Penkiolika šviesos ir šiltos bendrystės metų

Penkiolika šviesos ir šiltos bendrystės metų. Viešvilėje jau penkiolika metų gyvuoja senjorų klubas „Dar ne sutema“, kuriame amžius  – nėra riba, o gyvenimo patirtis tampa didžiausia vertybe. Klubas – gyva bendruomenė, kurioje žmonės randa supratimą, palaikymą, galimybę kurti ir jaustis reikalingiems. Nuo idėjos iki klubo Klubą įkūrė ir iki šiol vadovauja buvusi pedagogė Aldona Palavinskienė, kurios iniciatyva senjorus ragina nepasitraukti į vienatvę, bet gyventi aktyviai. Pradžia buvo paprasta – noras susitikti, pabendrauti ir prasmingai leisti laiką. Šiandien „Dar ne sutema“ vienija 11 senjorų, kuriuos jungia ne tik amžius, bet ir panašios vertybės – daugelio pedagoginė patirtis, meilė Viešvilei ir bendravimui. Susitikimams pasirinkta Viešvilės biblioteka tapo antraisiais namais, kupinais pokalbių, juoko, prisiminimų ir kūrybos. Klubo pavadinimas labai taikliai atspindi jo esmę – čia dar ne sutema, čia gyvas smalsumas, noras veikti ir būti kartu. Suvedė gyvenimo keliai Į klubą susibūrė žmonės, kuriuos į Viešvilę atvedė skirtingi gyvenimo keliai. Vieni čia gimė, užaugo ir gyveno, kiti atvyko į darbą, tačiau visiems Viešvilė tapo tikraisiais namais. Čia gimusi ir augusi buvusi finansininkė Irena Austynienė prieš šešerius metus sugrįžo gyventi į gimtinę. „Sužinojau, kad Viešvilėje susibūręs senjorų klubas. Tai tikra atgaiva sielai. Susirenkam, pasikalbam, kažką sugalvojam, todėl kiekvieną mėnesį bent porą dienų turim kitokios veiklos.“ Buvusiai pedagogei Vandai Šašienei klubas tapo galimybe sugrįžti į bendruomenę po aktyvių darbo metų. „Kol buvom jaunesni, darbingi, buvom naudingi visuomenei, dirbom kolektyvuose. Atėjo laikas, kai jau darbai baigti. Malonu susitikti čia – išeiti iš namų, pakalbėti, pajuokauti, pabendrauti su buvusiais kolegomis. Labai džiaugiuosi, kad yra tokia galimybė.“ Panašiai savo klubą vertina ir buvusi ikimokyklinio ugdymo pedagogė Laimutė Strikienė, gyvenimą sujungusi su Viešvile, kai sukūrė šeimą su viešviliečiu, ir iš Dzūkijos kilusi Marija Stanislovaitienė, į Viešvilę atvykusi paskui vyrą. Dirbo seniūnijoje, augino vaikus ir tik vėliau atrado senjorų klubą kaip naują gyvenimo etapą. Ritą Kalesinskienę su klubu sieja ypač jautri istorija. „Į klubą pradėjau vaikščioti čia palydėdama tėtį. Kai jo neliko, nusprendžiau lankyti toliau. Čia sutinku ir savo mokyklos direktorę, ir darželio auklėtoją, ir pirmąją mokytoją. Dabar, kai sugrįžau į Viešvilę, ši vieta mane labai traukia. Labai daug šiame klube sužinau istorijų, išgirstu įdomių pasakojimų.“ Vienintelis vyras klube – Jonas Žalgevičius, užaugęs šalia Viešvilės, o sugrįžęs gyventi į tėvų sodybą pasiprašė priimamas į tą būrį. Gyvenimo džiaugsmas Didelė Viešvilės klubo stiprybė – aktyvios, kūrybingos asmenybės. Audronė Markevičienė, daugelį metų dirbusi su vaikais, klube vadinama kultūros ministre. Ji pajuokauja: „Kas tinka vaikams – tinka ir senjorams. Menam mįsles, dainuojam, pasakojam atsiminimus, anekdotus, dar ir pašokam. Švenčiam gimtadienius, tik stengiamės nekalbėti apie ligas. Susitikimai – puiki proga pasipuošti, pasitempti, pasijusti gražioms.“ Klube netrūksta kūrybos. Birutė Ripinskienė kuria eiles ir tapo peizažus, Nijolė Masiulienė atrado piešimą, kuria mandalas, rengia parodas. Viena pirmųjų klubo narių Irena Julija Foktienė, yra išleidusi dvi poezijos ir prisiminimų knygą. Veikla stiprina Per penkiolika metų viešviliečių klubas nuveikė išties daug: keliauja po aplinkinius rajonus ir toliau, dalyvauja Viešvilės bibliotekos veikloje, dalyvauja, kai rengiamos derliaus šventės, vasaros palydėtuvės. Kai pernai lapkričio mėnesį klubas šventė penkiolikos metų veiklos sukaktį, senjorus savo pasirodymu džiugino Viešvilės kultūros namų mergaičių ansamblis „Vivo“, vadovaujamas Kristinos Martinaitytės-Glinskienės, į Viešvilę atvyko Veliuonos kultūros centro Linos Lukošienės kapela „Margi blynai“. Liejosi liaudiški kūriniai, bendras dainavimas pavertė jubiliejų tikra švente, pripildyta juoko, geros nuotaikos, o jaunatviškos dainos sujungė kartas, klubo nariai jautėsi reikalingi ir matomi.  Tik pasigedo seniūno, bendruomenės pirmininko dėmesio. „Tačiau tai – ne bėda. Mūsų stiprybė – šventę pasidaryti patiems“, – sako A. Palavinskienė. Viešvilėje į klubą susibūrusios daugiausia pedagoginį darbą dirbusios moterys, todėl jungia bendri prisiminimai, vertybės ir pagarba. Nepaisant amžiaus, noras bendrauti – gyvas. „Be jokių projektų, be finansavimo, bet su didžiuliu noru būti kartu – taip gyvuojame jau penkiolika metų“, – pasidžiaugia A. Palavinskienė. šviesos inform.

Autorius: Jurbarko šviesa

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama