Rūta Lesniauskienė (Baigytė): „Gimiau ir užaugau Merkinėje“
Merkio kraštas
Turinį įkėlė
Rūta Lesniauskienė (Baigytė): „Gimiau ir užaugau Merkinėje“...Jie kuria Merkinę Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos Merkinės skyriaus formalųjį švietimą papildanti dailės mokytoja. Gimė 1965 01 27 Merkinėje. Jos tėvų Anelės ir Prano Baigių sodyba Merkinėje sovietmečiu buvo viena iš gražiausiai tvarkomų, pavyzdinė. Neabejotinai priklausė gražiausiai tvarkomų Merkinėje sodybų trejetukui. Pasak Rūtos, „mama buvo meniškos prigimties, iniciatyvi, visuomeniška, didžiulį dėmesį skyrusi estetikai, grožiui, buvo puiki siuvėja. Daugumą savo siuvimo darbų kurdavo pati, taigi šiais laikais galėjo būti dizainerė. Tėtis dirbo melioracijos srityje, buvo labai apsišvietęs ir nuostabus žmogus. Brolis Linas buvo puikus stalius.“ Dar galima papildyti, kad Rūtos mama Anelė Baigienė sovietmečio laikais dalyvaudavo bažnyčios procesijoje, o Atgimimo laikais įsijungė į Merkinės „Carito“ veiklą. Rūta, gimėte Merkinėje, čia baigėte vidurinę mokyklą. Koks ar kokie Merkinės mokytojai Jums padarė didžiausią įtaką? Didžioji dalis mane mokiusių mokytojų man darė įtaką, pradedant pirmąja mokytoja. Marytė Matukonytė buvo griežta, reikli mokytoja, tačiau tuo pačiu labai rūpestinga. Jau tada ji mums ne tik pamokas vedė, ji prigalvodavo visokių išvykų su atrakcijomis, paslėptais saldainiais ir sausainiais, kuriuos mes „rasdavome“, atlikę tam tikras užduotis. O ko verti Jos sukurti karnavaliniai kostiumai! Tokių mokykloje neturėjo daugiau niekas, tik jos auklėtiniai. Pamenu, kaip ji man liepė nupiešti ir iškarpyti gėles būsimam karnavaliniam Vasaros kostiumui (patį kostiumą siuvo mano mama, bet toliau viską koordinavo mokytoja). Atnešiau jai savo gėles, ir ji mane taip išpeikė už skubotą atsainų darbą, kad neturėjau kur dėti akių! Daugiau to nepasitaikė! Didžiulę įtaką padarė matematikos mokytojas J. Pilkauskas – jo ramybė ir griežtumas viename buvo tiesiog fenomenalus. Lietuvių kalbos mokytoja A. Karlonienė – nuostabi mokytoja. Literatūros pamokose mėgdavau klausytis paišaliodama – ji niekada man to nedraudė. Taip pat istorijos mokytojas J. Matulevičius – mokėjęs betarpiškai bendrauti su savo mokiniais ir tuo pačiu išlaikyti reikiamą atstumą, pripasakojantis mums begales visokių istorijų pamokų metu, kurios padėdavo įtvirtinti suvokimą apie tam tikrus istorinius įvykius. Ypač užsifiksavo vienas iš jo pasakojimų, kad visai nesvarbu, kokį darbą dirba žmogus – gali būti ir gatvių šlavėjas, svarbu, kad jis savo pareigas, darbą atliktų maksimaliai. Ir daug daug kitokių gyvenimiškų pamokų gavau su, atrodo, tokiais lengvais nukrypimais nuo pamokų temų, kurie tam tikrose gyvenimiškose situacijose iškildavo labai ryškiai. Kokius mokslus Jums teko dar studijuoti? Mokiausi Kauno meno mokykloje, įgijau dekoratorės apipavidalintojos specialybę, vėliau porą metų lankiau šeštadieninius parengiamuosius kursus Vilniaus dailės akademijoje (piešimas, kompozicija, tapyba), galiausiai Vilniaus pedagoginiame universitete – istoriją. Darbą pradėjau tuomečiame Merkinės tarybiniame ūkyje, ėjau dailininkės apipavidalintojos pareigas. Merkinės tarybinio ūkio direktorius Alfredas Pautienius buvo meniškos prigimties žmogus, neabejingas kultūrai. Kokius darbus Jums teko daryti ūkyje? Kiek prisimenu, Merkinės tarybinio ūkio naujosios kontoros posėdžių salėje viena ar su Stasiu Averka ant sienos sukūrėte originalų didžiulį tapytą pano, kuris buvo uždažytas, čia kuriantis nacionaliniam parkui. Gal liko eskizas? Dažniausiai ūkyje man tekdavo labai daug rašyti dekoratyviniu šriftu – buvo nemažai stendų, kuriuos reikėjo apipavidalinti – parašyti tekstą, taip pat įvesti puošybinių pieštinių elementų. Taip pat darbų būdavo ruošiantis šventėms. Viena iš ryškiausių švenčių ūkyje buvo ataskaitinis rinkiminis susirinkimas – tai buvo didžiulis renginys po didumos rudens darbų, kurio metu buvo ir kultūrinė dalis su koncertu, su ištaigingai paruoštų maisto patiekalų paroda, o vėliau – degustacija ir tiesiog vaišėmis. Teko dekoruoti ir ūkio sunkvežimį, kuris turėjo dalyvauti „parade“ Varėnoje, nepamenu, kokia tai buvo šventė, bet susijusi su rudens derliaus nuėmimu. Teko kurti ir sveikinimus (atviruko tipo). Kodėl įsikūrėte, grįžote į Merkinę? Kadangi gimiau ir užaugau Merkinėje, tai po mokslų grįžau atgal. Turėjau tarybinio ūkio siuntimą stoti mokytis (tuomet buvo nemažas stojančiųjų konkursas, 4,5 į vieną vietą), todėl baigusi grįžau dirbti siuntusiai darbovietei. Tuo metu Merkinė buvo labai gyva, daugybė veiklų, daug žmonių. Gyventi buvo tikrai gera. Todėl įsikurti kažkur kitur nekilo mintys netgi ir atidirbus reikiamą laiką. Bus daugiau 1Stasys Averka - juodosios keramikos paslaptis perėmė iš Stasio Mašalos.
Autorius: Algimantas Černiauskas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
