Iš beveik poros dešimčių projektų finansuoti tik du
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Lietuvos kultūros tarybai paskelbus programos „Tolygios kultūrinės raidos“ finansavimo rezultatus paaiškėjo, kad šiemet mūsų rajono kultūros įstaigoms jie nebuvo itin palankūs. Nors iniciatyvų netrūko, o paraiškų pateikta beveik dvi dešimtys, finansavimas skirtas tik dviem projektams.
Rajonui – kukli dalis
Lietuvos kultūros tarybos skiriamas finansavimas yra svarbi parama biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms, asociacijoms bei kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, rengiančioms koncertus, festivalius, plenerus ir kitus kultūrinius renginius. Kitaip tariant, tai – investicija į kultūros kūrimą ir sklaidą.
Marijampolės apskrityje Lietuvos kultūros taryba šiemet finansavo 27 projektus, kuriems skirta daugiau kaip 306,8 tūkst. eurų.
Skaičiai iš pirmo žvilgsnio – išties solidūs. Visgi mūsų rajono kultūros bendruomenės jie nedžiugina – didžioji dalis lėšų atiteko Marijampolės ir Šakių rajono savivaldybėms.
Iš mūsų rajono finansavimą (20 tūkst. eurų) gavo tik Vilkaviškio kultūros centras, organizuosiantis šviesos ir muzikos dermės festivalį „b‘ ART“, ir VšĮ „Muzikos pakrantė“ (5 tūkst. eurų), kraštiečiams dovanosianti muzikinius vakarus Vištyčio ežero pakrantėje.
Rezultatai nuliūdino
Akivaizdu, kad iniciatyvų mūsų krašte netrūko – Vilkaviškio rajono savivaldybės kultūros įstaigos, Vilkaviškyje įregistruota viešoji įstaiga pateikė 19 projektų, tačiau dauguma paraiškų buvo atmestos. Paramos nesulaukė nei Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus, nei Vilkaviškio viešoji biblioteka, nei Kybartų kultūros centras.
Pastarojo direktorė Asta Vencienė sakė, kad šiemet įstaiga pateikė penkias paraiškas, tačiau nė viena jų nebuvo finansuota.
Jau antri metai iš eilės kybartiečiams teks verstis be Lietuvos kultūros tarybos paramos. Dar ankstesniais metais bent vienas projektas paprastai sulaukdavo palankaus įvertinimo.
„Kyla natūralus klausimas: ar nereikėtų peržiūrėti vertinimo sistemos? Kodėl vieniems skiriamas solidus finansavimas, o kiti lieka visai be paramos? Kaip objektyviai įvertinama renginio meninė vertė? Kartais suabejojame ir savo pajėgumais – galbūt kažko nesugebame? Tačiau mūsų darbuotojai nuolat tobulina kompetencijas, dalyvauja seminaruose, gilina žinias apie projektų rengimą, analizuoja reikalavimus ir nuostatus. Sąmatos rengiamos atsakingai, į pastabas atsižvelgiama“, – kalbėjo A. Vencienė.
Pasak jos, didžiausios viltys buvo siejamos su lietuvių animacinio kino režisieriaus ir dailininko kybartiečio Zenono Šteinio 100-osioms gimimo metinėms skirtu projektu „Šteinio malūnai: animuota atmintis“. Taip pat finansavimo nesulaukė ir ilgamete tradicija tapę Kybartų kultūros centro menų studijos „Smiltys“ tapybos plenerai. Nepaisant to, įstaiga šių iniciatyvų atsisakyti neketina – bus ieškoma alternatyvių finansavimo šaltinių, renginiai vyks, tik galbūt kiek kuklesni.
Vilkaviškio kultūros centro direktorė Renata Medelienė situaciją vertino santūriau.
Pasak jos, konkursuose visuomet yra ir laimėtojų, ir pralaimėtojų. Ji pripažino, kad ankstesniais metais centrui pavykdavo gauti lėšų didesniam skaičiui projektų. Šiemet paramos negavo „Grojantis miesto sodas“, Sūduvos krašto vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių festivalis-konkursas „Supynėm šokių pynę“ bei teatrų vakarai „Po paupio gluosniais“.
Tačiau išlaikyti optimizmą ir tęsti pradėtus darbus, anot direktorės, įstaigai leidžia „b‘ ART“ festivalio sėkmė.
Ieškos kitų finansavimo šaltinių
Susiklosčiusi situacija liūdina ir Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus kolektyvą. Įstaigos vadovė Odeta Riklienė teigė, kad finansavimas būtų tapęs ne tik svarbia parama, bet ir stipriu paskatinimu tęsti pradėtas veiklas bei siekti aukštesnio meninio lygio.
Penkias paraiškas pateikusi įstaiga dalies planuotų veiklų šiemet turės atsisakyti. Vis dėlto tradiciniai renginiai „Parke klaidžioja švieselės“ ir „Tarptautinis rožių festivalis“ įvyks. Jiems bus ieškoma alternatyvių finansavimo šaltinių.
„Kasmet Lietuvos kultūros tarybos lėšos mažėja, tačiau vis didesnio palaikymo sulaukiame iš Savivaldybės – tai išties skatina ir džiugina“, – sakė O. Riklienė.
Kultūros darbuotojai atkreipė dėmesį ir į tai, kad biudžetinėms įstaigoms konkurse tenka konkuruoti ne visai lygiomis sąlygomis su nevyriausybinėmis organizacijomis. Pastarosios vertinant projektus gauna papildomus 10 balų, o tai neretai gali turėti reikšmingos įtakos galutiniams rezultatams.
Projektas dr. J. Basanavičiui atminti
Pasisekė ir Jono Basanavičiaus gimtinei, Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniui. Įstaiga dalyvavo programoje „Muziejų veiklos skatinimo veiksmų plano 2026 metų projektų finansavimas“ ir gavo 18 tūkst. eurų projektui „Parodų ir renginių ciklas dr. Jono Basanavičiaus atminčiai „Atvertys“.
Kaip sakė muziejaus vadovė Rūta Vasiliauskienė, skirta suma yra maždaug 10 tūkst. eurų mažesnė nei buvo prašyta, tačiau projektą planuojama įgyvendinti beveik visa apimtimi.
Planuota surengti dvi dr. J. Basanavičiaus asmeninių daiktų parodas – „Keliaujantis kovotojas“ (ši jau vyksta) ir „Gydantis svajotojas“, sukurti audiovizualinę instaliaciją „Es humanus“, birželį pastatyti Mykolo Saukos skulptūrinę kompoziciją. Taip pat suplanuoti du lydimieji renginiai, rengiamos dvi edukacinės programos ir nauja ekskursinė programa.
Dėl savo pavaldumo Lietuvos nacionaliniam muziejui įstaiga negali teikti paraiškų regioninėms programoms – projektai rengiami pagal atskirą, nacionaliniams muziejams taikomą tvarką. Anot R. Vasiliauskienės, tai gerokai apriboja jų galimybes.
Numatyta nemažai lėšų
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Blauzdžiūnas teigė, kad programos „Tolygios kultūrinės raidos“ biudžetas jau penkerius metus nedidinamas, nors per tą laiką gerokai išaugo atlikėjų honorarai ir kitų paslaugų kainos. Be to, pasak specialisto, juntama itin didelė konkurencija tarp įstaigų, siekiančių gauti finansavimą, – paraiškų skaičius nemažėja, o lėšų poreikis nuolat auga. Vis dėlto A. Blauzdžiūnas turi ir gerų žinių: Savivaldybė planuoja prisidėti prie kai kurių projektų įgyvendinimo ir dalį veiklų paremti iš biudžeto.
„Kultūros ir meno projektams šiemet biudžete numatyta 50 tūkstančių eurų, taip pat 30 proc. Savivaldybė prisidės prie dalinį finansavimą gavusių projektų. Mėgėjų meno kolektyvų veiklai numatyta 20 tūkst. eurų, lėšų taip pat skirta Moksleivių dainų šventei „Laiku ratu kartu“, koncertiniams kostiumams įsigyti – 60 tūkstančių eurų“, – sakė A. Blauzdžiūnas.
Atsakė abstrakčiai
Lėšų paskirstymo statistika kalba pati už save ir kelia rimtų abejonių dėl projektų finansavimo modelio kriterijų objektyvumo bei paraiškų vertinimo regioninėje kultūros taryboje skaidrumo.
Pakomentuoti susiklosčiusią situaciją paprašėme Lietuvos kultūros tarybos viešųjų ryšių koordinatorę Auksę Laudet. Gavome trumpą atsakymą su abstrakčia bendro pobūdžio informacija.
Jame teigiama, kad Lietuvos kultūros taryba daug dėmesio skiria tolygiai kultūrinei raidai, o bendradarbiavimas su regioninėmis kultūros tarybomis grindžiamas konstruktyviu dialogu ir abipusiu pasitikėjimu. Taip pat informuojama, jog šiuo metu visose apskrityse rengiami susitikimai, kurių metu aptariami būsimos regioninių kultūros tarybų kadencijos prioritetai bei paraiškų vertinimo kriterijai.
Į konkretų klausimą, kokių reikalavimų neatitiko ir finansavimo nesulaukė Vilkaviškio rajone organizuojami masiniai, visuomenės pamėgti, aukštos meninės vertės projektai, Lietuvos kultūros tarybos atstovė neatsakė. Atsakymų nesulaukėme ir į kitus konkrečius klausimus.
Užtat gavome nuorodas į Lietuvos kultūros tarybos interneto svetainėje skelbiamus konkurso vertinimo tvarkos aprašus, kuriuos, beje, žurnalistai, ruošdami straipsnį, ir be atskiro valdininkų rašto nesunkiai susirado.
Autorius: Toma Birštonė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama