Kremliaus žiniasklaidoje – išpuoliai prieš Lietuvos partizanus
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ atliko tyrimą ir išanalizavo praėjusiais metais Kremliui palankioje interneto žiniasklaidoje publikuotus 223 straipsnius antisemitizmo tematika, kuriuose buvo paminėta Lietuva.
2025-aisiais Kremliui palanki žiniasklaida eskalavo visuomenei itin jautrias Holokausto ir antisemitizmo temas, išnaudodama jas agresyviai imperialistinei darbotvarkei pateisinti.
Greta nuolat kartojamų melagingų teiginių, esą Baltijos šalys pačios siekė prisijungti prie SSRS, praėjusiais metais taip pat fiksuoti atvejai, kai Holokausto vykdymu buvo apkaltinti trys žymiausi Lietuvos ginkluotos pokarinės rezistencijos vadai – Jonas Žemaitis-Vytautas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Juozas Lukša-Daumantas.
Metai iš metų rusiška žiniasklaida į viešumą pumpuoja naratyvą, esą visos Kremliaus diktatui nepaklūstančios kaimyninės valstybės yra nacistinės ir sąmoningai reabilituoja bei garbina savo tariamą nacistinę praeitį.
Kaip žinoma, Kremlius agresiją prieš Ukrainą grindė teiginiu, esą šalyje sistemingai engiami rusakalbiai bei vykdoma vadinamoji nacizmo reabilitacija, siejama su ukrainiečių nacionalinio išsivadavimo kovos vadovo Stepano Banderos figūra. Tuo tarpu Lietuvos atžvilgiu ši schema adaptuota – vis dažniau „nacių“ etiketė klijuojama Lietuvos laisvės kovotojams.
Gegužės 27 d. Rusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje buvo paskelbtas dokumentas, kuriame Jonas Žemaitis-Vytautas kaltinamas tuo, kad Antrojo pasaulinio karo metu esą tarnavo tariamame nacių baudžiamajame dalinyje „Lietuvos vietinis būrys“.
Balandžio 23 d. oficialioje Pirmojo Rusijos televizijos kanalo interneto svetainėje buvo paskelbta informacija, kurioje, remiantis nepriklausomų istorijos ekspertų nepatvirtintais Simono Wiesenthalio centro duomenimis, teigiama, jog Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1941 m. esą vadovavo „gaujai, persekiojusiai žydus“.
Tame pačiame tekste taip pat teigiama, kad kitas žymus Lietuvos laisvės kovotojas Juozas Lukša-Daumantas esą buvo pronacistinio fronto narys, o jo vardas neva siejamas su 1941 m. birželį Kaune, vadinamajame „Lietūkio“ garaže, įvykusiomis žudynėmis.
Vis dėlto skandalingiausias teiginys apie Adolfą Ramanauską-Vanagą pasirodė gruodžio 24 d. portale „Argumenty i Fakty“.
Toje žiniasklaidos priemonėje buvo publikuotas teiginys, esą Ramanauskas-Vanagas laužtuvu nužudė apie 50 taikių gyventojų, tada užlipo ant lavonų krūvos ir akordeonu sugrojo Lietuvos himną.
Tokie niekuo nepagrįsti ir visuomenę itin priešinantys teiginiai, paskelbti lietuviams itin svarbią Kūčių dieną, nėra atsitiktiniai.
Jie vainikuoja visus metus stebėtą tendenciją, kai Kremliui palankioje medijoje Holokausto tema pasitelkiama politiniam tikslui sutapatinti Lietuvos kovą prieš SSRS okupaciją su nacizmu ir žydų žudynėmis, taip siekiant delegitimuoti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę.
„Debunk.org“ inf.
Autorius: Eglė Kviesulaitienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
