"Atgimstanti istorija"
Laluna
Turinį įkėlė
Atgimstanti istorija
Karališkieji centrinio pašto rūmai
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Kartu su pavasariu „Lalunos“ eteryje prasideda nauja laida – „Atgimstanti istorija“. Mes keliaujame po pasaulį ir stebimės užsienio šalių rūmais, dvarais ar pilimis su jų didingomis istorijomis, o savo kraštas dažnai taip ir lieka nepažintas. Tikimės, kad ši laida, kurioje pasakosime apie Vakarų Lietuvos kultūros paveldo objektus, jų istoriją ir įveiklinimą, bent šiek tiek prisidės prie šio pažinimo.
Taigi, kiekvieną sekmadienį kviečiame į radijo kelionę po vis kitus kultūrinio paveldo objektus: dvarus, rūmus ar švyturius. Na, o šią kelionę pradėsime nuo Klaipėdos miesto vieno iš gražiausių objektų – pažintimi su Karališkaisiais centrinio pašto rūmais.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė pasakoja, kad pirmoji pašto linija Klaipėda–Berlynas Kleve atsirado XVII a. viduryje, o pirmojo pašto pastato istorija glaudžiai susijusi su vieta, kur dabar įsikūręs muziejus:
„Pašto istorija yra svarbi Klaipėdos istorijos dalis ir reikia džiaugtis, kad mes dar turime išlikusių tokių liudininkų tos pašto istorijos. Iš tikrųjų tai, paštas egzistavo visą laiką nuo Ordino valstybės įkūrimo: perduoti žinias, tiek oficialius raštus iš Karaliaučiaus... Tai čia, už pašto užtikrinimą, buvo atsakingi pilies pareigūnai. Bet tokia jau kaip oficialia pašto istorija mes galėtume skaityti, tai kuomet buvo pašto linija, tai yra XVII a. vidurys – tai yra Kleve iki Klaipėdos. Toks pašto kelias. Na, o Klaipėdos pašto tokį pirmąjį pastatą mes turime Didžiojo Vandens gatvėje, tai yra kur įsikūręs Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Tai iš tikrųjų, čia ir buvo pašto įstaiga. Čia gyveno pašto viršininkas Vitė (Witte) ir čia tas pirmas liudijimas apie jo nuostabų sodą, kurį mes dabar taip pat bandome atgaivinti šiame kieme, pristatome įvairias paroda. O vėliau, sakykime, nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio, pašto įstaiga neturėjo savo pastato. Jie nuomojosi įvairiose vietose: turgaus gatvėje, ir kiek ilgesnį laiką buvo prie Biržos tilto (nuomojosi patalpas).“
Visgi atsirado būtinybė turėti pašto pastatą nuolatinėje vietoje, ir taip jis po truputį buvo pradėtas kurti Aleksandro arba dabartinėje Liepų gatvėje:
„Maždaug XIX a. viduryje įsikuria Liepų gatvėje, dabartinėje pašto vietoje. O ši vieta ji mums yra labai svarbi ne vien tiktai kaip pašto vieta. Tai iš tikrųjų čia gyveno pirklys ir laivų savininkas Argelanderis. Jis buvo suomių kilmės. Čia įsikūrė. Ir kuomet Klaipėda tapo laikinąja Prūsijos valdovų rezidencija – kaip žinia, karalius su karaliene įsikūrė dabartinėje Danės gatvėje išlikusiuose pastatuose – o kronprincai buvo apgyvendinti pas Argelanderius. Šitame name tuo metu Argelanderiai turėjo panašaus amžiaus vaikus ir čia kronprincai, kurie vėliau tapo Prūsijos karaliais Frydrichas Vilhelmas IV ir Vilhelmas I, jie labai susidraugavo. Ir tais neramiais ir sunkiais laikais, kuomet karališkoji šeima turėjo iš patogaus gyvenimo iš Berlyno išsikelti į provinciją, jie čia praleido labai gražų laiką ir ypatingai susidraugavo su Argelanderio sūnumi Frydrichu, kuris vėliau tapo garsiu mokslininku astronomu. Tai, ką mes turime ant pašto, yra išlikusi atminimo lenta – tai, jeigu sakykime, iš Klaipėdos kilęs pats žymiausias mokslininkas.“
Argelanderiai savo namus ir sklypą pardavė Klaipėdos pirkliui Rupeliui, iš kurio palikuonių jį perėmė valstybė ir įsteigė Krašto tarybą. 1864 metais ši valda buvo paskirta paštui.
„Kuomet paštui buvo labai sunku išsitekti nuomojamose patalpose prie Biržos tilto... Iš tikrųjų paštas tuo metu – ne tiktai siuntų perdavimas, bet ir svečių apgyvendinimas, tai yra kas keliaudavo pašto karietomis, teikdavo tas paslaugas, jiems buvo reikalingas didesnis pastatas.Tačiau kur buvo Argelanderio statytas pastatas, iš tikrųjų tai dar buvo vieno aukšto su mansardomis. Buvo norų jį keisti, rekonstruoti, bet gaudavo žinią iš Berlyno, iš Prūsijos karalių, prašymą nieko nekeisti ir palikti, kur gyveno kronprincai tuo metu, kad nekeisti šitų pastatų.“
Galimybė statyti naujus pašto rūmus šioje vietoje atsirado tik po kaizerio Vilhelmo I mirties. Bet apie tai – jau kitoje laidos dalyje.
Atgimstanti istorija 2
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Tęsiame pasakojimą apie Klaipėdos Karališkuosius centrinius pašto rūmus. Statyti naujus pašto rūmus prireikė, kai laiškų ir siuntų skaičius per dešimtmečius išaugo tris kartus. Po kaizerio Vilhelmo I mirties senasis paštas buvo nugriautas, o 1893 metais toje vietoje duris atvėrė nauji modernūs pašto rūmai su 42 metrų bokštu. Pasakoja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus atstovė Zita Genienė:
„Buvo ryžtasi pastatyti naujus pašto rūmus. Tuo metu pašto tarnybai visos Vokietijos vadovavo toks Henrikas fon Stefanas. Pavardė labai svarbi visai Europos pašto istorijai, ne tiktai Prūsijos, nes jis dirbo tuo metu, kuomet susikūrė Vokietijos imperija iš atskirų žemių. Kiekviena ta Vokietijos valstybėlė turėjo savo pašto nuostatus ir reikėjo suvienodinti pašto sistemą ir terminiją, ir visa kita. Tai jo yra didžiuliai nuopelnai.
Taip pat pašto reikšmė XIX amžiaus antroje pusėje keitėsi, jo svarba didėjo. Tai yra atsiranda telegrafas, atsiranda telefonas. Su laikraščių paplitimu pašto darbo laukas buvo vis didesnis ir jiems reikėjo, žodžiu, kad paštas būtų ne vien tiktai kažkokia tai įstaiga, kur dalinama korespondencija, persiunčiama, bet kad ir pats paštas atitiktų tą įstaigos reikšmę.
Ir dėl to pačioj XIX amžiaus pabaigoj Vokietijoje ne vienas paštas buvo pastatytas. Ir jeigu mes pažvelgtume į mūsų pašto architektūrą, ji labai artima kitų tuo metu Vokietijos statomų pastatų. Tai ir stilistika, daugiausiai mes jau matome neogotikos bruožų, tačiau turėjo vis dėlto svarbių tiktai paštam būdingų architektūros savybių. Tai ir bokštai atsirandantys, kuomet jie buvo reikalingi telefono linijų funkcionavimui, tai ir interjeras, kuris nuteiktų oriai. Taip paštas per trejus metus iškilo, finansų nebuvo ribojama, dėl to ir buvo pastatytas pastatas iš kokybiškų medžiagų, kuris ilgai stovėjo ir ilgai jam nereikėjo remonto didesnio.“
Pašto rūmų salės interjeras buvo labai puošnus. Iš abiejų centrinio pastato pusių stovėjo vienaaukščiai pastatai: viename jų buvo įrengta karietinė su sandėliu, kitame – arklidės. Antro pašto aukšto patalpose buvo butas pašto viršininkui, mansardoje buvo butas sargui, taip pat buvo įrengtos patalpos pašto tarnautojams ir keleiviams apnakvindinti. Telefono laidai iš bokšto buvo pašalinti 1930 metais, kai prie pašto buvo pastatytas komutatoriaus priestatas.
Zita Genienė pasakoja, kad centrinį pašto pastatą planuota perkelti į kitą vietą, tačiau jo prireikė, kai čia buvo nuspręsta įkurti radijo studiją:
„Vėliau jau Lietuvos valstybės egzistavimo laikotarpiu, 38-aisiais metais, jau buvo nupirktas naujas pašto sklypas. Buvo pasakyta, kad jau šitas pastatas nebetelpa, nes tuomet paštas kitas funkcijas turėjo. Ir viena įdomiausių yra tai, kad Lietuvos pašto valdybai priklausė ir radiofonas. Tiek Kauno, ir, sakykim, jeigu dabar mes švenčiame Lietuvos radijo šimtmetį, tai Klaipėdos radiofonas, kurio transliacijos vyko iš pašto rūmų, turėtų švęsti 90-metį.
Man tai tokios įspūdingos tos istorijos, čia jau nebe apie paštą būtų, bet apie radiofoną, kuomet buvo atsiliepimų: „Na, Klaipėdos – tai yra žymiai įdomesnės programos“. Nes buvo pasakyta: „Mums nereikia paskaitų, mums nereikia klasikos sudėtingos, mes norime linksmos muzikos, mes norime žinių trumpų, aiškių“.
Buvo ir iš renginių tiesioginės transliacijos, tiek mišių transliacijos, tiek įvairios apžvalgos, kas vyksta Klaipėdoje. Nes iš tikrųjų radijo buvo užduotis suvienyti tiek krašte gyvenančių lietuvių bendruomenę, tiek skleisti žinias visoje Lietuvoje apie kraštą, kas jame vyksta. Čia vyko ir lietuvių kalbos pamokos. Na, programa buvo įvairi ir labai, kaip sako, įdomi.“
Apie radijo studijos Klaipėdos centriniame pašte laikotarpį dabar mena atminimo lenta, kad čia radijo pranešėju dirbo poetas Henrikas Radauskas. Paštas su bokštu nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, bet apie jo pokario istoriją pasakojimą tęsime po pertraukėlės.
Atgimstanti istorija 3
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Karališkieji centrinio pašto rūmai itin nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Pokariu pastatas buvo nuskurdintas, kai kas buvo užtinkuota, paslėpta. Sodas buvo paverstas daržu, kuriame darbuotojai augino bulves. Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos Zitos Genienės, tokia situacija tęsėsi iki 1969-ųjų, kuomet buvo pradėta centrinio pašto pastato restauracija:
„Bombarduojant buvo pirmiausia bokštas apgriautas, na, vėliau ir stogas nukentėjo, ir kiemo pastatai. Žinoma, čia niekas per daug juo ir nesirūpino. Iš tikrųjų, buvo smarkiai nugyventas paštas sovietinio laikotarpio pirmaisiais metais. Tai tiktai galbūt vėliau, kuomet buvo restauruota, daug kas, iš tikrųjų, grąžinta ir atlikti tyrimai, ir mes jau dabar galime matyti tą ankstesnį vaizdą. Tai, iš tikrųjų, tie centriniai rūmai, tiek ir flygeliai šoniniai, kurie buvo kaip pagalbiniai pastatai. Tai pakankamai gerai yra pašto kompleksas išlikęs, išskyrus, aišku, ten priestatai toliau.“
Anot Zitos Genienės, pašto kieme anksčiau buvo ir kitų pastatų, kurie buvo reikalingi organizuojant keleivių pervežimą autobusais. Taip, taip, jūs išgirdote teisingai:
„Įvairūs priestatai buvo statomi ir tais 36-aisiais, 38-aisiais metais, nes paštas tuo metu buvo, be tokio radiofono, tai naujovė buvo ir pirmoji Klaipėdos autobusų stotis, kuri yra veikusi Manto gatvėje prieš „Navalio“ viešbutį maždaug, tai vėlgi buvo pašto statyta. Nes paštas organizavo ne tiktai pašto siuntų perdavimą, bet kartu autobusais galėjo vykti ir keleiviai. Tai yra pirmoji tai - Klaipėda–Palanga, tai priklauso Klaipėdos pašto nuopelnams. Tai dėl to ir sumažėjo kiemo teritorija, buvo pastatyti garažai, ten vėliau sovietmečiu jau atsirado daug kitokių naujų pastatų ir naujų dalykų.“
Iš tikrųjų Klaipėdos centrinis paštas tapo dar labiau visų pamėgtas, kai 1987-aisiais metais jo bokšte buvo sumontuotas kariljonas. 2006-ųjų rugsėjį įvyko paskutinis senojo kariljono koncertas, o jau per tų pačių metų Kalėdas klaipėdiečiai išgirdo skambančius čia naujus varpus. Varpų muzikos koncertų galima buvo klausytis kiekvieną savaitgalio vidurdienį, taip pat per kai kurias šventes vyko net kariljono muzikos festivaliai. Deja, dėl avarinės šio pastato būklės čia nebeveikia nei paštas, nei kariljonas. Zita Genienė sako, kad šis paveldo objektas miestui labai svarbus ir jį būtina išsaugoti:
„Iš tikrųjų, šis objektas yra išskirtinis. Jį verta atsiminti ir dėl kaip Argelanderio gimimo vietos, ir pašto vietos, ir atsimena daug įvairių to miesto istorijos fragmentų. Mes ne tiek daug turime tokių išlikusių statinių, nes jeigu mes ir senamiestyje kažkas yra restauruota, čia pakankamai gerai išlikęs. Ir taip kaip nesant šiuo metu buvusių svarbiausių objektų – bažnyčių, tai paštas jau būtų, na, išskirtinis objektas, kuris yra labai svarbus daugeliu aspektų. Ir mes, jeigu pavyks jį atgaivinti, kuomet turbūt atsiras ir kažkoks muziejus, tai mes turėsime labai puikią erdvę, kur galėsime kalbėti apie daugelį Klaipėdos istorijos klausimų, kurie galbūt nepateko į muziejų lauką. Muziejus šiuo metu irgi turi sukaupęs nemažą kolekciją XIX amžiaus laiškų ir kuomet jau taip galėtume išvystyti Klaipėdos komunikacijos raidą per daugelį metų. Ir ji, iš tikrųjų, yra įdomi – įdomių pavardžių, įdomių nutikimų.“
Na, o apie tai, kokia ateitis laukia Karališkųjų centrinio pašto rūmų, išgirsite jau paskutinėje laidos dalyje.
Atgimstanti istorija 4
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Tęsiame pasakojimą apie Klaipėdos karališkuosius centrinius pašto rūmus. Prieš 133 metus pastatytas objektas turi labai įdomią istoriją. Čia net kurį laiką veikė radiofono studija, daug metų pašto bokšte grojo kariljono varpai. Deja, maždaug prieš septynerius metus jis užvėrė duris lankytojams ir jo likimas neaiškus iki šiol. Norima, kad šis pastatas iš Kultūros ministerijos būtų perduotas Klaipėdos savivaldybei, tiesa, prieš tai jį suremontavus. Tačiau, pasak savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktoriaus Ričardo Zulco, deja, pinigų neskirta ir procesas vis dar yra užstrigęs biurokratinėse procedūrose:
„Paštas yra, savivaldybės akimis žiūrint, labai vertingas pastatas, neogotikinio stiliaus, 1893 metais architekto Šedės suprojektuotas. 2019 metais jis buvo perduotas iš Susisiekimo ministerijos žinios Kultūros ministerijai. Tuo metu 19-aisiais metais Klaipėdos meras kreipėsi į Seimą dėl pašto perdavimo savivaldybei. 21-aisiais metais Kultūros ministerijos užsakymu buvo atlikta galimybių studija, kuri numatė tris alternatyvas įveiklinimo pastato. Lygiagrečiai procesas vyko, kaip žinote, ir Kaune, nes buvo taip pat atlikta galimybių studija ir ten buvo numatyta įrengti architektūros muziejų. Tai šiai dienai jis jau yra atidarytas Kaune. Na, o Klaipėdos centrinis paštas pagal galimybių studiją turėjo būti tvarkomas pastatas pats, ar ne, o savivaldybės vaidmuo turėjo būti parengti įveiklinimo koncepciją remiantis būtent ta galimybių studija. Tai savivaldybė tuos veiksmus visus atliko. Beje, ji taip pat intensyviai bendradarbiavo su biudžetine įstaiga, pavaldžia Kultūros ministerijai, Kultūros infrastruktūros centru, kuri rengė paraišką centrinei projektų valdymo agentūrai dėl projekto parengimo finansavimo, ar ne, ir dėl pastato tvarkybos, tačiau paraiška nebuvo tenkinta, finansavimas Kultūros ministerijos nebuvo suteiktas. Na, o mūsų parengta koncepcija įveiklinimo guli dabar stalčiuje ir laukia veiksmų iš Vilniaus. Terminai nėra aiškūs. Mes parašėme kelis raštus mero vardu, buvo taip pat atvykusi premjer-ministrė, buvo atvykusi Kultūros ministrė, jos buvo supažindintos su esama situacija ir buvo pasiūlytos alternatyvos šiai problemai spręsti. Tai laukiame atsakymo.“
Anot Ričardo Zulco, vizijose yra numatyta, kad šiame pastate turėtų įsikurti garsaus astronomo Frydricho Vilhelmo Argelanderio mokslo ir meno centras. Jame numatytos navigacijos, astronomijos, pašto istorijos ekspozicijos, supažindinama su pačiu Argelanderiu bei Prūsijos karališkąja šeimyna. Taip pat numatytos erdvės mokslui, menui, bendruomenės reikmėms. Deja, nei kada tai atsiras, ir ar išvis atsiras, vis dar neaišku:
„Na, iš tikrųjų scenarijai galėtų būti keli. Vienas scenarijus, kuris buvo determinuotas Kultūros ministerijos, tai yra veikti pagal jos parengtą galimybių studiją, atitinkamai tada įgyvendinti mūsų parengtą koncepciją tame pastate, kai jis bus sutvarkytas. Tai yra Argelanderio mokslo centras, ir architektas Tomas Butkus yra parengęs koncepciją, kuri vadinasi „Tamsioji materija“. Jinai buvo pristatyta Kultūros fabrike 25-aisiais metais, buvo kilusios diskusijos, tačiau iš esmės jinai kaip ir atitinka galimybių studijos būtent tą Argelanderio mokslo centro alternatyvą ir jinai galėtų būti veiksminga. Na, o jeigu kiti scenarijai bus numatyti vyriausybės, tada bus galvojama vėlgi, ką veikti tame pastate. Tai reiktų galvoti iš naujo.“
Tuo ir baigiame pasakojimą apie Klaipėdos karališkuosius centrinius pašto rūmus, kurie ir toliau netvarkomi yra ir byra miesto centre stovėdami tarsi paminklas neveiklumui. Tikėkimės, tai bus nebeilgai. Laidą rengė Žydrūnas Naujokas.
Autorius: Žydrūnas Naujokas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
