1991 me­tų sau­sio įvy­kių at­min­tis ir pa­mo­kos

Sau­sio 13-ąją, ku­ri ka­len­do­riu­je pa­žy­mė­ta kaip at­min­ti­na Lais­vės gy­nė­jų die­na, mi­ni­me tra­giš­kų ir did­vy­riš­kų sau­sio įvy­kių 35 me­tų su­kak­tį. Šiandien pri­si­mename au­kas ir did­vy­rius, tuo­met Vil­niu­je ir vi­so­je Lie­tu­vo­je tvy­ro­ju­sią ka­ro grės­mę, šiur­pų iki dan­tų gink­luo­tų oku­pan­tų vaiz­dą, be­gink­lių žmo­nių vie­ny­bę ir ryž­tą bu­vi­mu, mal­do­mis ir dai­na prie­šin­tis ag­re­si­jai. Pri­si­min­dami gal­būt pa­si­mo­ky­si­me vie­ny­bės bei su­pra­ti­mo, kad ne vi­sa­da lai­mi ag­re­sy­vi jė­ga.

Be­gink­liai prieš tan­kus

1991 m. sau­sy­je So­vie­tų Są­jun­ga, pa­nau­do­da­ma gink­luo­tą­sias pa­jė­gas, mė­gi­no su­stab­dy­ti Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės ir lais­vės sie­kį, įvyk­dy­ti vals­ty­bės per­vers­mą. Ne­ra­mu­mai pra­si­dė­jo me­tų pra­džio­je, o kul­mi­na­ci­ja buvo sau­sio 13-osios nak­tis, kai so­vie­ti­nės ka­riuo­me­nės tan­kai, šar­vuo­čiai, ka­ri­niai sunk­ve­ži­miai ir grės­min­gi de­san­ti­nin­kų bū­riai ap­su­po Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­te­to pa­sta­tą bei Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­tą.

Prie jų su­si­rin­ko mi­nios be­gink­lių žmo­nių, pa­si­ruo­šu­sių sa­vo kū­nais su­stab­dy­ti gro­bi­kų puo­li­mą. Pa­nau­do­ję tan­kus ir šar­vuo­čius de­san­ti­nin­kai užė­mė pa­sta­tus, nu­trau­kė in­for­ma­ci­jos trans­lia­ci­jas. Puo­li­mo me­tu žu­vo 14 lais­vės gy­nė­jų, dau­giau ne­gu 600 žmonių bu­vo su­žeis­ti.

Ki­tas ag­re­si­jos ob­jek­tas – Aukš­čiau­siosios Ta­ry­bos rū­mai (da­bar LR Sei­mas), prie ku­rių bu­dė­jo dau­giau ne­gu 20 tūkst. be­gink­lių par­la­men­to gy­nė­jų. So­vie­ti­niai ka­riai ne­si­ry­žo pul­ti glau­džiai su­si­spie­tu­sių žmo­nių. Vi­są sau­sio mė­ne­sį gat­vė­se ag­re­so­riai šiur­pi­no vil­nie­čius, bet pul­ti neišd­rį­so.

Sau­sio die­no­mis iš vi­sos Lie­tu­vos su­va­žia­vę žmo­nės keis­da­mie­si sau­go­jo val­džios ob­jek­tus, bu­dė­jo prie jų, ki­ti – su aša­ro­mis se­kė įvy­kius te­le­vi­zo­rių ek­ra­nuo­se, klau­sė ra­di­jo im­tu­vų ir dir­bo kas­die­nius dar­bus, sa­vo ra­my­be įro­dy­da­mi, kad gy­ve­ni­mas ir tra­giš­kais mo­men­tais ne­sus­to­ja. Tuo me­tu iš­ryš­kė­jo Lie­tu­vos Per­sit­var­ky­mo Są­jū­džio (LPS) ak­ty­vis­tų, kaip svar­biau­sių or­ga­ni­za­to­rių ir vie­ny­to­jų, au­to­ri­te­tas. To­kio­mis nuo­tai­ko­mis 1991 me­tų sau­sio die­no­mis gy­ve­no vi­sa Lie­tu­va, o kar­tu ir mū­sų ra­jo­nas.

Drą­sos pa­vyz­dys

Vil­niu­je ki­lu­si lais­vės ban­ga pa­sie­kė to­li­miau­sius Lie­tu­vos kam­pe­lius. Sau­sio die­no­mis Vil­ka­viš­kio kraš­to gy­ven­to­jai bū­ria­vo­si prie ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės, pa­što, ry­šių sky­riaus, nak­ti­mis bu­dė­jo svar­bes­nė­se įstai­go­se. Žmo­nės ne­ra­gin­ti va­žia­vo į Vil­nių, ve­žė mais­to gy­nė­jams, pa­tys pa­pil­dė jų gre­tas.

Sau­sio 13 d. Vil­ka­viš­kio mies­to aikš­tė­je vy­ko mi­tin­gas, ku­ria­me bu­vo priim­ta re­zo­liu­ci­ja, smer­kian­ti bru­ta­lius so­vie­ti­nės ka­riuo­me­nės veiks­mus. Mi­tin­ge kal­bė­jo tuo­me­ti­s rajono deputatų tarybos pirmininkas Romualdas Del­tu­va, Są­jū­džio ak­ty­vis­tai Kostas Ja­nu­lai­tis, Juozas Ža­lia­barš­tis, Valentinas Pie­čiu­kai­tis, ku­ni­gas Vy­tas Sa­ba­liaus­kas. Ra­jo­no me­ras Alfon­sas Čel­ke­vi­čius ra­gi­no lai­ky­tis rim­ties ir ne­bū­ti abe­jin­gais ste­bė­to­jais.

Mo­kyk­lo­se pe­da­go­gai pa­sa­ko­jo apie įvy­kius Vil­niu­je, ve­dė Lais­vės pa­mo­kas, ska­ti­no mo­ki­nius ra­ši­niuo­se ir pie­ši­niuo­se iš­reikš­ti sa­vo emo­ci­jas ir tra­giš­kų įvy­kių su­vo­ki­mą. Gy­ven­to­jų nuo­tai­kas at­spin­dė­jo laik­raš­čiai „Do­bi­las“, „San­ta­ka“ ir in­for­ma­ci­niai biu­le­te­niai.

Fo­tog­ra­fai Romas Čėp­la, Romas Ei­du­ke­vi­čius bei par­la­men­to ir te­le­vi­zi­jos bokš­to gy­nė­jai is­to­ri­nius mo­men­tus už­fik­sa­vo nuo­trau­ko­se. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos 1991 m. ir 1992 m. įsa­kais už drą­są ir pa­siau­ko­ji­mą 34 mū­sų ra­jo­no gy­ven­to­jai ap­do­va­no­ti Sau­sio 13-osios at­mi­ni­mo me­da­liais.

Dar­bo ko­lek­ty­vuo­se vy­ko su­si­rin­ki­mai, žmo­nės bu­vo nu­si­tei­kę pa­trio­tiš­kai. Au­to­trans­por­to įmo­nės ko­lek­ty­vas pa­ra­šė laiš­ką So­vie­tų Są­jun­gos Ko­mu­nis­tų par­ti­jos Cent­ro ko­mi­te­to ge­ne­ra­li­niam sek­re­to­riui Mi­chai­lui Gor­ba­čio­vui, pa­smer­kė so­vie­ti­nės ka­riuo­me­nės ag­re­sy­vu­mą ir nu­ka­bi­nę įstai­go­je ka­bo­ju­sį jo po­rtre­tą iš­siun­tė į Mask­vą.

Spren­di­mą 14 dar­buo­to­jų pa­tvir­ti­no sa­vo pa­ra­šais. Tai vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je toks ryž­tin­gas gy­ven­to­jų poel­gis, drą­sos ir pa­trio­tiz­mo pa­vyz­dys. Laiš­ko nuo­ra­šą, pa­ra­šų la­pą ir M. Gor­ba­čio­vo kan­ce­lia­ri­jos te­leg­ra­mas apie siun­tos ga­vi­mą mu­zie­jui per­da­vė ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­rė Bi­ru­tė Zu­ba­vi­čie­nė.

Kvie­čia į pa­ro­dą

Kraš­to mu­zie­jus su­rin­ko to meto laik­raš­čius, in­for­ma­ci­nius spau­di­nius, pla­ka­tus, žmo­nių pri­si­mi­ni­mus, vai­kų pie­ši­nius, ku­rie pri­me­na is­to­ri­nius įvy­kius ir liu­di­ja gy­ven­to­jų lais­vės sie­ki­mą, ryž­tą ir vie­ny­bę. Daug me­džia­gos iš­sau­go­jo ir mu­zie­jui per­da­vė są­jū­die­čiai J. Ža­lia­barš­tis, K. Ja­nu­lai­tis, V. Pie­čiu­kai­tis, Dalytė Ši­lei­kie­nė, Renolda Ste­pa­naus­kai­tė-Ku­bi­lie­nė. Da­bar tai – is­to­ri­jos auk­so fon­das, ku­ris pri­me­na žmo­nių ryž­tą, drą­są ir vie­ny­bę, ska­ti­na atei­ties kar­tų pa­trio­tiz­mą.

Kvie­čia­me už­suk­ti į Pae­že­rių dva­rą, pa­sklai­dy­ti laik­raš­čių komp­lek­tus, do­ku­men­tus, eks­po­zi­ci­jo­se pri­si­min­ti 1991 m. sau­sio įvy­kius ir Lais­vės gy­nė­jus. Pa­ro­da dva­ro ofi­ci­no­je veiks iki ko­vo 16 d.

Autorius: Ele­na RU­PEI­KIE­NĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama