht imer var es wunderbar“ („Ne visada buvo nuostabu“), (Viena, „Amalthea“, 2009, p. 9.).

„Iš tiesų esu Kalėdų vaikas, nes gimiau per 1931-ųjų Kūčias, dešimtą valandą ryto, Kybartuose, Lietuvos ir Rytų Prūsijos pasienyje.

Mano tėvo vardas buvo Peteris Serapinas, arba, kaip ir Lietuvos krepšininko Simono Serapino, – Petras Serapinas. Kadangi tuo metu lietuvių kalboje nebuvo raidės „f“, vardas buvo rašomas su „p“…

Šis Petras Serapinas buvo Venecijos intarsijos* dailidės propropropropalikuonis. XVIII a. Italiją ištikusi recesija privertė mano tėvo proproprosenelį sėsti į laivą, plaukiantį į Rygą, ir emigruoti kartu su daugeliu kitų italų intarsijos menininkų bei dailidžių. Sakoma, kad Rygoje šis proproprosenelis vedė rusę, o kas nutiko toliau, nežinau.

Mano tėvas Petras, gimęs Latvijoje 1900 m., nebuvo itin jautrus, bet veržlus, linksmas vyras, kurį visi, ypač moterys, mėgo ir mylėjo už jo trykštančią energiją.

Kai jam buvo vienuolika metų, abu tėvai mirė nuo šiltinės, todėl jis buvo išsiųstas iš Latvijos gyventi pas tetą į Lietuvą. Bėgant metams, jis tapo Lietuvos piliečiu.

Dar vaikystėje jis demonstravo stiprų kalbų gabumą, puikiai mokėjo visas Baltijos kalbas: lietuvių, latvių ir estų. Žinoma, jis kalbėjo ir lenkiškai.

Parengta pagal Kybartų kultūros centro ir Pasaulio kybartečių draugijos informaciją – Albino Vaitkevičiaus biografinį žinyną „Kybartų krašto žmonės“ (2023, p. 145).

Pagal organizatorių inf.