Šauktiniams gerėja tarnybos sąlygos, daugiau paskatų
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas šaukimo tvarkoje numatė tam tikrų pasikeitimų.
Skirtingos tarnybos
Sausio pradžioje buvo paskelbtas šių metų karo prievolininkų sąrašas, į kurį įtraukti visi karo prievolę turintys ir teisės aktų reikalavimus atitinkantys jaunuoliai. Pagal pasikeitusią tvarką, jaunuoliai nuo šiol kviečiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą iškart po mokyklos baigimo – nuo 18 iki 22 metų amžiaus. Šis laikotarpis pasirinktas įvertinus, kad tai metas, kai jauni žmonės dar turi daugiau lankstumo, dažniausiai nėra pradėję studijų ar profesinės karjeros, todėl tarnyba netrukdo asmeniniams planams ir leidžia visą dėmesį skirti kariniam pasirengimui.
Verta paminėti, kad šiemet šaukimas vyks visus metus – iki gruodžio 31 d. Iš viso planuojama pašaukti apie 5 000 karo prievolininkų. Šaukiamųjų struktūra išliks įvairi, atsižvelgiant į skirtingus Lietuvos kariuomenės poreikius ir prievolininkų galimybes. Numatyta pakviesti 3 870 jaunuolių atlikti 9 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą. Taip pat planuojama, kad 90 asmenų, turinčių kariuomenei reikalingas profesijas, atliks 3 mėnesių tarnybą, o 650 karo prievolininkų tarnaus 160–200 dienų pagal jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programas. 340 jų tarnaus Lietuvos kariuomenės padaliniuose, 310 – Lietuvos karo akademijoje. Dar 450 jaunuolių bus pašaukti į 90–120 dienų trukmės tarnybą pagal pagrindinio karinio rengimo arba karinės specialybės suteikimo programas, kurios truks 3 metus.
Įvairios galimybės
Be jau įprastų tarnybos vietų, šiemet privalomąją pradinę karo tarnybą bus galima atlikti ir Specialiųjų operacijų pajėgose. Jose norintieji tarnauti susidurs su tokiomis užduotimis, kaip parašiutininko ar drono operatoriaus rengimas, specializuotas pasirengimas veikti vidaus vandens telkiniuose ir pan. Kandidatai į šią pradinės karo tarnybos vietą jau dabar gali pildyti anketą www.karys.lt. Atranka vyks šių metų balandžio 18 d.
Taip pat bus tęsiamos pernai pradėtos programos LDK Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalione, kuriame ruošiami bazinių informacinių technologijų, radijo ryšio sistemų ir kibernetinio saugumo specialistai. Programos bus įgyvendinamos ir Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje, kurioje kariai įsitraukia į jūrinę tarnybą, prisijungdami prie laivų įgulų.
Baigę tarnybą kariai tradiciškai galės tęsti karjerą profesinėje karo tarnyboje arba savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje, o jos nepasirinkę taps Lietuvos kariuomenės rezervistais.
Pagal galiojančią tvarką, rezervistams reikės nuolat atnaujinti karinius įgūdžius ir būti pasirengusiems ginti šalį.
Verta paminėti, kad aktyviojo rezervo kario tarnyba pailginta nuo 10 iki 15 metų, o rezervo kariai periodiškai bus kviečiami į kartotinius mokymus, kad jų įgūdžiai ir žinios būtų palaikomi ir nuolat atnaujinami.
Gali ir netekti tarnauti
Kaip ir kasmet, šiemet tradiciškai daugiausiai bus pakviesta jaunuolių, atliksiančių 9 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą. Jie ugdys drausmę, taktinį mąstymą, mokėjimą vadovauti, naudotis įvairia karine technika bei ginkluote ir būti karinio vieneto kolektyvo dalimi.
Nors į sausio pradžioje paskelbtą vadinamąjį šauktinių sąrašą pateko visi karo prievolę turintys ir teisės aktų reikalavimus atitinkantys jaunuoliai, realu, kad didžiajai daliai jų privalomosios pradinės karo tarnybos bent šiemet gali ir nereikėti atlikti.
Kaip „Santakos“ laikraščio žurnalistus informavo Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos specialistai, šiais metais buvo gauta kaip niekada daug prašymų savanoriškai atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą – daugiau nei 3,8 tūkst. Realu, kad dėl to didžiąją dalį dalinių užpildys savanoriai, tačiau į tuos karinius dalinius, kurių tarnybos pradžia numatyta ankščiau nei abiturientai baigs mokyklą, surinkti vien tik savanorius gali būti labai sudėtinga.
Be to, į tarnybą bus pakviesti tik asmenys, pripažinti tinkamais pagal sveikatos būklę. Tinkamumas vertinamas individualiai Karinės medicinos ekspertizės komisijos medicinos specialistų. Todėl gali pasitaikyti atvejų, kai ne visi norintys atlikti tarnybą dėl sveikatos priežasčių tą galės daryti.
Norėjo, bet nepateko
Jau paskelbus šauktinių sąrašą į redakciją kreipėsi vilkaviškietis, kuris, kaip pats teigė, tapo „sistemos auka“. Dar gruodį, būdamas 17 metų, jis kreipėsi į Marijampolėje įsikūrusį Lietuvos kariuomenės informacinį ir atrankos į profesinę karo tarnybą skyrių, norėdamas užsirašyti į savanorius. Vaikinui to padaryti nebuvo leista, kadangi dar nebuvo pilnametis. Be to, buvo pasakyta, kad į šauktinių sąrašą vis tiek nepateks, kadangi šis sudaromas tuo metu, kai jam dar nebus suėję 18 metų.
Visgi sausio pradžioje vilkaviškietis rado savo pavardę šauktinių sąraše, todėl dar sykį nuvyko į minėtą skyrių, tačiau ir tąkart jam buvo atsakyta, kad tarnauti nepavyks, nes nėra laisvų vietų.
Kaip paaiškino Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovai, ši situacija yra kompleksiška ir galėjo nutikti dėl keleto priežasčių. Visų pirma, vadovaujantis iki 2026 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka septyniolikmečiai negalėjo oficialiai pateikti prašymo savanoriškai atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, nes pareiga atsiranda tik sulaukus 18 metų. Todėl gruodį atėjęs jaunuolis natūraliai negavo leidimo užsirašyti į savanorius. Visgi nuo šių metų pradžios įsigaliojus reformai situacija pasikeitė – dabar septyniolikmečiai, kuriems einamaisiais metais sueis 18 metų, jau įtraukiami į karo prievolininkų sąrašą ir gali savanoriškai užsirašyti atlikti tarnybą.
Lietuvos kariuomenės atstovai spėjo, kad galbūt jaunuolis norėjo tarnauti dalinyje, kuris jau buvo užpildytas. Anot jų, kai sąrašai sudaromi ir pradedami skirstyti savanoriai bei šaukiamieji, prioritetas dažniausiai skiriamas anksčiau užsiregistravusiesiems. Tie, kurie atėjo po to, kai kvotos užsipildė, realiai nebegali pasirinkti pageidaujamo bataliono – net jei jie yra sąraše ir labai nori tarnauti.
Pasak Lietuvos kariuomenės atstovų, jaunuoliai, kurie pateko į panašią situaciją tikrai gali atlikti pilietinę pareigą dar šiais metais. Jiems tereikia pasirinkti kitą karinį dalinį, kuris šiuo metu dar nėra užpildytas savanoriais. Norintiesiems tarnauti savo valstybei rekomenduojama kreiptis į artimiausią karo komendantūrą ir pasiteirauti, kuriuose daliniuose dar yra vietos.
Planuojama, kad Marijampolėje esančiame dalinyje šiemet tarnybą pradės 193 kariai. Tuo tarpu daugiausiai karių – po 700 – tarnybą turėtų atlikti Klaipėdoje ir Šiauliuose.
Tarnyba derinama su studijomis
Atlikti privalomąją karo tarnybą jaunuolius skatina ir nuo šių metų didėjančios išmokos bei papildomos kompensacijos. Baigusiems 9 mėnesių tarnybą labai gerai įvertintiems kariams bus išmokėta iki 7 503 eurų, o tiems, kurie tarnybą pradės savo noru – išmoka didės 15 arba 30 proc. Be to, baigę tarnybą kariai per 12 mėnesių nuo privalomosios pradinės karo tarnybos baigimo dienos turės galimybę susigrąžinti sumokėtas lėšas už sėkmingai baigtus B kategorijos vairavimo kursus. Tai – dar viena papildoma paskata pasirinkti tarnybą.
Būtina atkreipti dėmesį, kad nuo šių metų mažėja tarnybos atidėjimo galimybės – moksleiviai po įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą nebegalės atidėti tarnybos, jeigu tais pačiais metais įstotų į aukštąsias mokyklas. Tačiau įstojusieji galės pasirinkti akademines atostogas privalomajai pradinei karo tarnybai atlikti. Akademinių atostogų metu studentai nepraras studento statuso ir grįžę po tarnybos turės teisę tęsti studijas. Studijuojantiesiems valstybės finansuojamose vietose ši studijų vieta taip pat bus išsaugota.
Tuo tarpu jaunuoliams, kurie nuspręs iš pradžių atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir tik vėliau stoti į mokymo įstaigą, baigus tarnybą stojant prie konkursinio balo bus pridėta 0,5 balo. Tai – dar viena paskata atlikti tarnybą.
Autorius: Andrius Grygelaitis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
