1991 metų sausio įvykių atmintis ir pamokos
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Sausio 13-ąją, kuri kalendoriuje pažymėta kaip atmintina Laisvės gynėjų diena, minime tragiškų ir didvyriškų sausio įvykių 35 metų sukaktį. Šiandien prisimename aukas ir didvyrius, tuomet Vilniuje ir visoje Lietuvoje tvyrojusią karo grėsmę, šiurpų iki dantų ginkluotų okupantų vaizdą, beginklių žmonių vienybę ir ryžtą buvimu, maldomis ir daina priešintis agresijai. Prisimindami galbūt pasimokysime vienybės bei supratimo, kad ne visada laimi agresyvi jėga.
Beginkliai prieš tankus
1991 m. sausyje Sovietų Sąjunga, panaudodama ginkluotąsias pajėgas, mėgino sustabdyti Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės siekį, įvykdyti valstybės perversmą. Neramumai prasidėjo metų pradžioje, o kulminacija buvo sausio 13-osios naktis, kai sovietinės kariuomenės tankai, šarvuočiai, kariniai sunkvežimiai ir grėsmingi desantininkų būriai apsupo Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą bei Vilniaus televizijos bokštą.
Prie jų susirinko minios beginklių žmonių, pasiruošusių savo kūnais sustabdyti grobikų puolimą. Panaudoję tankus ir šarvuočius desantininkai užėmė pastatus, nutraukė informacijos transliacijas. Puolimo metu žuvo 14 laisvės gynėjų, daugiau negu 600 žmonių buvo sužeisti.
Kitas agresijos objektas – Aukščiausiosios Tarybos rūmai (dabar LR Seimas), prie kurių budėjo daugiau negu 20 tūkst. beginklių parlamento gynėjų. Sovietiniai kariai nesiryžo pulti glaudžiai susispietusių žmonių. Visą sausio mėnesį gatvėse agresoriai šiurpino vilniečius, bet pulti neišdrįso.
Sausio dienomis iš visos Lietuvos suvažiavę žmonės keisdamiesi saugojo valdžios objektus, budėjo prie jų, kiti – su ašaromis sekė įvykius televizorių ekranuose, klausė radijo imtuvų ir dirbo kasdienius darbus, savo ramybe įrodydami, kad gyvenimas ir tragiškais momentais nesustoja. Tuo metu išryškėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) aktyvistų, kaip svarbiausių organizatorių ir vienytojų, autoritetas. Tokiomis nuotaikomis 1991 metų sausio dienomis gyveno visa Lietuva, o kartu ir mūsų rajonas.
Drąsos pavyzdys
Vilniuje kilusi laisvės banga pasiekė tolimiausius Lietuvos kampelius. Sausio dienomis Vilkaviškio krašto gyventojai būriavosi prie rajono Savivaldybės, pašto, ryšių skyriaus, naktimis budėjo svarbesnėse įstaigose. Žmonės neraginti važiavo į Vilnių, vežė maisto gynėjams, patys papildė jų gretas.
Sausio 13 d. Vilkaviškio miesto aikštėje vyko mitingas, kuriame buvo priimta rezoliucija, smerkianti brutalius sovietinės kariuomenės veiksmus. Mitinge kalbėjo tuometis rajono deputatų tarybos pirmininkas Romualdas Deltuva, Sąjūdžio aktyvistai Kostas Janulaitis, Juozas Žaliabarštis, Valentinas Piečiukaitis, kunigas Vytas Sabaliauskas. Rajono meras Alfonsas Čelkevičius ragino laikytis rimties ir nebūti abejingais stebėtojais.
Mokyklose pedagogai pasakojo apie įvykius Vilniuje, vedė Laisvės pamokas, skatino mokinius rašiniuose ir piešiniuose išreikšti savo emocijas ir tragiškų įvykių suvokimą. Gyventojų nuotaikas atspindėjo laikraščiai „Dobilas“, „Santaka“ ir informaciniai biuleteniai.
Fotografai Romas Čėpla, Romas Eidukevičius bei parlamento ir televizijos bokšto gynėjai istorinius momentus užfiksavo nuotraukose. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. ir 1992 m. įsakais už drąsą ir pasiaukojimą 34 mūsų rajono gyventojai apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliais.
Darbo kolektyvuose vyko susirinkimai, žmonės buvo nusiteikę patriotiškai. Autotransporto įmonės kolektyvas parašė laišką Sovietų Sąjungos Komunistų partijos Centro komiteto generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui, pasmerkė sovietinės kariuomenės agresyvumą ir nukabinę įstaigoje kabojusį jo portretą išsiuntė į Maskvą.
Sprendimą 14 darbuotojų patvirtino savo parašais. Tai vienintelis Lietuvoje toks ryžtingas gyventojų poelgis, drąsos ir patriotizmo pavyzdys. Laiško nuorašą, parašų lapą ir M. Gorbačiovo kanceliarijos telegramas apie siuntos gavimą muziejui perdavė akcijos organizatorė Birutė Zubavičienė.
Kviečia į parodą
Krašto muziejus surinko to meto laikraščius, informacinius spaudinius, plakatus, žmonių prisiminimus, vaikų piešinius, kurie primena istorinius įvykius ir liudija gyventojų laisvės siekimą, ryžtą ir vienybę. Daug medžiagos išsaugojo ir muziejui perdavė sąjūdiečiai J. Žaliabarštis, K. Janulaitis, V. Piečiukaitis, Dalytė Šileikienė, Renolda Stepanauskaitė-Kubilienė. Dabar tai – istorijos aukso fondas, kuris primena žmonių ryžtą, drąsą ir vienybę, skatina ateities kartų patriotizmą.
Kviečiame užsukti į Paežerių dvarą, pasklaidyti laikraščių komplektus, dokumentus, ekspozicijose prisiminti 1991 m. sausio įvykius ir Laisvės gynėjus. Paroda dvaro oficinoje veiks iki kovo 16 d.
Autorius: Elena RUPEIKIENĖ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama