Sinagoga – dvasinis ir kultūrinis centras
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Vilkaviškio sinagoga yra paminėta karaliaus Žygimanto Vazos III 1623 m. konfirmaciniame dokumente.
Sinagoga buvo medinė, 11 m aukščio, trijų aukštų, dekoruota išraižytais mediniais ornamentais, atgręžta į Jeruzalę. Tarp vilkaviškiečių žydų sklandė legenda, kad jų tautiečiai įsikūrė Vilkaviškyje XVI a. viduryje, kai karalienė Bona Sforca skyrė miško medienos sinagogai pasistatyti.
Kaip bebūtų, pirmas oficialus žydų bendruomenės paminėjimas istoriniuose šaltiniuose aptinkamas amžiumi vėliau – XVII a. Šiuo laikotarpiu siekiant atgaivinti po karo su švedais nusmukusią ekonomiką suteikiama teisė žydams gyventi Vilkaviškyje, iš jų renkami atitinkami mokesčiai dvarui.
Net keletą amžių Vilkaviškio žydų bendruomenė galėjo didžiuotis įspūdinga barokinės architektūros medine sinagoga, kurios interjere buvo gausu ornamentuotų dekoro elementų. Aplink ją susiformavo dvasinis ir kultūrinis Vilkaviškio žydų centras: čia buvo mažesni maldos ir šventraščių studijų namai, mažesnė šildoma sinagoga, bendruomenės pastatas.
Pirmosiomis II pasaulinio karo dienomis Vilkaviškis buvo beveik visiškai sudegintas, sudegė ir sinagoga.
Autorius: Sigita ŠVEDAITĖ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama